Michał Elwiro Andriolli (1836 - 1893)
Medžio raižinys 13 x 18,5 cm Jurbarko sinagoga. Mediniai maldos namai. 1872 m. http://www.pinakoteka.zascianek.pl/A...es/Jurborg.jpg
JURBORG (nad Imstrą, pow. rossieński, gub. kowieńska).
Drzeworyt. 13 x 18,5 cm.
"Tygodnik Ilustrowany" 1872, t. 9, nr 225, str. 208.
Seniausioje ir vertingiausioje iš išlikusių medinių sinagogų – Pakruojo sinagogoje – spalį pradėti konservavimo darbai.
Kultūros paveldo departamentas šiam valstybės saugomam paveldo objektui sutvarkyti skyrė per 140 tūkst. litų, dar 30 tūkst. litų skyrė Pakruojo rajono savivaldybė.
„Džiaugiamės, kad sinagoga sulaukė pagalbos, nes labai vertiname šį mūsų
sakralinės kultūros paminklą“, – sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.
Žydų bendruomenė derina su Pakruojo rajono savivaldybe panaudos sutartį, pagal kurią savivaldybė apsiimtų valdyti sinagogą ir pritaikyti ją kultūrinei veiklai.
Pakruojo sinagoga statyta 1801 m., baroko ir klasicizmo epochų sandūroje, 1885-aisiais buvo remontuota ir perdažyta.
Net 16 metrų ilgio ir 12 metrų pločio pastatas iki šių dienų išsaugojo dviejų pakopų keturšlaitį stogą, tačiau buvę segmentinių arkų langai langai apkalti lentomis, o itin puošnus interjeras – sunaikintas; jo fragmentų teliko istorinėse nuotraukose.
Sinagogos eksterjerui įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūros formos, interjere dominavo žydų menui būdingi dekoro elementai ir simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Istorinės nuotraukos ir prisiminimai liudija, jog itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aron kodešas – trijų siaurėjančių į viršų tarpsnių, drožinėtas iš medžio ir dažytas.
1938 m. vykdytų tyrinėjimų metu sinagoga jau atrodė apleista: grindys pusiau supuvusios, molai išklibę, viduje daug dulkių. Kadangi šis statinys neturėjo krosnies, jame melstasi tik vasarą. Miestelyje menkstant žydų skaičiui, mažėjo ir maldos namų lankytojų.
Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga buvo paversta kino teatru, o vėliau – sandėliu.
Ypač ją nuniokojo praėjusiais metais kilęs gaisras – išdegė net pusė pastato. „Dabar svarbiausia mūsų užduotis yra apsaugoti šį unikalų paveldo objektą nuo lietaus, sniego ir neleisti jam galutinai sunykti“, – teigia Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Vėliau tikimasi sutvarkyti pastato išorę, tūrį, fasadus, barokinį stogą, langus – tam esama pakankamai ikonografinės medžiagos.
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Jasiūnienė sako, kad pakruojiečiai supranta, koks retas ir vertingas paveldo objektas stovi jų mieste. Vietos bendruomenės nuomone, ateityje istorinėje sinagogoje geriausia būtų įkurti Pakruojo bibliotekos vaikų skaityklą.
Kalbant apie Pakruojo sinagogą, savaitgalį pavyko užfiksuoti dabartinę jos būklę. Beje, befotografuojant šį pastatą, ant sinagogos pastebėtas ir antisemintinis užrašas
Čia negerai. Primena sovietmečio ateizmą. Argi sunku pastatyti miesteliui naują sporto salę, o buvusiuose maldos namuose padaryti muziejų ar kokią kultūros salę?
Erdvūs kultūros namai yra visai greta. Muziejaus įkūrimas problematiškas. O naujos sporto salės nėra...
Tokius pastatus sunku pritaikyti dabartiniai paskirčiai, manau galėtų sinagogą perkelti į Liaudies buities muziejų prie Rumšiškių, ten ją pastatytų šalia kuriamo miestelio, galėtų atkurti ir senuosius interjerus. Galėtų žmonės pamatyti kaip atrodė senieji žydų maldos namai.
Bet gerai, kad darbai pradėti, nes sinagogos labai apleisti Lietuvos kultūros paminklai.
Straipsnyje teigiama, jog ateity sutvarkius Pakruojo sinagogą, joje planuojama įrengti vaikų bibliotekos skaityklą. Toks ypatingas pastatas tiesiog privalo išlikti mieste. O iškėlus ją į Rumšiškes, būtų nuskurdintas Pakruojo miestovaizdis. Liaudies buitie muziejuje galėtų atsirasti nebent sinagogos kopija. Panašus precedentas yra: autentiška senoji Pakruojo gaisrinės stoginė buvo išsaugota mieste, o Liaudies buities muziejuje atsirado jos kopija.
Šalia Naujosios Žagarės turgavietės taip pat buvo 2 sinagogos. Jos turėjo būti statytos XIX-XX a. sandūroje. Gerai išliko 1 sinagoga. Dabar joje įrengta sporto salė. Atvaizdas
Čia negerai. Primena sovietmečio ateizmą. Argi sunku pastatyti miesteliui naują sporto salę, o buvusiuose maldos namuose padaryti muziejų ar kokią kultūros salę?
Apie tai ir galvojau Tie buve maldos namai iki siol turi savo unikalu fasada tik kad daugelis jo nepastebi nes pastatas apaugo medziais. Idomi ta miesto praeitis....
Didžioji sinagoga ir naujieji maldos namai stovėjo Kauno gatvėje kvartale prie Basanavičiaus aikštės. Senoji ir naujoji sinagogos statytos XIX a. yra neobarokinio stiliaus.
Šioje 1923 m. nuotraukoje pažymėjau kur stovėjo sinagogų kompleksas.
Turbut naujieji žydų maldos namai išliko tik smarkiai perstatyti.
sios knygos virselyje Jurbarko sinagoga, medines architekturos sedevras. deja, bet fasistai pasistenge, kad jos nebeliktu.
1941 m. liepos 3 d. į Jurbarką atvykę Tilžės gestapininkai suorganizavo pirmosios žydų grupės(apie 300 vyrų)žudynes.Iki 1941 m. rugsėjo vidurio beveik visi-apie 2300 miesto žydų-buvo sušaudyti.Be to,nacių įsakymu patys žydai buvo priversti nugriauti savo medinę sinagogą.
Ši žydų sinagoga pastatyta XIXa., šalia jos veikė žydų mokykla. Prie sinagogos XX a. 8 deš. buvo pastatytas priestatas, pastatas pritaikytas sporto salei. Iki 2003 - 2005 m. sporto salė priklausė vietinei įmonei, o vėliau ja pradėjo seniūnijos ir bendruomenė, kartais čia vyksta įvairios varžybos, susirinkimai. Minėta žydų mokykla sovietmečiu buvo Krekenavos M. Antanaičio gimnazijos padalinys, vėliau pastatas pritaikytas gyventi.
Komentuoti: