[VLN] Vilniaus tarpukario architektūra

[Romas]

Parduodami pastatai Vasaros gatvėje .
Toje pusiau uždaroje teritorijoje yra ir tarpukariu statytų pastatų

VZ.LT 2024.08.06
Vilniaus psichiatrijos ligoninė parduoda pastatų Vasaros g.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras aukcione parduoda ligoninės pastatų Vasaros g., už kuriuos prašo 5,18 mln. Eur. Ekspertas pastebi, kad parduodama teritorija didelė, bet abejoja, ar ji sudomintų nekilnojamojo turto (NT) plėtotojus dėl ribotų vystymo galimybių.

Pirkėjams centras siūlo 7 pastatų kompleksą 1,2 ha ploto panaudos teise valdomame valstybiniame sklype Vasaros g. 3.
Bendras aukcione parduodamų statinių plotas – 2.600 kv. m. Parduodami 1–2 aukštų pastatai su mansarda, jie yra gydymo ir administracinės paskirčių. Trys iš septynių pastatų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Visiems parduodamiems statiniams yra reikalinga rekonstrukcija, vienas iš jų avarinės būklės. Aukcione pasiūlyti pastatai ir sklypas yra atskirti nuo ligoninės





https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...#ixzz8i70bhsdF

[Romas]

Architektas Stefan Narębski / Stefanas Narembskis (1892 - 1966)
Mokykla Antakalnyje, dab. Antakalnio gimnazija

Projektas

https://edupolis.pl/wystawa-monograf...a-narebskiego/


https://polonika.pl/polonik-tygodnia...budynek-szkoly

Straipsnis 1931 m. laikraštyje :Kurjer wileński"
(paspaudus - didesnis vaizdas)

https://polonika.pl/polonik-tygodnia...budynek-szkoly

Dabartinis vaizdas.
Pietinis fasadas 2023.04


Šiaurinis fasadas

https://www.vle.lt/straipsnis/stefan-narebski/

[Romas]

Negaliu komentuoti apie Šiaulius, nes nežinau. Vienok Vilniuje nauja statyba ne ką nusileido Kaunui - tiltai, mokyklos, gydymo įstaigos, teatrai, bažnyčios, gyvenamieji namai, gamyklos.

Yra net atskira tema:
[VLN] Vilnius 1919 - 1939 (Lenkijos laikų nuotraukos)

Yra dar viena mažiau aktyvi tema - [VLN] Vilniaus tarpukario architektūra
Tiesą sakant, tą temą 2007 m. sukūriau jau po to, kai vytauc patalpino to laikotarpio Šiaulių nutraukų.

Šią temą kurti kilo noras, pamačius, kad ne tik Kaunas ar Klaipėda, bet net Šiauliai gali pasigirti savo tarpukario architektūra

.
Bet geriau apie Šiaulius diskutuoti Šiaulių temose,o apie Vilnių - Vilniaus,

[Ciurlionis]

Negaliu komentuoti apie Šiaulius, nes nežinau. Vienok Vilniuje nauja statyba ne ką nusileido Kaunui - tiltai, mokyklos, gydymo įstaigos, teatrai, bažnyčios, gyvenamieji namai, gamyklos.

Yra net atskira tema:
https://www.miestai.net/forumas/foru...os#post2087274

[RokasLT]

Taip, bet karo akivaizdoje suklestėjo Naujamiestis, didžiulė bažnyčia pradėta statyti, didelė dalis pastatų buvo pradėti statyti arba net nepradėti, bet niekad nebaigti.

Plėtra vyko ir Kalvarijų g. Kryptimi, taip pat link planetariumo, Antakalnis, Žvėrynas, Markučiai, Pavilnio vilos.

Tuo meto Šiauliai (ką pavyko rasti per 5 min.) Vilnius tiek, tokio masto pastatų neturėjo.

[Ciurlionis]

Na, aš tik pasikartosiu, kad LENK labai mažai investavo į VIL tarpukariu, net Lietuvai priklausę Šiauliai jį perspjovė pagal naujų pastatų ir infrastruktūros kiekį.

Taip, bet karo akivaizdoje suklestėjo Naujamiestis, didžiulė bažnyčia pradėta statyti, didelė dalis pastatų buvo pradėti statyti arba net nepradėti, bet niekad nebaigti.

Plėtra vyko ir Kalvarijų g. Kryptimi, taip pat link planetariumo, Antakalnis, Žvėrynas, Markučiai, Pavilnio vilos.

[RokasLT]

mano mintys buvo, kad žmonių teritorijoje maitinančioje Vilnių būtų panašiai kaip ir dabar, bet Lenkijai nereiktų tolygiai išskirstyt jų, kaip LTSR nes ne tas mastelis buvo, todėl Vilnius galėtų labiau išaugt nei tarybmėčių išaugo (na arba panašiai), todėl nebūtų kaip Liublinas.

Na, aš tik pasikartosiu, kad LENK labai mažai investavo į VIL tarpukariu, net Lietuvai priklausę Šiauliai jį perspjovė pagal naujų pastatų ir infrastruktūros kiekį.

[Stadionas]

Tingiu ieškoti, bet dėl forsuojamos industrializacijos ir urbanizacijos LT miestai sparčiau augo sovietmečiu negu vakaruose, ar net Lenkijoje kaip satelitinėje (jau nekalbant jei Lenkiją dar kartą būtu įvykdžiusi antrą stebūklą, bet nebuvo lemta, dėl draugelių iš vakarų).

mano mintys buvo, kad žmonių teritorijoje maitinančioje Vilnių būtų panašiai kaip ir dabar, bet Lenkijai nereiktų tolygiai išskirstyt jų, kaip LTSR nes ne tas mastelis buvo, todėl Vilnius galėtų labiau išaugt nei tarybmėčių išaugo (na arba panašiai), todėl nebūtų kaip Liublinas.

[RokasLT]

šiaip Kaunas nuo 1923 iki 1939 išaugo 62tūkst., būdamas sostinė. Tais laikais kaimas kitą svarbą turėjo, skirtingai nei po karo.

Kad kaip tik po karo emigravimas į miestu dar labiau padidėjo.

https://www.researchgate.net/figure/...fig1_342323771

[Stadionas]

Vilnius per 33 m. paaugo 42k, čia didelis pokytis? Panašus kaip Liubline 56k per 50 m. O Šiauliuose daugiau buvo pastatyta pastatų negu Vilniuje. Vilnius būtu labiau Kauno ar Liublino dydžio, ir jo neišaugintų lenkiškas sakralizavimas net iki dabartinio dydžio. Nes tarpukariu lenkai nesibaimino Lietuvos-Kauno, ir buvo įvykdę stebuklą prie Vyslos, tad ir iš bolševikų nematė tokios grėsmės, kaip dabar yra su Putino ruZZija. Bet tuo metu vis tiek mizernai investavo į šį sakraliai idealizuotą miestą.

Vilnius

1897[28]	3,131	2	47,795	30.1	30,967	20	61,847	40	6,514	4.2	10,792	6.9	154,532
1931[29]	1,579	0.8	128,600	65.5	7,400	3.8	54,600	27.8	1,700	0.9	4,166	2.1	196,345

Mažiausi skaičiai 1900-1950 m.

Lublin

Lublin

336,339

339,547

351,806

356,251

238,500

181,304

116,629

53,600

šiaip Kaunas nuo 1923 iki 1939 išaugo 62tūkst., būdamas sostinė. Tais laikais kaimas kitą svarbą turėjo, skirtingai nei po karo.

[RokasLT]

šiaip ne duok dieve, kad Vilnius grįžtu Lenkijai. bet teisybės dėlei, Lenkijos teritorijoje atitekusioje Lietuvai ir Baltarusijai, gyventojų turi panašiai kiek Lietuva, pridėjus Palankė tai ir gerokai daugiau. tarpukarių Vilnius dvigubai didesnis buvo už Liubliną, ir tikėtina skirtingai LTSR visokių bažnytkaimių kaip Panevėžys didmiesčių neverstu, todėl matyt Vilnius būtų didesnis nei dabar, VU matyt liktų vienas didesnių universitetų todėl jaunimas gal taip stipriai nemigruotų į Varšuvą.

Vilnius per 34 m. paaugo 42k, čia didelis pokytis? Panašus kaip Liubline 56k per 50 m. O Šiauliuose daugiau buvo pastatyta pastatų negu Vilniuje. Vilnius būtu labiau Kauno ar Liublino dydžio, ir jo neišaugintų lenkiškas sakralizavimas net iki dabartinio dydžio. Nes tarpukariu lenkai nesibaimino Lietuvos-Kauno, ir buvo įvykdę stebuklą prie Vyslos, tad ir iš bolševikų nematė tokios grėsmės, kaip dabar yra su Putino ruZZija. Bet tuo metu vis tiek mizernai investavo į šį sakraliai idealizuotą miestą.

Vilnius

1897[28]	3,131	2	47,795	30.1	30,967	20	61,847	40	6,514	4.2	10,792	6.9	154,532
1931[29]	1,579	0.8	128,600	65.5	7,400	3.8	54,600	27.8	1,700	0.9	4,166	2.1	196,345

Mažiausi skaičiai 1900-1950 m.

Lublin

Lublin

336,339

339,547

351,806

356,251

238,500

181,304

116,629

53,600

[digital]

Pasakysiu žiauriai nepatriotiškai. Jei Vilnius po WWII būtų atitekęs vėl Lenkijai, miestas nebūtų taip išgriautas ir apleistas kaip dabar. O karo metu sugriauti pastatai būtų atstatyti kaip Varšuvoje ar Gdanske.

Jei būtų atitekęs nepriklausomai, o ne sovietinei Lietuvai, irgi būtų kitaip. Baigiam šitą offtopicą.

[Stadionas]

O tai ATR laikais jis buvo taip pat vystomas kaip Krokuva? Jau nekalbant kai atsirado Varšuva. Tikrai ne. Tarpukariu minimaliai buvo pastatyta pastatų. Kaip eiliniame užkampyje.
Geriausiu atveju Vilnius būtu po Gdansko (ekonomine, investavimo prasmėmis). Liublinas irgi yra svarbus lenkų kultūrai miestas. Vilnius būtu vienu iš istorinių, kultūrinių centrų, bet ne vienu iš pačių stipriausių ekonominių centrų. [TABLE="border: 1"]

šiaip ne duok dieve, kad Vilnius grįžtu Lenkijai. bet teisybės dėlei, Lenkijos teritorijoje atitekusioje Lietuvai ir Baltarusijai, gyventojų turi panašiai kiek Lietuva, pridėjus Palankė tai ir gerokai daugiau. tarpukarių Vilnius dvigubai didesnis buvo už Liubliną, ir tikėtina skirtingai LTSR visokių bažnytkaimių kaip Panevėžys didmiesčių neverstu, todėl matyt Vilnius būtų didesnis nei dabar, VU matyt liktų vienas didesnių universitetų todėl jaunimas gal taip stipriai nemigruotų į Varšuvą.

[RokasLT]

Deja kolega, Lenkijai Vilnius turi daug simbolinių reikšmių, jų kultūroje suprantamas, kaip miestas esantis po Krokuvos. Lenkų kultūros židinys ir viena iš didžiosios šalies sostinių. Tad tikrai nebūtų, kaip Lublinas, manau būtų priešingai.

O tai ATR laikais jis buvo taip pat vystomas kaip Krokuva? Jau nekalbant kai atsirado Varšuva. Tikrai ne. Tarpukariu minimaliai buvo pastatyta pastatų. Kaip eiliniame užkampyje.
Geriausiu atveju Vilnius būtu po Gdansko (ekonomine, investavimo prasmėmis). Liublinas irgi yra svarbus lenkų kultūrai miestas. Vilnius būtu vienu iš istorinių, kultūrinių centrų, bet ne vienu iš pačių stipriausių ekonominių centrų.

Warsaw	€100.336 billion	2021
Katowice	€39.182 billion	2020
Poznań	€25.999 billion	2020
Kraków	€25.534 billion	2020
Gdansk	€20.529 billion	2020
Łódź	€16.839 billion	2020
Wrocław	€15.222 billion	2020
Szczecin	€12.201 billion	2020
Bydgoszcz	€10.871 billion	2020

[Ciurlionis]

Būtu provincijos miestelis kaip koks Liublinas, nieko daugiau. Gal senamiestis ir geriau atrodytų, bet tik tiek.

Deja kolega, Lenkijai Vilnius turi daug simbolinių reikšmių, jų kultūroje suprantamas, kaip miestas esantis po Krokuvos. Lenkų kultūros židinys ir viena iš didžiosios šalies sostinių. Tad tikrai nebūtų, kaip Lublinas, manau būtų priešingai.

[RokasLT]

Pasakysiu žiauriai nepatriotiškai. Jei Vilnius po WWII būtų atitekęs vėl Lenkijai, miestas nebūtų taip išgriautas ir apleistas kaip dabar. O karo metu sugriauti pastatai būtų atstatyti kaip Varšuvoje ar Gdanske.

Būtu provincijos miestelis kaip koks Liublinas, nieko daugiau. Gal senamiestis ir geriau atrodytų, bet tik tiek.

[Obi-Wan Kenobi]

Pasakysiu žiauriai nepatriotiškai. Jei Vilnius po WWII būtų atitekęs vėl Lenkijai, miestas nebūtų taip išgriautas ir apleistas kaip dabar. O karo metu sugriauti pastatai būtų atstatyti kaip Varšuvoje ar Gdanske.

[Romas]

Vilniaus miesto lombardas / Miejski Zakład Zastawniczy Komunalnej Kasy Oszczędności miasta Wilna (1939)

Wilnoteka 2021.12.14
Waldemar Wołkanowski
Budownictwo w Wilnie międzywojennym – przewodnik chronologiczny (cz. VIII)

Nuo 1920 Vilniaus lombardas buvo įsikūręs Pranciškonų rūmuose, Pranciškonų vienuliams 1934 m. atgavus savo patalpas lombardui teko ieškoti kitos vietos

Pastato vieta numatytaVilniaus urbanistikos biuro naujai suprojektuotame kvartale tarp A.Mickiewicza /A. Mickevičiaus, Styczniowa / Sausio, Dąbrowskiego / Dombrovskio g, tęsinyje, Portowa / Uosto, naujos Lombardowa ir Jagiłłońska gatvių (dab. Gedimino pr., A Stulginskio, A.Smetonos ir Jogailos gatvių. Įstriža buv. Sauiso gatvelė dabar neturi pavadinimo.


Konkurso sąlygose pastatas numatytas buvo L formos, numatytos patalpos bankinei funkcijai, įskaitant požemines saugyklas
Savialdybės lombardo konkursas vyko 1937 ir 1938 m. sandūroje Komisijoje buvo architektai Przemysław Grodzki, Stanisław Bukowski, Wilhelm Markiewicz, Jerzy Paprocki, skeretorius - arch. Stefan Narębski.

Konkursą laimėjo arch. Irena Heilman 1932 m. baigusi Varšuvos Politechninkos Architektūros fakultetą.

Statybos darbai prasidėjo 1938 m. rugsėjį. 1939 m. rugsėjo viduryje , kai jau prasidėjo II pasaulinis karas, paskelbta apie statybos pabaigą. Vidaus įrengimo darbai truko ir Vilniuje besikeičiant naujoms valdžios - lietuvių (1939.10-1940.06), sovietų (1940.06-1941.06) ir vokiečių (nuo 1941.06).
Naujasis lombardas Uosto g. 9 atidarytas jau vokiečių okupacijos metais.

Jan Bułhak 1940
Vaizdas nuo Uosto /Portowa gatvės (dab. Pamėęnkalnio g.)


Jan Bułhak 1940
Lombardo gatvė (dab. A,.Smetonos g.)


Vokiečių 1944 m. nuotrauka
Lombardas

http://www.wilnoteka.lt/artykul/budo...giczny-cz-viii

Arcjitektė Irena Zatorska-Heilman 1899 -1968) suprojektavo Vilniuje ir daugiau pastatų: Vilniaus Skautų būstinę / Stanica harcerska w Wilnie (dab. JAV ambasada Akmenų g.4) ir Stepono Batoros universiteto Akademijos namus / Uniwersytecki Dom Akademicki, bendraatorisu Franciszek Wojciechowski Wilno (dab. Vilniaus universitetas Čiurlionio g,),
http://inmemoriam.architektsarp.pl/p...-heilman,10320

Pora mūsų laikų nuotraukų Iki 2004-205 metų išliko autentiškas pastato vaizdas
Atrodo iki "minimos " įsikėlimo ir viduje buvo nedaug pakeitimų.

Apie 2005-2006 metus paskutinis lombardo aukštas buvo subjaurotas - iškirsti tarpukario pastatams nebūdingi langai.

Foto apie 2003 - 2004 metųs. Autorius nenurodytas


Foto 2007.04

[Romas]

taip pat prisiminiau viena neigyvendinta to meto projekta vilniuje- mickeviciaus paminklo projekta.
del ko man pikta kad gedimino prospekta uzgriozdino novotelis:
todel kad tarpukario architektai toje vietoje buvo numate aikste, kurios ribas pradejo formuoti taupomosios kasos rumu ir ukio banko pastatai (dabartinis vilniaus bankas ir "kristiana")



pats paminklas buvo jau pagamintas ir beveik pradetas statyti, deja karas sutrugde ji pabaigti.
kas is jo liko galima pamatyti ir dabar- dauguma postamentui skirtu granitiniu bareljefu dabar guli ant zemes salia dabartinio mickeviciaus paminklo netoli onos baznycios.
teko girdeti, kad dar keletas bareljefu bei naturalaus dydzio gipsinis statulos modelis yra kazkokiame varsuvos muziejuje.

Wilnoteka 2021.12.02
Waldemar Wołkanowski
Budownictwo w Wilnie międzywojennym – przewodnik chronologiczny (cz. VII)

Aptariant sklypo, esančio Mickevičiaus g. 16, esančio prieš Elizos Orzeszkowos (Ožeškienės) aikštę, „bankinę“ plėtrą, pagal patvirtintą Henryko Kunos projektą neįmanoma praleisti klausimo dėl paminklo Adomui Mickevičiui.

Pagal 1932-37 metų planą paminklas turėjo būti pastatytas Mickevičiaus gatvės viduryje specialiai sukurtoje aikštėje iš abiejų pusių apsuptoje važiuojamosios dalies.
BGK / Bank Gospodarstwa Krajowego [dab. Kristiana Gedimiono pr. 14] pastatas iškilo tam tikru atstumu nuo važiuojamosios dalies. Ši erdvė atsirado dėl Vilniaus miesto valdžios prašymo palikti paminklui vietos ir šiuo klausimu sudaryto atskiro susitarimo.

Vienas iš koncepcinių projektų


Koncepcija buvo diskutuotina ir laikui bėgant buvo pasiūlyta dėl trijų alternatyvių paminklo vietų, todėl magistrato prašymu 1938 metais visose trijose vietose bandymui buvo laikinai pastatytas medinį 1:1 mastelio maketas.

Maketas Adomo Mickevičiaus gatvėje 1938 m.


http://www.wilnoteka.lt/artykul/budo...ologiczny-cz-7

[Obi-Wan Kenobi]

Planuota užstatyti perimetrą palei Stuokos-Gucevičiaus gatvę ir Odminių skverą.Gaila nepavyko.