Puslapių skaičius sumažėjo perpus - nuo 15 iki 8.
Jei kurio nors miestelio (pvz., Žiežmarių ar Kalvarijos) pranešimų pagausės ir jų skaičius viršys 20 pranešimų (vieną puslapį), bus galima sukurti ir daugiau atskirų temų.
Vytautas BAGDONAS Kurklių medinės sinagogos likimas
Kurklių miestelyje XX amžiaus pradžioje buvo gausi žydų bendruomenė, kuri karo metais susilaukė tragiškos lemties. Pokario metais, įsikūrus kolūkiui, buvę žydų maldos namai naudoti ūkio reikmėms, buvo paversti sandėliu, klojimu. Pasibaigus kolūkių erai, šis pastatas liko nebenaudojamas, nebereikalingas. (...)
Kol kas pastatas dar nedraskomas, medinės konstrukcijos neardomos. Tikriausiai, nieko vertingesnio čia nebelikę, nebėra ko vogti. O gal ilgapirščius, chuliganus atbaido nuo piktadariškos veiklos tai, kad šis pastatas yra ne kokioje nors nuošalioje vietoje, bet visai šalia gyvenamųjų namų.
Kurklių sinagoga įrašyta į Kultūros vertybių registrą
Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nutarė į Kultūros vertybių registrą įtraukti medinę Kurklių sinagogą. Šiam paveldo objektui suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos užsakymu 2013-12-09 buvo atlikta sinagogos pastato, esančio Sodų g. 5, Žemaičių Naumiestyje, dalinė statinio ekspertizė. Ekspertizės išvadose rašoma 'tyrinėtas pastatas ir jo priestatas naudojimui pagal paskirtį netinkamas – avarinės būklės. <...> Jei nėra techninių galimybių pašalinti avarinės griūties pavojaus ir esminių statinio reikalavimų pažeidimus, statinį rekomenduojama nugriauti.'
...
Šilutės rajono savivaldybė atvira diskusijoms ir artimiausiu metu kviečia konstruktyviai aptarti susidariusią situaciją su organizacijomis, kurios rūpinasi žydų kultūros paveldo išsaugojimu Lietuvoje, bei priimti abipusiai naudingus sprendimus, kurie išlaikytų toleranciją ir pagarbą, o svarbiausia, užtikrintų saugumą miestelio gyventojams.
svarbiausia užtikrinti gyventojų saugumą, įdomu kiek sutaupė per visus tuos metus net nesugebėdami prižiūrėti kad stogas neįgriūtų, ir kodėl iškart po nepriklausomybės Žemaičių Naumiesčio bendruomenė atsisakė naudoti sinagogą 'viešiems poreikiams'?
tai pat įkelčiau jidiš kalbos fragmentus esančius Vilniaus senamiestyje ir pan.
/\ Gera iniciatyva
Gal tuos išlikusius žydiškų užrašų fragmentus ir kitus išnaikinto paveldo žymes reikėtų sudėti "Miestų architektūros raidos" temoje, kuri galėtų vadintis, pvz., "Žydiško Vilniaus pėdsakai". Tik tokios temos dar nėra...
/\ Ačiū už papildymą.
Turbūt nepakenktų atskiros temos Vilniaus ir Kauno sinagogoms
Gal tikrai reikėtų, bet ko gero neverta apsiriboti vien sinagogomis, gal geriau būtų paskirti temas bendrai žydų paveldui minėtose miestuose. Jeigu tas būtų padaryta, aš pats sukelčiau informaciją apie daugumą Vilniaus sinagogų, kurių yra ne viena dešimtis, tai pat įkelčiau jidiš kalbos fragmentus esančius Vilniaus senamiestyje ir pan.
Viduklės valsčius išsiskyrė draugiškais žydų ir lietuvių santykiais. Lietuvis F. Stanevičius apie 1870 m. Viduklėje pastatė mūrinę sinagogą (nugriauta 1960 m.). Čia 1940–1941 m. okupantams bolševikams nepavyko supriešinti gyventojų tautiniu pagrindu, aktyviai veikė antisovietinis pogrindis. Antisovietinio 1941 m. Birželio sukilimo metu sukilėlių būrys aktyviau nepasireiškė, nes jau birželio 23 d. į valsčiaus teritoriją įsiveržė vokiečių kariuomenė. Tą dieną raudonarmiečiai ir vokiečių kareiviai nužudė daug civilių gyventojų, o dviejų žydų sušaudymą rasiniais motyvais galima laikyti holokausto Raseinių apskrityje pradžia. Naciams nepavyko įtraukti į susidorojimą su žydais sukilėlių būrio (kaip pavyko Kražiuose), nes jis nunyko. Viduklėje nebuvo žydų pogromų. Naciai rado mažai vietos talkininkų. Į pagalbinę policiją įstojo vos keli vyrai. Valsčiaus viešoji policija vengė dalyvauti veiksmuose prieš žydus. http://www.genocid.lt/centras/lt/1118/a/
Zarasų miestas. Didžioji sinagoga po karo perstatyta į namą, pastatas tebestovi Sinagogos gatvė 3. Žydų maldos namai ir religinė mokykla stovėjo Savanorių gatvėje netoli Sėlių aikštės, pastatas neišliko.
Didžioji sinagoga (Beit Midrash) ir jos aplinka vokiečių paversta rusų belaisvių stovykla. 1915 m.
Žydų maldos namai ir religinė mokykla ir jos aplinka vokiečių paversta rusų belaisvių stovykla. 1917 m.
ebay.de
Dar yra išlikę mediniai maldos namai (Beit midrash) pastatyti už kelių šimtų metrų nuo Didžiosios sinagogos. Jų statybos metai nežinomi. Šuo metu pastatas rekonstruotas į gyvenamąjį namą. Adresas E.Pliaterytės 9/ Bajorų 14 http://www.zydai.lt/id-1069.pdf
Komentuoti: