[VLN] Vilniaus tarpukario architektūra

[vidoq]

Liepkalnio pagrindinė mokykla statybos metu. 1938-39 m. Arch. Romuald Gutt.

___
Šaltinis:- Rewizyta u Romualda Gutta

Lenkijos tarpukario architektūra:- Warszawski Modernizm 1905 - 1939

Fot. 2013 9








..

[Knope]

Nesu tikras ar į reikiamą rubriką taikau. Turiu klausimą dėl vieno Naugarduko gatvės pastato. Gal kas žino, kas jame buvo tarpukariu? Žinau, kad Naugarduko, Algirdo gatvių rajonuose gyveno daug žydų šeimų, veikė jų mokyklų ir maldos namų. Turiu nuojautą, kad ir šis pastatas susijęs su žydų bendruomene.

[Ginthus]

Prieš karą pradėtas statyti stoties pašto pastatas (dworcowy Urząd Pocztowo-Telegraficzny), užbaigtas tik 1953 m. pagal naujai sudarytą projektą. Šiandien - Geležinkelio g. 6

Va čia tai netikėta. Pasirodo ne mūrinis jis.
Vaizdas visai kaip šiandieninėse getų statybvietėse

[vidoq]

Prieš karą pradėtas statyti stoties pašto pastatas (dworcowy Urząd Pocztowo-Telegraficzny), užbaigtas tik 1953 m. pagal naujai sudarytą projektą. Šiandien - Geležinkelio g. 6

1941-44 m.

Šaltinis:- KLUVIK ARCHIVES


Šaltinis:- KLUVIK ARCHIVES

1949-53 m.

Šaltinis:- Muzeum Warmii i Mazur


Vilniaus vaizdų kaita - http://www.heritage.lt/km/laik/000b.asp?view=0810160067


Vilniaus vaizdų kaita - http://www.heritage.lt/km/laik/000b.asp?view=0810160068

[Civis]

Iliustracijos nuskanuotos iš vieno VDA leidyklos serijos Acta academiae artium Vilnensis leidinio. Jeigu atmintis nemeluoja, tai Istorinis naratyvas: problemos ir tyrinėjimai, 2003.

Pataisau, nes vakar nurodžiau netinkamai...

Iš tiesų tai tos pačios serijos Acta academiae artium Vilnensis leidinys, tik jis vadinasi Vilnius kaip dailės mokymo ir sklaidos centras, 2003. Jame yra Ilonos Mažeikienės straipsnis Trys Adomo Mickevičiaus paminklų projektai tarpukario Vilniuje.

[Civis]

Pranešimas gan senas, bet galbūt kas nors gali nurodyti tikrąjį šių iliustracijų šaltinį? Juliau? Iš anksto dėkoju.

Iliustracijos nuskanuotos iš vieno VDA leidyklos serijos Acta academiae artium Vilnensis leidinio. Jeigu atmintis nemeluoja, tai Istorinis naratyvas: problemos ir tyrinėjimai, 2003.

[kept]

taip pat prisiminiau viena neigyvendinta to meto projekta vilniuje- mickeviciaus paminklo projekta.

Pranešimas gan senas, bet galbūt kas nors gali nurodyti tikrąjį šių iliustracijų šaltinį? Juliau? Iš anksto dėkoju.

[J.U.]

Plačiau apie radijo stotį:
http://www.zilionis.lt/rtv/qth/vil/vil02.php

[Civis]

Kurį laiką galvoje kirbėjo mintis apie tą transliacinę stotį Viršuliškėse, kurios didžiulė, 121 m aukščio antena gerai matoma iš gana toli: kada gi ta stotis ten įsikūrė?

Pirmiausia, šiek tiek nuotraukų Aukštoji antena tankiai medžiais apaugusioje aptvertoje teritorijoje (beje, sklypo pietinėje dalyje yra dar viena, žemesnė antena)





Vaizdai iš Tujų g. Ten yra įvažiavimas į teritoriją ir sargo namelis








Prieš porą dienų knygyne varčiau naują įdomų albumą, kuriame sudėtos Jano ir Januszo Bułhakų darytos Vilniaus Antrojo pasaulinio karo sugriovimų nuotraukos. Ten radau porą puikių fotografijų su stotimi Viršuliškėse: jose užfiksuotos antenos nuolaužos bei nedaug nukentėjęs stoties pastatas. Mano nuostabai paaiškėjo, kad tas prieškario paskutiniaisiais metais statytas pastatas tebestovi ir tebėra naudojamas pagal paskirtį.

Štai jis: Tujų g. 2, tikrų tikriausias tarpukarinės architektūros egzempliorius Viršuliškėse (http://www.paveldas.vilnius.lt/search.php jį klaidingai nurodo esant statytą 1959 - 1990 m., "be stiliaus požymių"). Metu, kai medžiai be lapų, jį puikiai galima matyti nuo gatvės. Galų gale išgooglinau tokį įdomų puslapį apie šią Vilniaus viduriniųjų bangų transliacinę stotį (http://www.zilionis.lt/rtv/index.php). Pasirodo, sklypas parinktas 1937 m., o pastatas užbaigtas 1939 m. viduryje, prieš pat karo pradžią.







Ir prie viso šito, prisiminiau apie vieną knygą: Antano Martinionio Žygis į Vilnių. 1939m. spalio 27-29 d. Vilnius: Kardas, 1997. Štai ištrauka iš jos:

ĮSAKYMAS VILNIAUS RINKTINEI Nr. 3 Vilnius, 1939 m. spalių mėn. 30 d. <...> 3§. Š. m. spalių mėn. 29 į 30 d. naktį ryšių kuopos sargyba, prie statomos radijos stoties (Žvėrinčiuje), buvo apšaudyta iš šautuvų ir kulkosvaidžių. Spėjama, kad tai aplinkinių kaimų (WIERSZULISZKI, SZYSZKINIE) lenkų partizanų darbas. Vilniaus komendantui, kartu su policijos atstovais padaryti tuose kaimuose nuodugnią kratą ir šiuo reikalu tuojau pradėti kvotą. <...> D. generolas /-/ VITKAUSKAS, VILNIAUS RINKTINĖS VADAS. Gen. št. pulkininkas /-/ SPRANGAUSKAS, ŠTABO VIRŠININKAS (p. 146-147).

Manau, čia rašoma apie šią stotį, kuri priskiriama "Žvėrinčiui" Žvėrynas išties ne per toliausiai (o taip pat ir minimi buvę Viršuliškių ir Šeškinės kaimai). Šalimais stoties vedė kelias iš Žvėryno į Viršuliškes (kaip šioje temoje jau minėta).

Tai toks mano pranešimas: gal padrikokas, bet tiesiog man pačiam visa tai labai įdomu ir nauja. Ačiū už dėmesį

[Maxas]

Pagaliau renovuota Liepkalnio mokykla:


Nuotraukos autorius: Marius Skerniškis


Nuotraukos autorius: Marius Skerniškis


Nuotraukos autorius: Marius Skerniškis


Nuotraukos autorius: Marius Skerniškis


Nuotraukos autorius: Marius Skerniškis


Nuotraukos autorius: Marius Skerniškis


Nuotraukos autorius: Marius Skerniškis
Fotografavimo data: 2011

Daugiau nuotraukų bei planų:
http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVR...ng=lt&MC=15908

Kaip atrodė seniau bei kita arch. informacija: http://www.modernizmas.lt/lt/tipas/v...indine-mokykla

[Romas]

Katedros aikštės tvarkymą turėjo pabaigti paminklo J.Pilsudskiui (J.Piłsudski) statyba į pietryčius nuo Katedros.
Konkursas vyko 1939 m. kovo mėn. Už pusmečio prasidėjo II pasaulinis karas. Buvo atrinkti pirkimui 6 darbai. Pirmą vietą užėmė Lvovo skulptorės Janinos Reichert darbas Nr. 44. Įdomu tai, kad vokai su neatrinktų projektų autorių vardais buvo sudeginti.

"Architektura i Budownictwo" (1939 Nr. 4-5, p. 57-59)





Šaltinis: http://bcpw.bg.pw.edu.pl/dlibra/doccontent?id=2459

[Romas]

Tame pačiame žurnalo "Architektura i Budownictwo" numeryje (1938 Nr. 11-12, p. 373-375) spausdintas straipsnis apie prof . Liudomiro Slendzinskio (Ludomir Śleńdziński) koncepciją.

Kazimierz Kieniewicz
"Vilniaus katedros aikštės problema"

Visas straipsnis: http://bcpw.bg.pw.edu.pl/dlibra/doccontent?id=2471

[Romas]

Vilniaus Katedros aikštės projektas 1937-1938

Katedros aikštės projektą 1937 parengė Vilniaus urbanistikos biuras (Miejskie Biuro Urbanistyczne m. Wilna) ir jo vadovas - arch. Romuald Gutt.

Pagrindinės idėjos išliko įgyvendintos iki šiol:
- panaikinta dauguma želdinių
- iškastas gruntas, vizualiai iškeliant katedrą
- gatvė eina pietiniu Katedros aikštės pakraščiu,
- atsisakyta minties nutiesti gatvę nuo Pilies gatvės į Arsenalo gatvę rytine Katedros puse,
- suformuota veita paminklams pierytinėje aikštės dalyje (tada buvo numatyta statyti paminklą J.Piłsudskiui - aišku, toks paminklo negalėjo išlikti besikeičiant valdžioms)

Projektą Vilniaus m. magistratas patvirtino 1937.05.27, Lenkijos vidaus reikalų ministras - 1938.05.31

Išsamus straipsnis žurnale "Architektura i Budownictwo" 1938 Nr. 11-12, p. 366-372

Dr. PIOTR ŚLEDZIEWSKI, inż. arch. STANISŁAW BUKOWSKI
O projekcie regulacji placu Katedralnego w Wilnie w związku z zamierzoną budową pomnika Pierwszego Marszałka Polski Józefa Piłsudskiego
Apie Vilniaus Katedros aikštės reguliavimo projektą ryšium su numatomu pirmojo Lenkijos maršalo J.Pilsudskio paminklo statyba















http://bcpw.bg.pw.edu.pl/dlibra/doccontent?id=2471

[Romas]

Katedros aikštė žinoma visiems - net nebuvusiems Vilniuje.
Dabartinį vaizdą Katedros aikštė įgavo 1937-1941 metais.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas...tai_(2003).jpg

Senose XX a. pr. nuotraukose Katedros aikštė atrodė kitaip - palei Katedros sieną ėjo gatvė, o didžiojoje dalyje Katedros aikštės byvo didelis skveras. jame 1904-1915 m. stovėjo carienės Kotrynos II paminklas. Tokia padėtis padėtis išliko iki 1937-1940 metų.

Albume "Vilniaus architektūra" (V., Mokslas 1985, p.99-100) rašoma: "1940-1941 m. pagal architekto V.Landsbergio - Žemkalnio projektą aištė aplink Katedrą rekonstruota: pietų ir vakarų pakraštyje palikti želdynai, aikštė išgrįsta betono plytelėmis, padarytos terasos."

Enciklopedijoje "Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. 1 t. Vilnius" (V, Vyr. enciklopedijų redakcija, p.67) rašoma: "1937 buvo parengtas Katedros aikštės sutvarkymo projektas. 1940, jau grąžinus Vilnių Lietuvai, jis buvo pataisytas, o1940-1941, atkūrus Tarybų valdžią, įgyvendintas".


Lietuviškoje Vikipedijoje apie laikotarpį nuo 1915 m. (Kotrynos II paminklo nuvertimo) iki 1996 metų (V.Kašubos Gedimino paminklo pastatymą) nieko neužsimenama: http://lt.wikipedia.org/wiki/Katedros_aik%C5%A1t%C4%97

[Romas]

Andrejus Žukovskis.
"Vilniaus diena" 2011-10-22
Vilniaus gatvėse – lenkmečio palikimas

Tame straipsnyje užsimenama ir apie niokojamus ar apleistus svarbius tarpukaryje statytus pastatus

Muša pavojaus varpais
Banko pastatams, pasak pašnekovo, pasisekė labiau, nei visai netoli prie Gedimino prospekto ir A.Jakšto gatvių sankryžos įsikūrusiam dar vienam konstruktivizmo paminklui tuomečiam Draudimo bendrovės pastatui. Dabar nefunkcionuojančiam statiniui gresia liūdnas likimas ir retas vilnietis težino, kad tai garsaus prancūzų modernisto Le Corbusier mokinio Jerzy Soltano inžinerinis projektas.

„J.Soltanas – pasaulinio lygio kūrėjas. Toje pastato dalyje, kuri tęsiasi į A.Jakšto gatvę, tarybiniais laikais buvo poliklinika. O prieš karą planuota dar vieną aukštą pastatyti, tačiau vėliau šie sumanymai dėl kilusių neramumų buvo sustabdyti“, – apgailestavo profesorius.

Barbariškas paminklinio buv. Sveikatos apsaugos pastato niokojimas, prisidengiant "Fluxus ministerijos" pavadinimu
Foto 2009.11




Foto 2011.06

A.Mačiulis su dideliu liūdesiu kalbėjo apie mokyklą Liepkalnio g. 28. Anot jo, šis pastatas unikalus ir jei būtų buvęs tinkamai prižiūrėtas, jo pažiūrėti būtų vykę šimtai, o gal net tūkstančiai turistų.
Šis statinys unikalus tuo, kad nuo pat pradžių buvo projektuotas kaip mokymo įstaiga. Klasės, koridoriai, teritorija aplink buvo pritaikyta moksleiviams taip, kaip tai suprato ir rekomendavo geriausi to meto Europos modernistai. Tai turėjo tapti naujo stiliaus mokykla.
Deja, mokykla kapitaliai neremontuota nuo pat atidarymo 1939 m. Nudrengtos ir apšiurosios patalpos nė iš tolo neprimena jos garbingos praeities. „Taip, dabar tik specialistas gali pamatyti, kas slepiasi po besilupančiomis sienomis. Gaila, kad valstybė nesirūpina tokiais objektais. Šitą mokyklą tas pats garsusis R.Guttas suprojektavo“, – atsiduso pašnekovas.
Dabar ši mokykla yra dar vienas liūdno tarpukario palikimo ženklas ir visai neaišku, ar jam lemta išlikti istorijoje.

Mokyklos Liepkalnyje pastatas
Foto 2007.03


Citatos iš: http://www.diena.lt/naujienos/miesta...s-384655/psl-3

[Romas]

Andrejus Žukovskis.
"Vilniaus diena" 2011-10-22
Vilniaus gatvėse – lenkmečio palikimas

Tarpukariu valdant lenkams sostinės statuso netektis nesustabdė miesto plėtros. Čia nesibodėjo atvykti ir savo architektūrinių sumanymų įgyvendinti pasaulinio lygio projektuotojai. Taip Vilniuje atsirado pirmieji daugiabučių kvartalai, lygi lyg delnas Katedros aikštė ir įspūdingi konstruktyvizmo epochos statiniai.

Vilniaus dailės akademijos profesorius ir Senato pirmininkas dr. Algimantas Mačiulis prisipažino nustebęs, kai ėmė gilintis, kokio aukšto lygio architektai atvažiuodavo įgyvendinti savo beprotiškai drąsių idėjų į to meto provincijos ritmu kvėpavusį Vilnių. Ypač architektų darbai suaktyvėjo ketvirtąjį dešimtmetį – Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.

„Būtent tada Vilniuje 1937–1938 m. atsirado garsiausi tarpukario pastatai. Buvo pasibaigusi krizė, pas žmones ėmė rastis pinigų, plėtojosi verslas, vis daugiau į miestą investavo ir valstybė. Aišku, Vilnius nebuvo sostinė, bet vis dėlto tai buvo vaivadijos centras, didmiestis ir jo neaplenkė to meto pasaulinės architektūros madų tendencijos“, – iš lėto prabilo A.Mačiulis ir neslėpdamas susižavėjimo ėmėsi vardyti moderniosios Vilniaus architektūros pavyzdžius.

Deja, dėl gana prasto specialistų parengimo Vilniaus universitete nė vienas „vietinis“ to meto architektas savo gimtajame mieste neįsiamžino, bent jau tiek, kad jų pastatas būtų išlikęs reikšmingas iki šių dienų. Šedevrus kūrė garsūs architektai iš Varšuvos, Krokuvos ar tokie žmonės kaip būsimasis Harvardo (JAV) universiteto profesorius Juliuszas Soltanas.

„Du tokie pastatai, kuriuos jūs puikiausiai žinote, yra pačiame Vilniaus centre, tai buvę Pašto taupomosios kasos rūmai Gedimino pr. 12, dabartinis SEB banko pastatas. O šalia iš dešinės pusės 1938 m. išdygo Ūkio banko rūmai. Mūsų laikais buvo Vilniaus apskrities viršininko tarnyba. Pastarajame labai nuostabi šiuo metu nenaudojama banko operacijų salė“, – pasakojo VDA profesorius

Prieš palikdami Vilnių lenkai spėjo parengti grandiozinius sostinės pertvarkos planus. (...) Romualdas Guttas atvykęs į Vilnių 1936 m. parengė Katedros aikštės rekonstrukcijos projektą, vėliau prieš pat karą jis buvo darsyk patobulintas.
„Tai būtent ta aikštė, kurią mes matome šiandien. Lenkai savo projekto nespėjo įgyvendinti, bet mūsų architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis Lietuvai atgavus sostinę juo pasinaudojo, patobulino ir šiandien matome rezultatą. Iki tol aikštė buvo visai kitokia, čia buvo takeliai, kalvelės, tačiau architektai sumanė nukasti žemę, išgrįsti aikštę plytelėmis. Rezultatą turime ir dabar“

Lenkmečiu Vilniuje pastatyta nelabai daug, bet tikrai išskirtinių pastatų, kurie savo konstrukcija, išvaizda nenusileido pažangiausiems to meto pasaulio statiniams. Mes turime ką parodyti, turime kuo didžiuotis, įtraukėme tuos žmones, architektus į nusipelniusių Vilniui kūrėjų sąrašą. Nesvarbu, kad jie lenkai, bet čia jų palikimas. Dabar liko įtikinti valstybę, kad liautųsi pasyviai stebėti, kaip nyksta paveldas, o imtųsi jį gelbėti“, – skėstelėjęs rankomis užbaigė savo kelionę A.Mačiulis.

Garsiausi tarpukario Vilniuje kūrę architektai modernistai

Juliusz Żórawski (1898–1967) – Krokuvos politechnikos profesorius rėmėsi Le Corbusier principais. Žinomiausi jo statiniai Varšuvoje 4-ajame dešimtmetyje: kino teatras „Atlantik“ (1930 m.), „Apartment House“, Draudimo bendrovės namai, dar vadinamas Stikliniu namu.

Jerzy Sołtan (1913–2005) – architektas, Harvardo universiteto (JAV) profesorius, prancūzų architekto Le Corbusier bendradarbis, pokariu suprojektavo Lenkijoje barą „Venecija“, sporto kompleksą „Warszawianka“, o 1958 m. Lenkijos paviljoną pasaulinėje parodoje Briuselyje. Buvo įvairių mokslo draugijų narys visame pasaulyje, kalbėjo septyniomis kalbomis.

Romuald Gutt (1883–1974) – Varšuvos menų akademijos profesorius, debiutavęs 1910 m. kaip lenkų paviljono kūrėjas parodoje Romoje. Tarpukariu konstravo mokyklas, namus, visuomeninius pastatus. Vilniaus krašte suprojektavo tuomečio Lenkijos vadovo Józefo Piłsudskio dvarą Zulove. R.Guttas vienas pirmųjų Lenkijoje kaip modernistas ėmė laikytis principo, kad pastatai turi būti funkcionalūs ir praktiški.

http://www.diena.lt/naujienos/miesta...s-384655/psl-1

[Romas]

Stambesnis planas su abiem pastatais 1938 m. (foto Jan Bułhak)


Kažkur suradau nuotrauką su panašiu kampu.
Kaip tik buvo Kristianos atidarymas po rekonstrukcijos (2006.12)




Kaip šioje temoje rašė Julius, ši prospekto dalis buvo išplatinta, nes buvo numatytas paminklas A.Mickevičiui.
Visa erdvė sudarkyta 2003-2004 m. pastačius "Novotelio" viešbutį.

[Romas]

Gedimino pr.14, dab. "Kristianos" biurai ir parduotuvės
Statyba vyko 1937.11-1938 m.
Architektai Arch. Stanisław Gałęzowski, Jerzy Pankowski. Ant pastato skulptūra (skulpt. Tadeusz Godziszewski), viduje freskos (prof. Ludomir Sleńdziński)
Pastatas buvo statytas BGK bankui ((Bank Gospodarstwa Krajowego - Krašto ūkio bankas).
Pokario metais veikė Lietuvos komjaunimo CK (centro komitetas). Pirmais nepriklausomybės metais veikė kažkuri birža. Pastatas rekonstruotas 2006 m.

Žurnalas "Architektura i Budownictwo" 1938 Nr. 11-12, psl. 395-397





http://bcpw.bg.pw.edu.pl

[Romas]

Gedimino pr.12 SEB (Vilniaus) bankas
Statyba vyko 1936.10-1937-12
Architektai Arch. Arch. Zbigniew Puget, Juliusz Żorawski
Pastatas buvo statytas PKO bankui (Lenkijos taupomajam bankui).
Pokario metais veikė Partijos istorijos institutas. 1990 m. atiteko Vilniaus bankui, rekonstruotas 1996 ir 2006 m.

Žurnalas "Architektura i Budownictwo" 1938 Nr. 11-12, psl. 396-398





Planai - parterio (pirmo aukšto) ir 3-4 aukštų (ten toks išplanavimas buvo išlikęs iki 2006 m. rekonstrukcijos)


Stambesni planai
Direktoriaus kabinetas (foto Jan Bułhak)


Operacijų salė. (foto Boleslava ir Edmundas Zdanowskiai)
Po 1996 m. rekonstrukcijos freskos (prof. Ludomir Sleńdziński) buvo uždengtos plokšte su žemyn bėgančiu vandeniu (fontanu). Freskos (ant vienos yra užrašas "fortvna") restauruotos, įėjimas iš antro aukšto antresolės.

http://bcpw.bg.pw.edu.pl

[Romas]

Buv. Sveikatos apsaugos ministerija, dabar - "fluxus ministerija"
Foto 2011.06.18-19








Salė su įdomios formos lubomis


Atkreipkim dėmesį į radiatorių vietas - prieš pusantrų metų dar buvo jų likučiai


Scena - tarybinis "patobulinimas"


Vaizdas į naktinį prospektą


Anksčaiu tai buvo vadinama vandalizmu, dabar - "menu"





Po poros žiemų ir dar su tokiais "šeimininkais" nelabai bus ką ten remontuoti