Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Viešosios erdvės ir mažoji Vilniaus architektūra

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #61
    Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, turėtų atsirasti naujas skveras, pavadintas Pensilvanijos vardu.
    http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=63315076
    Visiškas nukvakimas, kodėl ne Masačusetso? Juk šauniau skamba.

    Comment


      #62
      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
      http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=63315076
      Visiškas nukvakimas, kodėl ne Masačusetso? Juk šauniau skamba.
      Turbūt todėl, kad istoriškai yra sąsajų su Pensilvanijos valstija. Čikaga ir Pensilvanija buvo du didžiausi lietuvybės židiniai Amerikoje.

      Comment


        #63
        Įdomus "straipsnis":
        100 istorinių Vilniaus akcentų
        Aviate, navigate, communicate

        Comment


          #64


          Tik prie ko ten Polockas?

          Comment


            #65
            Galbūt: http://en.wikipedia.org/wiki/Polack

            Comment


              #66
              Yra Polockas - miestas Baltarusijoje ir yra (tiksliau buvo) polovcai (половцы) tiurkų tauta.
              http://lt.wikipedia.org/wiki/Kumanai
              Kumanai, taip pat žinomi kaip polovcai (rusiškai Половцы)

              Comment


                #67
                Polockas čia visai ne prie ko. Ir abejotina, kad skulptūra iš Berdičevo. Greičiau iš centrinės Ukrainos stepių.

                Comment


                  #68
                  Parašė oranger Rodyti pranešimą
                  Ir abejotina, kad skulptūra iš Berdičevo. Greičiau iš centrinės Ukrainos stepių.
                  Gal ir Berdičevą supainiojo, kad ir su Berdiansku.

                  Comment


                    #69
                    Kyla nedaug abejonių, kad Vilniaus mero kėdėje kitais metais jau sėdės Šimonytė. Dėl to nusprendžiau, kad dabar yra tinkamiausiai laikas bandyti įlisti į jos galvą su savo pasiūlymais dėl Vilniaus. Pasiūlymo esmė - minimalios investicijos ir maksimalus rezultatas.

                    Miesto paplūdimys

                    Teritoriją prie Balto tilto tapo itin miestiečių mėgstama vieta, nepaisant to, kad didžioji tos teritorijos dalis – paprasta pieva. Taip yra dėl to, kad ta pieva yra prie vandens ir joje niekas neužstoja saulės. Dėl to jeigu Bernardinų sodas yra tinkamas pasivaikščiojimams, tai Baltojo tilto teritorija yra tinkama išsitiesti dekį ir išsidrėbti. Beto jau yra sukurta kažkiek infrastruktūros – krepšinio, tinklinio ir pan. aikštelės. Jeigu čia atsirastų dar ir atviras miesto baseinas – ši teritorija taptų tikru paplūdimiu.
                    Dažnai žmonės prie jūros net neįlenda į vandenį, o tiesiog deginasi paplūdimyje. Tačiau prie Balto tilto to daryti kol kas nelabai drįstama. Ir nors degintis galima ir be vandens, tačiau kai realiai nėra paplūdimio – tai miesto centre degintis gali tik patys drąsiausi, likusiems šiam tikslui tenka už Vilniaus važiuoti nemenkus atstumus. Dėl to baseinas šioje vietoje galėtų privilioti ne tik tuos, kurie nori išsimaudyti, bet ir tuos, kurie tiesiog nori pasilepinti saulės voniomis, nes panaikintų tą psichologinį barjerą.
                    Kadangi baseinas būtų atviras – tai ir jo įrengimo kaina neturėtų būti labai didelė. Esu tikras, kad projektui finansuoti tiktų ES fondai. Jį administruoti, o galbūt ir įrengti savomis lėšomis, galėtų privati įmonė, panašiu principu, kaip yra su oranžiniais dviračiais. Administratorius pinigus uždirbtų iš pusiau simbolinių abonimentinių ir vienkartinių mokesčių už baseino naudojimąsi, jam galima būtų suteikti teisę šioje vietoje vykdyti komercinę veiklą (nuomoti gultus ir pan.), bei galėtų prie baseino nuomoti prekybos vietas visokiems ledų pardavėjams, lauko kavinėms ir pan. Galėtų nuomai įrengti ir stalo teniso ir futbolo stalus. Taip pat ir reklamai šita vieta būtų tinkama, tame tarpe ir miesto paplūdimio vardo pardavimas privačiai kompanijai (Samsung Summer Beach). Dėl to miesto paplūdimiui įrengti ir administruoti savivaldybei tikriausiai nereikėtų naudoti miesto pinigų, o efektas būtų milžiniškas. Ilgainiui ši vieta dar labiau išpopuliarėtų, būtų galima toliau plėtoti infrastruktūrą, kol čia taptų tokia 'mini Palanga', su visa infrastruktūra ir pramogomis. Ši teritorija yra labai didelė, dėl to vietos užtektų visiems, tame tarpe ir koncertams ar renginiams.

                    Istorinio paveldo atvėrimas.

                    Lietuviams pasisekė, nes jie paveldėjo sostinę, kuri LDK laikais buvo kurta didžiausiai Europos šaliai. Dėl to Vilniuje, lyginant su kitomis mūsų regiono sostinėmis, yra nepaprastai daug dvarų, pilių, rūmų, bažnyčių, vienas didžiausių senamiesčių ir t.t. Žinoma, labai daug paveldo dar reikia atstatyti, rekonstruoti ir tai kainuoja didžiulius pinigus. Tačiau sovietmečiu miestas buvo apleistas iš tos pusės, kad buvo visiškai neprižiūrima augmenija. Medžiai augo neplanuotai ir padrikai – jie sužėlė ten, kur jiems visiškai netinka augti ir blogiausia, kad ir ten, kur užstoja mūsų patį vertingiausią istorinį paveldą. Dėl to kitas mano pasiūlymas būtų iškirsti keletą miesto medžių ir taip atverti mūsų istorinį paveldą.
                    Žinoma, kertant medžius galima susidurti su žaliaisiais. Tačiau realybėje medis yra kur kas paprastesnė gyvybės forma nei uodas – dėl to uodo nužudymas turėtų užtraukti 'didesnę nuodėmę'. Šitie medžiai taip pat neturi jokios istorinės prasmės, nes viduramžais jie čia neaugo. Dėl jų nukirtimo miestas netaps mažiau žalias ir nepradės trūkti deguonies, nes jie tesudaro keliolika medžių iš kelių šimtų tūkstančių, augančių Vilniuje. Jų nekirsti galima būtų nebent dėl kažkokių neracionalių argumentų, nes mano manymu pasiektas efektas pateisintų bet kokias priemones.
                    2.1. Šv. Onos bažnyčia – Lietuvos architektūrinio paveldo perlas. Tačiau jos paradinė frontalinė pusė yra uždengta trijų medžių. Šiuo metu norint Onos bažnyčią nufotografuoti iš priekio, tai reikia daryti stovis vos kelis metrus nuo jos, dėl to iš priekio jinai nelabai telpa į kadrą ir dažniausiai yra fotografuojama iš šono. Jeigu pavyktų tuos tris medžius pašalinti – atsidengtų puse Onos bažnyčios 'vaizdo'. O jeigu dar vietoj tų medžių pavyktų kokį skverą įrengti – būtų išvis tobula.



                    2.2 Įvedus į google 'Vilnius' ir pasirinkus 'žiūrėti vaizdus', daugiausiai Vilnių reprezentuojančiose nuotraukose matosi Katedra kartu su Varpinės bokštu. Tačiau yra kita vieta, kuri be didesnės konkurencijos galėtų tapti pagrindine Vilniaus miesto vizitine kortele, kuri reprezentuotų ne tik Vilnių, tačiau ir visą Lietuvą. Tam reikėtų, kad į vieną nuotrauką sutilptų ne tik Katedra su Varpinės bokštu, tačiau ir Valdovų rūmai su Gedimino bokštu. Tačiau tam vėlgi trukto keletas medžių. Tiesą sakant Valdovų rūmai išviso yra užspiesti Katedros, Gedimino kalno ir medžių taip, kad matosi tik vienas jų kampas. Ir nors šioje vietoje reikėtų iškirsti daugiau medžių, tačiau kartu vietoj jų būtų galima atstatyti istorinę teisybę ir šioje vietoje įrengti aukurą, nes Katedros aikštė pagonybės laikais kartu su aukuru buvo pagrindinė lietuvių šventvietė. Tačiau svarbiausia, kad taip į vieną nuotrauką būtų sutalpinti keturi beveik pagrindiniai Vilniaus ir Lietuvos simboliai – Katedra, Varpinė, Gedimino bokštas ir Valdovų rūmai. Tai be didesnės konkurencijos taptų įspūdingiausia miesto aikšte mūsų regione, artimiausi konkurentai būtų tik Maskvos raudonoji aikštė ir Prahos pagrindinė miesto aikštė. Netgi Krokuvos aikštė nublanktų prieš tokį Vilniaus istorinių pastatų arsenalą. Tai būtų pagrindinė 'atvirutė', kuri Vilnių ir Lietuvą reprezentuotų internete, turistų nuotraukose, atvirutėse, reklaminiuose Vilnių ir Lietuvą reprezentuojančiuose paveiksliukuose ar filmukuose.



                    Žvėryno įtraukimas į turistinius maršrutus

                    Paskutinis pasiūlymas pareikalautų tikriausiai didžiausių investicijų, nes reikėtų rekonstruoti vieną gatvę bei porą pastatų. Žverynas yra unikalus Vilniaus rajonas, nes daugiausiai apstatytas istoriniais mediniais namais. Turistams iš pietų, kuriuose medinių namų retai kada pasitaiko, tai galėtų tapti labai patraukli turizmui vieta. Patrauklumo suteiktų ir tai, kad istoriniai mediniai namai yra visai kitoks paveldas, nei kad turime senamiestyje ar centrinėje miesto dalyje – taigi turistai galėtų išvysti visai kitokį Vilniaus veidą. Vytauto gatvėje, Žvėryne, stovi daugybė aukštos architektūrinės vertės medinių pastatų. Jeigu pavyktų bent pora jų rekonstruoti (nuotraukas pridedu), kartu su rekonstruota gatve tai taptų dar viena 'must see' vieta Vilniuje.






                    Šiuo metu statomi didžiuliai biurų pastatai Vilniuje, Konstitucijos prospekte, turėtų šią gatvę įlietį į miesto gyvenimą. Nes prieš tai Konstitucijos prospekto antroji pusė buvo apmirusi – joje nebuvo nei pastatų, nei žmonių ir turistai tiesiog apsiribodavo Europos aikštės prieigomis, nes toliau jiems atrodydavo 'kaimas'. Atsigavęs Konstitucijos prospektas kartu su rekonstruota Vytauto gatve ir Gedimino prospektu galėtų sudaryti turistinį žiedą, kuris puikiai tiktų apvažiuoti su dviračiais, 'Sightseeing' autobusais ar tiesiog apteiti pėščiomis. Šitame maršture atsiskleistų trys visiškai skirtingi Vilniaus veidai – medinis Žvėrynas, 'naujos' Lietuvos architektūra Konstitucijos pr., bei istorinis Gedimino prospektas. Tai taptų puikia alternatyva senamiesčiui, galbūt turistų viešnagę prailginanti viena pažintine su Vilniumi diena. Rekonstruota Mažvydo Biblioteka, Lukiškių kalėjmo konversija, Lukiškių aikštės rekonstrukcija, toliau augantis naujasis miesto centras su šalimais atsiveriančiomis naujomis miesto erdvėmis (Japniškas sodas ir pan.), toliau populiarėjanti zona prie Baltojo tilto, bei besikeičianti Neries krantinė – visa tai šiam maršutui kiekvienais metais įpūstų vis daugiau gyvybės.

                    Comment


                      #70
                      My Flickr
                      My Trainpix

                      Comment


                        #71
                        Na, Neries krantinė yra įtraukta į projektų, kuriuos turėtų finansuoti ES naujojoje perspektyvoje sąrašą. Taigi - anksčiau ar vėliau ji bus rekonstruota. Tą padarius atsirastų kokybiškesnis priėjimas prie Neries. Be abejo, baseinas ir paplūdimys nuo to gal ir nelabai priklauso, tačiau vietos patrauklumo prasme - tikrai.

                        Medžiai. Taip, yra vietų, kur juos prakirsti negailestingai reikėtų. Puikūs pavyzdžiai: Šventaragio g. arba tas pats Gedimino kalnas. Bet žinom ir miestiečių sustabarėjusį požiūrį į tokius dalykus. Nukirst medį!? Niekada!

                        Parkas tarp Bernardinų sodo ir Katedros aikštės (priešais Valdovų rūmus) irgi, jeigu gerai atsimenu, turi sulaukti rekonstrukcijos. Taigi greičiausiai ir medžiai bus praretinti. Gal ne tiek, kad atsivertų visas vaizdas, bet bent kažkiek tikrai. O ir taip jau kažkokie kirtimai buvo daromi.

                        Pati Katedros aikštė, mano manymu, galėtų sulaukti galbūt net ir dalinio sienos bei bokštų atstatymo. Na taip, sienos gal ir ne, bet bent jau gynybinių bokštų - laisvai. Dabar tose vietose yra berods suoliukai padaryti ir tiesiog pažymėtos vietos. Atstačius tuos bokštelius, automatiškai praretėtų medžių, atsivertų ir vaizdas. Be abejo, tobulam vaizdui trūksta pilnos pilies, bet su laiku ir tai bus.

                        Patiko idėja dėl Žvėryno įtraukimo į turistinius maršrutus. Pėsčiomis eiti pasižiūrėti gal ir nekažką, tačiau važiuojant turistiniu autobusu arba tuo pačiu dviračiu - visai galimas variantas.

                        Kitas dalykas, nebūtina laukti naujo mero. Šiuos pasiūlymus galima laisvai pateikti ir dabartinei valdžiai. Tokiu atveju (pvz. paplūdimys) galėtų atsirasti jau kitais metais.

                        Comment


                          #72
                          Kultūros ministerija buvo pasidalinusi tokiais planais, gaila, bet nerandu didesnės versijos - tačiau ir čia matosi Valdovų rūmų aplinkos sutvarkymas.



                          II-A Etapas: aikštės prieš centrinius vartus sutvarkymas. Dabar tas parkelis išvis naktį neapšviestas, nors suoliukai ir pakeisti, visiškai neatitinka to ko tokioje vietoje reikia mieste. Planuose panašu, kad teisingas variantas pasirinktas: tarp aikštės ir parko perėjimas (tikiuosi su naujais nedideliais medžiais ir vaizdu į rūmus).

                          I-C įdomus Katedros a. pratesimas, nes dabar ten kalnelis ir žolė: labai šaltais ta archikatedros pusė, o galėtų būti erdvė mažesniems renginiams, kavinė, baras lauke.

                          II-C didelių investicijų neturėtų reikalauti: parko sutvarkymas sujungiant su Bernardino sodais.

                          Čia mano nuomonė, aš neatsižvelgiu į istorinį kontekstą, o tiesiog ko manau miestui reikia, kad ši erdvė būtų geriau išnaudota, kaip sakė, tikro Europinio miesto aikštė ir parkai.

                          Gal kas turi tikslios info apie tai?

                          Comment


                            #73


                            Super. Labai tikiuosi, kad nereikės ilgai laukti šių projektų įgyvendinimo, juolab kad jie tikrai nėra labai brangūs.

                            Comment


                              #74
                              O kas per II-B projektas? Įdomu. Panašu, kad dalis sienos bus atstatoma? Nes lyg tai pažymėta tokia pačia spalva, kaip ir kiti statiniai (tamsiai pilka).

                              Comment


                                #75
                                Pažymėta šviesesne pilka. Tamsiai pažymėti esami statiniai (galima išskaityti), o šviesiau - ilgesnis aprašymas, sunku įskaityti. Spėčiau, kad gali būti 1-1,5m sienutės, žyminčios buv. sienos ir bokštų vietą. Galimas ir variantas, kad ten tiesiog pažymėtas neišlikęs užstatymas.
                                N N N

                                Comment


                                  #76
                                  Grįžtant prie Balto tilto teritorijos, ten jau kartą buvo atviras baseinas. Ir pliažas buvo. Čia dar tais auksiniais 2004-2006 metais. Bet labai greit tiek pliažas, tiek baseinas tapo apleisti ir neprižiūrimi.



                                  Kažin ar savivaldybė vien iš savo pinigų sugebėtų jį įrengt ir prižiūrėti. Čia turėtų būti kokia nors vieša-privati partnerystė, kaip dabar madinga daryt.

                                  Comment


                                    #77
                                    Priešais Filharmoniją pagaliau turėtų atsirasti Jono Basanavičiaus paminklas. Reikia tikėtis, kad tuo pačiu ta stovėjimo aikštelė priešais virs normalia miesto aikšte.

                                    http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=66116788
                                    Post in English - fight censorship!

                                    Comment


                                      #78
                                      Parašė index Rodyti pranešimą
                                      Priešais Filharmoniją pagaliau turėtų atsirasti Jono Basanavičiaus paminklas. Reikia tikėtis, kad tuo pačiu ta stovėjimo aikštelė priešais virs normalia miesto aikšte.

                                      http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=66116788
                                      Ten stovėjimo aikštelė reikalinga, beveik visada pilna.

                                      Comment


                                        #79
                                        Stovėjimo aikštelė naikinama gali būti tik tuo atveju, kai bus pastatyta požeminė aikštelė.

                                        Beje, prie Gedimino kalno (jo papėdėje prie netoli pagrindinių vartų nuo Valdovų rūmų) bus statoma skulptūra lietuviškam skalikui. Yra įvykęs jo gaminimo konkursas. Berods bronzinis bus.

                                        Comment


                                          #80
                                          Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                          Ten stovėjimo aikštelė reikalinga, beveik visada pilna.
                                          Kaip ir visos stovėjimo aikštelės Senamiestyje, nes kiek tų ten bepridarytum vis tiek bus mažai.

                                          Bet dėl estetiniop vaizdo geriau ten būtų normali aikštė, o daugiau aikštelių būtų kur nors už Aušros vartų ar prie Subačiaus g. apžvalgos aikštelės. Senamiestis ne parkuotis skirtas, o žmonės paeitų tuos 500 m.
                                          Post in English - fight censorship!

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X