[KAU] Kauno pramonės paveldas

[d'Ark]

pvz. kas daroma senoje Jonfosse traukinių stotyje, Liège, Belgijoje
http://www.soundstation.be











arba Berlyno "RAW TEMPEL". tai meno fabrikas, įkurtas apleistoje geležinkelio stoties depo teritorijoje (kur aš pavasarį visai norėčiau nuvažiuoti... )
http://www.raw-tempel.de

o prancūzai iš stoties krovinių sandėlio net ir teatrą padarė...
http://www.gareautheatre.com

[PhantomLord]

Aš irgi nelabai supratau, kuri čia tiksliai vieta.. bet atrodo labai matyta... Apskritai, geležinkelio dirbtuvių, sandėlių ir kitų senų stoties pastatų kompleksas išsidėstęs palei visas geležinkelio linijas, Juozapavičiaus pr. į š. r. nuo Nemuno.

Žinot, aš manau išeitų nerealus reportažas, jeigu kas nors „prasineštų“ su fotiku per visą didelę geležinkelio teritoriją. Ten yra daug išlikusių senų pastatų, pradedant XIX a. pab., baigiant sovietmečiu... Kadaise mokyklos laikais su draugais kartais eidavom ten “nuotykių ieškot” todėl žinau, kad galima rasti visokių apleistų traukinių, namų-vaiduoklių, konteinerių, semaforų ir t.t. Ten aptvarkius ir pritaikius, galima būtų net ir alternatyvų turizmą plėtoti, bent jau aš į tokią ekskursiją tikrai eičiau ir šiaip seni traukiniai turi nemažai potencijos, pvz. broliukai latviai daro techno tūsus ir net madų pristatymus senoj geležinkelio teritorijoj…

Tiesa, buvo ir LT jau vakarėlis važiuojančiame traukinyje Vilnius- Kaunas , o po to troleibuse Stotis-Romuva Jei norit pasižiūrėti kaip tai atrodė, spauskit čia: http://www.pravda.lt/#item_id=15161&js=1

Teko ir man prieš porą metų ten pasivalkiot, tik nuotraukų nedarėm, bet tikrai nepastebėjau, kad mus ten besitrainiojančius ir įdėmiai apžiūrinėjančius įvairius pastatus kas nors būtų viję arba pareiškę nepasitenkinimą . Reikės vasarą pabandyt ten prasisukt.
O d`Ark idėjos gražios, gaila tik, kad taip mąstančių žmonių yra mažuma, o dar labiau jų trūksta savivaldybėje...

[normalus]

O d`Ark idėjos gražios, gaila tik, kad taip mąstančių žmonių yra mažuma, o dar labiau jų trūksta savivaldybėje...

o gal visgi ir musu miesto verslininkai tinginiai? juk norint gali tikrai daug padaryti pats. ne visada reikia laukti malones, kartais reikia ja ir uzsitarnauti ar paciam susikurti. as neginu miesto valdzios, bet ir verslininkai rankas per greitai nuleidzia.

[d'Ark]

O ar tokie projektai finansiškai apsimoka? Turiu omeny Kaune? Joks verslininkas nedės savo pinigų ten, iš ko negaus pelno...
Atkreipkit dėmesį net žiūrėdami eilinius holivudinius filmus ar kokius CSI kriminalistus , kaip dažnai yra rodomi kažkokie sandėliai, o jų viduje įrengti visokie klubai ir t.t., kur ateina savo pinigus išleist daugybė žmonių... Ir taip yra ne tik filmuose, taip yra ir realybėje. Jau nekalbu apie prabangiausius buv. fabrikuose/gamyklose įrengtus Niujorko, Londono loftus, kurie kainuoja milžiniškus pinigus, bet visi nori juose gyventi ir t.t.

Užtenka paklausyt istorijų ir iš jau minėtų mūsų kaimyninių miestų Rygos, Varšuvos... Pažystami lietuviai pasakojo tiesiog su pasimėgavimu kaip iki paryčių linksminosi Varšuvos fortuose įrengtuose baruose. Įsivaizduojat, mes lygiai tuos pačius fortus turim ir nieko juose nedarom

Pas mus kažkaip nėra išsivystęs toks dalykas, kaip kultūra/pramogos + verslumas = pridėtinė vertė.

[PhantomLord]

Kas tiesa, tas tiesa. Apibendrintai galima pasakyti, kad tiek normalus, tiek ir d`Ark yra teisūs. Verslininkai ne kiek miega, kiek nejaučia poreikio tokiems dalykams, nes miestiečiai tokio poreikio dar neišreiškė, bet nepasakyčiau, kad jo visai nėra, jis pamažu formuojasi.

[d'Ark]

Nuo vasario 14 d. Šiauliuose, fotografijos muziejuje, atidaryta tokia paroda „Peterburgo - Varšuvos geležinkelio tiltai ir apylinkės 1861 m. austrų fotografo Antono Rohrbacho nuotraukose“. Ten eksponuojamos seniausios žinomos nuotraukos su Lietuvos vaizdais.
Anton Rohrbach Europos fotografijos istorijoje žinomas kaip tiltų panoramų fotografas ir Kaunui labai nuskilo, kad jis čia pafotografavo, nes dabar galime matyti kaip realiai atrodė miestas XIX a. vidury. Vėlesnės foto su Kaunu padarytos jau 19 amžiaus pabaigoje, Zatorskio ir kitų.

Tai štai... Kauno geležinkelio tiltas (Žaliasis) 1861 m.


A. Rohrbacho nuotrauka 1861 m. fotografuota iš Žemosios Fredos. Archiformos foto.

Tiltą 1859-1862 m. statė prancūzų firma Ernest Gouin et Cie, kuri pasamdė austrų fotografą Antoną Rohrbachą fotografuoti geležinkelio statybas. Metalinės tilto sijos atplukdytos Baltijos jūra ir Nemunu į Kauną. Prancūzų rangovai Žemutinėje Fredoje, netoli numatomo statyti geležinkelio įrengė centrines dirbtuves, atsivežė įrangą ir tiltų santvaras gamino vietoje.

Kauno geležinkelio tiltas buvo statomas kartu su geležinkelio tuneliu, tiesiant Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linijos atšaką nuo Lentvario iki Virbalio.


A. Rohrbacho nuotrauka 1861 m. Rausiamas geležinkelio tunelis. Archiformos foto.

Toliau vėlesnių laikų vaizdai (čia jau nebe Rohrbacho foto):







Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. rugpjūčio 17–18 d. naktį besitraukianti Rusijos kariuomenė susprogdino dvi vidurines tilto fermas.





Po remonto tiltas buvo nudažytas švino žaliais dažais, nuo to jis gavo Žaliojo geležinkelio tilto pavadinimą. Tarpukariu, esant tik vienam Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltui per Nemuną, geležinkelio tiltas buvo naudojamas ir kaip plento tiltas. Tarp dviejų kelių buvo įrengtas trečias – vežimams, dviratininkams ir lengviesiems automobiliams. Sunkvežimiai ir autobusai per šį tiltą nebuvo praleidžiami. Prie abiejų tilto galų stovėjo geležinkelio sargai, kurie reguliavo eismą.



2007 m. vasara



Grįžtant prie seniausiųjų foto, tasai Rohrbachas 1861 m. nufotografavo ir Aleksoto tiltą:



O šias, irgi 1861 m. darytas foto, kažkur forume jau esu įdėjus...





Pirmame plane esantis namas, greičiausiai tipiška užmiesčio sodyba, stovėjo galbūt toje vietoje, kur susikirstų Griunvaldo ir A. Mickevičiaus gatvės. Iš vos įžiūrimo užrašo rusų kalba fragmento „palatka“ galima spėti, kad jame buvo įrengta parduotuvė. Tilmansų fabriko tada dar nebuvo, pastatytas 1967 m. Antrame plane matosi dar bebokštė Karmelitų bažnyčia. Bažnyčia buvo uždaryta 1845 m., caro valdžia ją pavertė pėstininkų pulko sandėliu (info Archiformos). Dabar vietoje anos „palatkos“ stovi kita, didesnė „palatka“ :


eNjoy foto

[fui]

[QUOTE=d'Ark;238497]Nuo vasario 14 d. Šiauliuose, fotografijos muziejuje, atidaryta tokia paroda „Peterburgo - Varšuvos geležinkelio tiltai ir apylinkės 1861 m. austrų fotografo Antono Rohrbacho nuotraukose“. Ten eksponuojamos seniausios žinomos nuotraukos su Lietuvos vaizdais.
Anton Rohrbach Europos fotografijos istorijoje žinomas kaip tiltų panoramų fotografas ir Kaunui labai nuskilo, kad jis čia pafotografavo, nes dabar galime matyti kaip realiai atrodė miestas XIX a. vidury. Vėlesnės foto su Kaunu padarytos jau 19 amžiaus pabaigoje, Zatorskio ir kitų.

Taigi pries puse metu sita pati paroda veike bibliotekoje Radastu g., nereikejo praziopsoti

[wanderer]

Nuo vasario 14 d. Šiauliuose, fotografijos muziejuje, atidaryta tokia paroda „Peterburgo - Varšuvos geležinkelio tiltai ir apylinkės 1861 m. austrų fotografo Antono Rohrbacho nuotraukose“. Ten eksponuojamos seniausios žinomos nuotraukos su Lietuvos vaizdais.
Anton Rohrbach Europos fotografijos istorijoje žinomas kaip tiltų panoramų fotografas ir Kaunui labai nuskilo, kad jis čia pafotografavo, nes dabar galime matyti kaip realiai atrodė miestas XIX a. vidury. Vėlesnės foto su Kaunu padarytos jau 19 amžiaus pabaigoje, Zatorskio ir kitų.

Taigi pries puse metu sita pati paroda veike bibliotekoje Radastu g., nereikejo praziopsoti

......Pagrindinė priežastis, kodėl austrų fotografas Antonas Rohrbachas atsidūrė Kaune – prancūzų „Ernest Gouin et Cie“ firmos Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linijoje statyti geležiniai tiltai. Rohrbachas šios firmos buvo samdomas fotografuoti tiltų statybą. Metalinių tiltų dalys pagamintos Ernesto Gouino bendrovėje, atplukdytos jūra ir Nemunu į Kauną 1859 m. navigacijos metu7. Tiltų ruošinius plukdant jūra Baltijoje nuskendo keli laivai, ir tai sutrukdė 1859 m. pradėti Kauno tilto statybą. Prancūzų rangovai Kaune, Žemutinėje Fredoje, netoli numatomo statyti geležinkelio įrengė centrines dirbtuves, atsivežė įrangą ir tiltų santvaras gamino vietoje. 1860 m. navigacija leido Gouino bendrovei atsigabenti trūkstamus metalo ruošinius Kauno ir Kauno–Lentvario atkarpos tiltams. Kauno tilto taurų vamzdžių gramzdinimas prasidėjo 1860 m., užpildymas betonu baigtas 1861 m. Tilto santvaros buvo surenkamos ant kranto, vėliau specialiais hidrauliniais mechanizmais užstumiamos ant taurų. 1861 m. lapkričio 21 d. sumontuota paskutinė santvara. Pirmasis garvežys tiltu pervažiavo 1862 m. vasario 21-ąją. 1862 m. pastatytas tiltas buvo sugriautas per abu karus. Rusai traukdamiesi nuo vokiečių 1915 m. rugpjūčio 17–18 naktį susprogdino dvi vidurines tilto santvaras. Vokiečiai baigė jį atstatyti 1916 m. balandžio mėnesį. Tiltas dar du kartus sugriautas ir atstatytas per Antrąjį pasaulinį karą: pirmą kartą 1941 m. birželio 24 d. jį sprogdino besitraukianti rusų kariuomenė, 1944 m. rugpjūčio mėnesį – vokiečiai. Dabartinę išvaizdą tiltas įgavo 1945–1948 m., atstatytas rusų kariuomenės inžinerinio dalinio8. Šis Žaliuoju vadinamas tiltas tebėra vienas didžiausių Lietuvos tiltų. 1996 m. jis buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą numeriu S194 su 1945 m. statybos data. Kai kurie kiekvieną kartą atstatant tiltą naudoti senieji elementai ir atramos mena pirmuosius tilto statybos metus.
Juo įdomesnės nuotraukos, rodančios būsimosios kultūros vertybės statybą. Rohrbacho darytose Kauno geležinkelio tilto nuotraukose vaizduojami keli statybos etapai. Pirma tilto statybos nuotrauka – Rohrbachui būdinga plati panoraminė dviejų dalių nuotrauka, fotografuota iš Žemosios Fredos. Nuo kairiojo Nemuno kranto 1861 m. rugpjūtį darytoje nuotraukoje matyti dar statomi taurai, tolumoje galima įžiūrėti dešiniojo kranto priemiesčių statinius. Kitoje fotografo užfiksuotoje akimirkoje atsispindi geležinkelio tunelio rausimo darbai. Antonas Rohrbachas į pasaulio fotografijos istoriją įėjo kaip įspūdingų tiltų panoramų autorius. Turime būti jam dėkingi už tai, kad atvykęs fotografuoti tiltų rado laiko įamžinti aplankytas vietoves ir sukūrė seniausias Kauno nuotraukas.

[x21]

Man idomu kodel viena tilto sekcija yra aukstesne? Ar ji statyta veliau/anksciau? Ar siaip koks inzinierinis sprendimas?

[d'Ark]

Taigi pries puse metu sita pati paroda veike bibliotekoje Radastu g., nereikejo praziopsoti

Taigi tu esi tikras fui. komentaras čia visai ne į temą. Ne visi matė ir ne visi žino. O nemačiusiems pamatyti seniausiomis tituluojamas foto, manau, yra įdomu... =P

[fui]

Taigi tu esi tikras fui. komentaras čia visai ne į temą. Ne visi matė ir ne visi žino. O nemačiusiems pamatyti seniausiomis tituluojamas foto, manau, yra įdomu... =P

Miela, Zana, nieko nenorejau izeisti tik norejau parasyti kad nebutina belstis i Siaulius kad suzonoti Kauno istorija uztektu skaityti miesto laikrascius ir dazniau zvilgteleti per langa
o jei jau but geru tai galite kreiptis i parodos organizatoriu Dainiu Juneviciu jis Jums pranes kur vyks sekanti....

[tricky_kid]

Užskaičiau Statybų pilote, kad netrukus nuo žemės paviršiaus išnyks "Liepsnos" degtukų fabrikas Raudondvario pl. ir jį pakeis gyvenamųjų namų kvartalas ... Parašyta, kad fabrikas ten įkurtas 1924, ir vienintelis pastatas, kurį reikalauja išaugoti KPD anuometinio savininko švedo namelis (įdėta jo miniatiūrinė foto - geras). Tai kilo klausimas ar dar yra kokių vertingų pramoninių pastatų ten ?

Gal kas net susigundys atlikti fotofiksaciją ar pasidalinti kokiais turimais vaizdais ?
Dėkui

[d'Ark]

Taip, tiesa, fabriko nebebus... o kas jį dar spės nufotografuoti, tai turės istorines nuotraukas Kad ten nebėra vertingų pram. pastatų sunku patikėti... O pvz. negi jo niekas nenori rekonstruoti ir įrengti kokius loftus ar pan., taigi dabar jie madingi... tai ir šimtametis fabrikas neišnyktu nuo žemės paviršiaus. Na, gal truputį freaky gyventi degtukų fabrike, bet nestandartas visuomet yra įdomu... Užsienyje žmonės net iš fermų sugeba vilas pasistatyti, o čia tik griaut ir dėžes statyt sugebėjimų netrūksta... chi

[tricky_kid]

Taip, tiesa, fabriko nebebus... o kas jį dar spės nufotografuoti, tai turės istorines nuotraukas Kad ten nebėra vertingų pram. pastatų sunku patikėti... O pvz. negi jo niekas nenori rekonstruoti ir įrengti kokius loftus ar pan., taigi dabar jie madingi... tai ir šimtametis fabrikas neišnyktu nuo žemės paviršiaus. Na, gal truputį freaky gyventi degtukų fabrike, bet nestandartas visuomet yra įdomu... Užsienyje žmonės net iš fermų sugeba vilas pasistatyti, o čia tik griaut ir dėžes statyt sugebėjimų netrūksta... chi

Tai kad "lietuviškam" verslu neapsimoka ... ir šiaip kita pas juos vertybių skalė.

Realiai tai jiems nugriauti tiek pat išeina kiek ir kainuotų pritaikyti pramoninę arch gyvenamąjai paskičiai. Komunikacijų tiek pat išvedžioti, bet išplanavimo keitimas ir šiaip ilgiau darbai užtrunka, tai geriau nugriauti velniop ir baigta. Nors kiek teko lankytis ... ypač tarybiniuose sandėliuose ir gamyklose, tai konstrukcijos itin tvirtos pasirodė (matyt šaltojo karo padariniai).

Tik kad va eilinis lietuvis nelabai kelsis į tokį gyventi .. labiau jiems mat patinka 2,40 lubos, "nauja statyba" - seni kombiblokai naujai arba medinės trobaitės šlaitiniu stogu. Kokia paklausa, tokia ir pasiūla, nors ta pasiūla galėtų formuoti ir pasiūla, jei ji nerodo tokio noro.

Dings ir niekas net nepastebės.

[jRamke]

Manau kad informaciją, susijusią su Kauno valstybiniu radiofonu, reiktų perkelti į temą "Smetoninis" Kaunas.

[liutass]

Manau kad informaciją, susijusią su Kauno valstybiniu radiofonu, reiktų perkelti į temą "Smetoninis" Kaunas.

perkėliau.

[d'Ark]

Sveiki, rodos, nebuvau forume kokį pusšimtį metų..

Grįžtu su pram. objektu, kurio tuoj tuoj nebebus… Tarpukario Lietuvos pasididžiavimas - didžiausia ir moderniausia to meto duonos kepykla. Iš tiesų, tai pastatas, kuriame aš dar ne taip seniai fantazavau įsitaisyti loftą su vaizdu į beveik nematomą Nemuną, ne-viešbutį, „pramogų sostinę“, neegzistuojančią areną ir svarbiausia – į degalinę Šiomis dienomis viskas atrodo maždaug šitaip:









Užpakalis dar sveikas...



Griaunama 1930 m. statyta centrinė duonos kepykla, kurioje kadaise buvo moderniausios elektrinės konvejerinės krosnys ir visiškai automatizuota gamyba. Fabriko pastatas taip pat liudijo architektūrinį lūžį, kai pramonės pastatuose galutinai įsitvirtino modernistinis stilius...

Vaizdai baisoki, bet...





little future...

[vaidaslt]

Grįžtu su pram. objektu, kurio tuoj tuoj nebebus… Tarpukario Lietuvos pasididžiavimas - didžiausia ir moderniausia to meto duonos kepykla. Iš tiesų, tai pastatas, kuriame aš dar ne taip seniai fantazavau įsitaisyti loftą su vaizdu į beveik nematomą Nemuną,

Tokiu loftu palei KM link Birstono gatves dar l. daug

[jRamke]

Prieš kurį laiką būčiau pritaręs d'Ark nuomonei, bet pats pamatęs koks "paveldas" ten likęs, greit pakeičiau nuomonę. "Paramos" kepyklą reikėjo konservuot 1960-aisiais, o ne tada, kai nieko nebuvo likę. Na, gal pagr.pastato lauko sieną ar kaminą...

Man irgi gaila...

[d'Ark]

na, negalima visko gailėti... jei tai trukdo miestui tapti gražesniam - reikia griauti...

aha, tos priekinės sienos fragmentą dar galėjo panaudoti Kancas...