Vilniaus savivaldybe supranta kad kils didelis surmulys ir nepasitenkinimas pastacius tokioje vietoje ta aprudijusi metalo lauza vadinama Smetonos paminklu. Dabar ten yra nors kazkiek zalumos ir vieta pakankamai istoriskai nusistovejusi. I langus atskris labai daug nepatenkintu vilnieciu "akmenu", o tai aisku atsilieps ir Simasiaus reitinge.
O ministrui giliai nusispjaut, kaip ir tiems "prafisianalams" is vertinimo komisijos. Argumentai uzbaigt tam kad uzbaigt yra juokingi.
Ir apskritai, kaip suprantu, tas paminklo statymas prasidėjo iš nusibodusių leftistų-antileftistų konfliktų, o ne dėl to, kad be jo mes gyventi negalėtume.
Ir apskritai, kaip suprantu, tas paminklo statymas prasidėjo iš nusibodusių leftistų-antileftistų konfliktų, o ne dėl to, kad be jo mes gyventi negalėtume.
Idėja statyti paminklą Smetonai nėra kairės-dešinės konfliktas (nors toks, be abejo, yra ne tik čia, bet daugelyje viešojo gyenimo sferų). Tokios kalbos bent jau man žinoma plaukioja kokius 20 metų. Ir iš tiesų, Smetonos veikla XX a. pr. buvo Vilniuje ir susijusi su svarbias istoriniais įvykiais (tarkime, 1905 m. Didysis Vilniaus seimas, 1917 m. lietuvių konferencija) ir t.t. Ilgus metus diskutuota, kur galėtų toks paminklas būti ir koks jis turėtų būti. Asmeniškai man dabartinis projektas (kūrėjo vizija) imponavo ir nebuvau prieš.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kuria prašo stabdyti prezidento Antano Smetonos paminklo statybas Vilniuje ir projekto „622522“ įgyvendinimą. Kultūros ministerija sveikina savivaldybės žingsnį, kad ši suformavo oficialią poziciją dėl paminklo, tačiau į galimybes stabdyti jo statybas ir skelbti naują paminklo idėjos konkursą nurodo žiūrinti rezervuotai. Kita vertus, ministerija pažymi, kad be pozityvaus savivaldybės nusiteikimo jokie procesai nejudės.
Vilniečių prašymai – išgirsti. Daug metų sostinės gyventojų rašyti komentarai po savivaldybės facebooko įrašais davė vaisių. Pagaliau išaušo daugumos laukta valanda – „Neries vamzdžiu” pramintas meno kūrinys, balandžio 1 d. nutarimu, bus nukeltas.
Praėjo beveik 12 metų nuo momento, kai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” proga organizuoto konkurso laimėtojo Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Krantinės arka” papuošė vieną Neries krantinių. Nuo tada ir prasidėjo jau daugiau nei dešimt metų trunkančios diskusijos ir visuomenės nepasitenkinimas šiuo meno kūriniu.
Vilniečių prašymai – išgirsti. Daug metų sostinės gyventojų rašyti komentarai po savivaldybės facebooko įrašais davė vaisių. Pagaliau išaušo daugumos laukta valanda – „Neries vamzdžiu” pramintas meno kūrinys, balandžio 1 d. nutarimu, bus nukeltas.
Praėjo beveik 12 metų nuo momento, kai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” proga organizuoto konkurso laimėtojo Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Krantinės arka” papuošė vieną Neries krantinių. Nuo tada ir prasidėjo jau daugiau nei dešimt metų trunkančios diskusijos ir visuomenės nepasitenkinimas šiuo meno kūriniu.
Aš kai pamačiau tas p. Nikitino nuotraukas tviteryje, tai apėmė svetimos gėdos jausmas. Ten tikrai skyles šaligatvyje lopė senomis plytelėmis, ar visai nelopė? Paskui skundžiamės, kad mus laiko rytų, o ne šiaurės Europa ...
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Aš kai pamačiau tas p. Nikitino nuotraukas tviteryje, tai apėmė svetimos gėdos jausmas. Ten tikrai skyles šaligatvyje lopė senomis plytelėmis, ar visai nelopė? Paskui skundžiamės, kad mus laiko rytų, o ne šiaurės Europa ...
Užmūrijo skeveldromis ir tiek. O jūs kaip norėtumėte? Ten reiktų keisti viską, jei jau ne rytų Europa.
Vilniaus Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio ir jo prieigų sutvarkymo architektūrinės idėjos konkursą laimėjo mažosios bendrijos „Bauland“ pasiūlytas „Mamuto parko“ projektas. Miesto vyr. architektas sako, kad projekto įgyvendinimas užtruks.
„Būtų labai gerai, jei žmonės galėtų ateiti į Nacionalinį stadioną iš centrinės miesto dalies ne tik palei Ukmergės gatvę, bet pėsčiomis galėtų pakilti ar nusileisti per griovas, kurios susiformavusios Šeškinės šlaituose“, – pasakoja M. Pakalnis. „Atsiras stadionas, galėsime nuo vieno objekto ateiti iki kito, prieš varžybas bus galimybė pasigrožėti miesto panorama nuo skardžių. Šie projektai sprendžiami kartu ir vienas kitą papildo“, – sako jis.
Vis dėlto iki realių darbų dar gali tekti palaukti kelis metus, sako architektas.
„Dar bus projektavimas. Laukia ilgos diskusijos su Saugomų teritorijų tarnyba. Manau, kad tai gali užtrukti kelis metus. Tačiau, jei pajudės Nacionalinio stadiono projektas, tada akivaizdžiai turės pajudėti ir šitas“, – mano jis.
Comment