Artėja į pabaigą projekto „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“ įgyvendinimo darbai.
Šią savaitę pasirašyta sutartis dėl Pakruojo žydų sinagogos sienų ir skliauto autentiškos tapybos ir sienų tapetų restauravimo bei atkūrimo darbo projekto parengimo paslaugų ir darbų atlikimo.
Sienų ir skliauto piešiniai bus atkuriami naudojantis nuotraukomis, o tapetų restauravimo bei atkūrimo darbai – išlikusiais jų fragmentais.
Sinagogos tvarkybos darbus planuojama baigti balandžio mėn. Naujo objekto pristatymas visuomenei planuojamas gegužės mėn. http://www.regionunaujienos.lt/darba...eja-i-pabaiga/
Apie dingusį Šeduvos žydų miestelį (štetlą) buvo ir kelios publikacijos spaudoje
Bernardinai.lt 2015.05.29 Šeduvoje gyvenusių žydų atminimą įamžins projektas „Dingęs štetlas“
Simboliška ceremonija buvo užbaigti dvejus metus trukę senųjų kapinių, kuriose iki Antrojo pasaulinio karo buvo laidoti Šeduvos miestelio žydų tautybės gyventojai, atkūrimo darbai (projektą parengė Algimanto Kančo studija).
(...)
Pasak projekto „Dingęs štetlas“ kuratoriaus S. Kanovičiaus, atlikti darbai – tik pati pradžia siekiant įamžinti Šeduvos žydų, kurie prieš Pirmąjį pasaulinį karą sudarė daugumą miesto gyventojų, atminimą.
„Metas į Lietuvos žydų, litvakų, paveldą pradėti žiūrėti plačiau ir kalbėti ne tik apie masines žudynes ir jų aukų įamžinimą. Turtinga litvakų kultūra ir praeitis yra neatskiriama ir šių dienų Lietuvos dalis, todėl pats metas mums visiems iš naujo atrasti ir susipažinti su įdomia litvakų istorija ir kultūra.
Norėtųsi, kad kapinių atkūrimas ir istorinių vietų įamžinimas Šeduvoje taptų pradžia iniciatyvos, kuri pristatytų litvakų kultūrą ir taptų turistiniu centru, į kurį vyktų ir Lietuvos, ir užsienio turistai, besidomintys Lietuvos kultūriniu paveldu ir istorija. (...)"
Atmintis – kaip valstybės sienos, ji turi būti akylai ir nuolat saugoma. Ji gyva, jei yra žadinama kasdien. Antraip ji kaip nedirbamas laukas virsta usnimis išsikerojusiu dirvonu, per ją kaip per blogai saugomą valstybės sieną sėlina nuo bet kokios atsakomybės viską atleidžianti užmarštis. Taip pristatydamas projektą „Dingęs štetlas“ kalbėjo jo iniciatorius Sergejus Kanovičius
Projektas "Dingęs štetlas" padarys Šeduvą žinomą ne tik Lietuvoje. Iki 2015-ųjų metų padaryti dideli darbai - sutvarkytos žydų genocido vietos, restauruotos didžiulės senosios Šeduvos žydų kapinės
„Dingęs Štetlas“ – tai VšĮ „Šeduvos žydų memorialinio Fondo“ nuo 2012 metų vykdomas unikalus Lietuvos žydų kultūros ir paveldo projektas.
Projekto pagrindą sudaro keli pagrindiniai elementai:
– restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės
– 3 paminklai masinių žydynių vietose
– paminklas Šeduvos miestelio centre
– Šeduvos žydų muziejus „Dingęs Štetlas“
– istorinė monografija apie Šeduvos žydus
– dokumentinis filmas „Suakmenėjęs laikas“
Prasidėjo Alytaus Sinagogos ir buvusio rabino namo restauracijos ir rekonstrukcijos darbai .Mano Fotografija labai prastos kokybės. Stendas skelbia, jog darbų pradžia 2016 .07 , pabaiga 2020 antra pusė. Lauksime rezultatų. Šiaip jau tikrai pati sinagoga buvo labai prasto stovio.Atsimenu kuomet apie 1990 metus su skautais buvome įlindę vidun tai gerai matėsi išlikusi sienų tapyba,bei kažkokios metalinės kolonos.
Savaitgalį pasiimsiu gerą fotoaparatą ir padarysiu reportažą.
Kupiškio rajono savivaldybėje pristatytas projektas, kaip turėtų atrodyti rekonstruota Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Jos vizija – senoji sinagoga – atvira biblioteka visuomenei.
Buvusiam pastato vaizdui atkurti ir pritaikyti šiuolaikiniam skaitytojui gali reikėti apie 2 mln. eurų. Šių lėšų tikimasi iš Valstybės investicijų programos. Įkurtuvės numatomos po trejų ketverių metų.
Šiauliai
1907 m. Chaimas Frenkelis pastatė šalia esančio savo odos fabriko darbininkams mūrinę sinagogą. Sovietų valdžia buvo įrengusi sporto salę; foto-2014
Pilviškių sinagoga, vaizdas nuo miestelio aikštės.Pastatyta 1899-1912 m. Per I - ajį pasaulinį karą sudegė, 1926 m. atstatyta. Sugriauta per II - ajį pasaulinį karą.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2015 m. liepos 30 d. vykusiame posėdyje pritarė panaudos sutarties dėl buvusios Žiežmarių sinagogos perėmimo ir naudojimo savivaldybės reikmėms sudarymui. Taip siekiama išsaugoti ateinančioms kartoms buvusios sinagogos pastatą ir jį pritaikyti gyventojų švietimo ir kultūros poreikiams, viešiesiems turizmo poreikiams bei kitai visuomeninei veiklai. Žiežmariuose esanti medinė žydų sinagoga – unikalus ir išskirtinis kultūros paminklas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, visoje Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų yra vos 14, rašoma Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pranešime spaudai. „Lietuvos žydų bendruomenė sutinka perduoti sinagogą naudoti savivaldybės reikmėms, nes žydų bendruomenė Žiežmariuose nėra išlikusi ir kaip maldos namai sinagoga nebus naudojama. Todėl ši sinagoga galėtų būtų puikiai naudojama Kaišiadorių rajono kultūriniams poreikiams, kartu tai būtų ir vieta, įamžinanti ir šio regiono žydų bendruomenės atminimą“, - sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Faina Kukliansky nuomone, sutvarkius šią sinagogą ir pritaikius turizmo poreikiams, jaustųsi tam tikras regiono pagyvėjimas dėl apsilankančių turistų, nes ji įtraukta į Europos žydų kultūros kelią. Net ir šiuo metu esant nesutvarkytai sinagogai ir aplinkai aplink ją, objektas sulaukia gausaus susidomėjimo tarp žydų turistų, vykstančių iš Vilniaus į Kauną. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, jog žydų bendruomenė taip pat kiek galės, tiek prisidės prie vidaus įrengimo ir sutvarkymo darbų. Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus sakė, kad šiuo metu Kultūros paveldo departamento užsakymu yra rengiamas sinagogos tvarkybos darbų projektas, pastato rekonstrukcijai ir pritaikymui numatytoms jame vykdyti veikloms reikia daugiau nei 928 tūkst. Eur. Savivaldybės mero teigimu, lėšų darbams planuojama gauti per ES paramos fondus, Vietos veiklos grupę, taip pat ir „Interreg“ programą, rengiant bendrą projektą kurtu su savivaldybės partneriu Baltarusijos Respublikos Yvijos rajonu rekonstruojant vieną Yvijos rajono kultūros objektą ir Žiežmariuose esančią sinagogą. Šios paramos suma galėtų būti iki 1,5-2 mln. Eur. „Sutvarkyta sinagoga ne tiktai galėtų pritraukti daugiau turistų, lankytojų, joje galėtų vykti kultūriniai ir edukaciniai renginiai, tačiau taip pat ji galėtų pritraukti ir daugiau investicijų į patį rajoną bei taip būtų pagerbtas didelį indėlį į rajono gyvenimą ir architektūrą įnešusios kažkada buvusios gausios žydų bendruomenės atminimas ir kultūrinis palikimas. Pastatas taip pat galėtų būti pritaikytas vietos bendruomenės poreikiams bei Žiežmarių kultūros centro veiklai. Sudaryta ir jau kurį laiką veikianti darbo grupė, kuri spręs, kaip galima geriausiai panaudoti rekonstruotą pastatą,“ – sakė Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus. Panaudos sutartį su Lietuvos žydų bendruomene įpareigotas pasirašyti Savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Neviera. Pagal sutartį Savivaldybė įsipareigoja 99 metus neatlygintinai valdyti ir naudoti sinagogą, atlikti jos remontą, restauraciją ir pritaikyti ją numatytoms veikloms. Savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Neviera sakė, kad po panaudos sutarties pasirašymo Savivaldybės administracija pradės rengti dokumentus ES lėšų gavimui. Gavus finansavimą atliksime viešuosius pirkimus rangovo parinkimui ir restauruosime sinagogą.
Komentuoti: