[KAU] „Smetoninis“ Kaunas

[taspac]

Nedidelis akcentas.
Buvau su reikalu ir sudomino.

Atvaizdas


Originalas.

Atvaizdas


Ir rankenos spalvoto metalo.

Atvaizdas


Taip pat originalas.

Atvaizdas


Dabar tokiu laiptu ir tureklu niekas nedaro.

Atvaizdas


Ir mazaika liko. Siek tiek.

Atvaizdas


Originalios.

Atvaizdas


Atvaizdas


Dar likuciai.

Atvaizdas


Visur aikstelese. Matyt firminis zeklas. O gal del grozio.

Atvaizdas


Atvaizdas

Cia antram aukste yra isikurusi bendrove Sekasoft, teko darbuotis joje pora metu. Galiu pasakyti kad ir viduje likusios originalios durys, langai. Kai kur parketas islikes. Sienos lubos irgi originalios. Kiek pamenu, cia tarpukariu buvo uzsienio reikalu ministerija.

[DDR 80]

Cia antram aukste yra isikurusi bendrove Sekasoft, teko darbuotis joje pora metu. Galiu pasakyti kad ir viduje likusios originalios durys, langai. Kai kur parketas islikes. Sienos lubos irgi originalios. Kiek pamenu, cia tarpukariu buvo uzsienio reikalu ministerija.

Treciam.
Taip. Kiek teko matyt visur dar originalai.

[DDR 80]

Ir dar siek tiek.
Manau aisku kur tai.







Stiklas labai nesvarus.



O cia jo visai neber.

[ViR2]

smagu kai toks interjeras islikes, reik tiketis, kad nesugalvos kasnors jo modernizuot

[laimutis]

Laisvės ąžuolai Kaune steigiamojo seimo sušaukimui pamineti

delcampe

Kas tai per vieta, ir ar teisingai pavadinimas skamba?

[fui]

Ir dar siek tiek.
Manau aisku kur tai.

Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas


Stiklas labai nesvarus.

Atvaizdas


O cia jo visai neber.

Atvaizdas

Laisves Aleja 50?

[Kiaune]

Gražusis Kaunas mano manymu ir yra išlikę šie tarpukario pastatai bei kitos interjero detalės. Fantastika.

[DDR 80]

Laisves Aleja 50?

Laisves kino kiemas.

[jRamke]

Laisvės ąžuolai Kaune steigiamojo seimo sušaukimui pamineti

Atvaizdas
delcampe

Kas tai per vieta, ir ar teisingai pavadinimas skamba?

Gali būti, jog tai Ąžuolų kalno vieta, esanti tarp Mackevičiaus ir Žaliosios gatvių.

[laimutis]

www.lnb.lt

[AutoLiet]

Žurnalas "Naujoji Romuva" 1936m. A. Naruševičiaus nuotrauka.

[Ramūnas kns]

Tarpukario Kaunas tai šalies didmiestis, savo galimybėmis ir naujovėmis traukė kaimo jaunimą. Budrūs žurnalistai nepamiršdavo painformuoti ir apie gresiančius pavojus. Apie 1936 m. Ūkininko patarėjas Nr.6 ragino savo skaitytojus „priešintis dukrų norams“.



Laisvės alėjos ir Ožeškienės 1928- 1930 m. gatvių sankryžos nuotrauka. Dešinėje pusėje matosi, neseniai „užsiauginęs“ trečiąjį aukštą, kampinis namas. Vėliau, jau 1974 m. nugriautas ir pagal I.Sprindienės projektą pastatytas masyvus 6 aukštų daugiaaukštis (neseniai garsėjąs krintančiu tinku).


Kaimo mergelės ~1924 m. (Pabradė)


Iš tarpukario spaudos ir gerb. A.Miškinio darbų.

[laimutis]

Tarpukario Kaunas tai šalies didmiestis, savo galimybėmis ir naujovėmis traukė kaimo jaunimą. Budrūs žurnalistai nepamiršdavo painformuoti ir apie gresiančius pavojus. Apie 1936 m. Ūkininko patarėjas Nr.6 ragino savo skaitytojus „priešintis dukrų norams“.

Atvaizdas


Laisvės alėjos ir Ožeškienės 1928- 1930 m. gatvių sankryžos nuotrauka. Dešinėje pusėje matosi, neseniai „užsiauginęs“ trečiąjį aukštą, kampinis namas. 1974 m. nugriautas ir pagal I.Sprindienės projektą pastatytas masyvus 6 aukštų daugiaaukštis (neseniai garsėjąs krintančiu tinku).
Atvaizdas


Kaimo mergelės ~1924 m. (Pabradė)
Atvaizdas


Iš tarpukario spaudos ir gerb. A.Miškinio darbų.

Įdomu jau ir tada Kaunas garsėjo savo viešnamiais. Kiek žinau garsiausia buvo Nemuno gatvė. Dabar po ranka neturiu senos tarpukario knygos apie medicina, ten nemažai aprašyta šia tema. O nuotrauka su merginomis tai Pagardė – kaimas Mažeikių rajone. 1924 m. www.delcampe.net

[Taut.]

Įdomu jau ir tada Kaunas garsėjo savo viešnamiais. Kiek žinau garsiausia buvo Nemuno gatvė. Dabar po ranka neturiu senos tarpukario knygos apie medicina, ten nemažai aprašyta šia tema. O nuotrauka su merginomis tai Pagardė – kaimas Mažeikių rajone. 1924 m. www.delcampe.net

Apie Nemuno gatvę yra išleista tuometinio žurnalisto Juozo Belecko knyga "Nuodėmių Gatvė".

[BiSa]

Viena iš įdomiausių forumo temų. Turiu didelę silpnybę labai senoms fotografijoms, o puikių nuotraukų čionai labai daug. Ačiū.

[DDR 80]

Eilini karta radau visai ne ta, ka ieskojau.
Tuomet tesiant tema apie Karo muzieju.
Besidominantiems.

[Ramūnas kns]

1879 m. vokiečių pramoninkas V.Šmidtas Šančiuose paradėjo statyti vielos,vinių bei geležies dirbinių fabriką „Vestfalia“. 1922 m. fabriką nupirko broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai, kurie vėliau įkūrė „Metalo“ įmonę. 1938 m. fabrikas- liejykla su 7,5 mln. Lt. kapitalu buvo didžiausia privati įmonė Lietuvoje. Sovietmečiu čia veikė J. Greifenbergerio santechnikos įrenginių gamykla, gamintos kriauklės, vonios, radiatoriai ir kt.
Įkeliu keletą nuotraukų su gamyklos vaizdais. Pirmoje gamyklos reklaminis vaizdas, joje gamykla padidinta bent keletą kartų. Apačioje matosi vieta dabartinio A.Juozapavičiaus pr., kairėje ties garvežiu (bėgiai panaikinti prieš keletą metų) prasideda Siūlų g.
Raudonu ovalu apibrėžtas plotas panoramos matomos antroje nuotraukoje. Įdomu, kad
joje matosi, viduryje fabriko teritorijos, pastatytas savininko J.Vailokaičio namas



Tolumoje, dar neapstatyti mediniais namukais A.Šančių šlaitai.


XX a. 3 deš. savininkas Jonas Vailokaitis automobilyje prie namų.


Gamyklos viduje.



Sovietmečiu Šančių gyventojai fabriką vadino „Metalu“. Pro fabriko kaminus verždavosi tiršti dūmai, nudažantys aplinkinius kvartalus ruda spalva. Valdžia žmonėms skirdavo nemokamą pieną kaip kompensaciją už sveikatos gadinimą. Galima sakyti, kad tuomet „Metalas“ užduodavo Šančių įvaizdį, kaip nešvaraus ir vargano darbininkų rajono.

Remtasi J.Vanagu, KAVB, E-net.

[jRamke]

1879 m. vokiečių pramoninkas V.Šmidtas Šančiuose paradėjo statyti vielos,vinių bei geležies dirbinių fabriką „Vestfalia“. 1922 m. fabriką nupirko broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai, kurie vėliau įkūrė „Metalo“ įmonę. 1938 m. fabrikas- liejykla su 7,5 mln. Lt. kapitalu buvo didžiausia privati įmonė Lietuvoje. Sovietmečiu čia veikė J. Greifenbergerio santechnikos įrenginių gamykla, gamintos kriauklės, vonios, radiatoriai ir kt.
Įkeliu keletą nuotraukų su gamyklos vaizdais. Pirmoje gamyklos reklaminis vaizdas, joje gamykla padidinta bent keletą kartų. Apačioje matosi vieta dabartinio A.Juozapavičiaus pr., kairėje ties garvežiu (bėgiai panaikinti prieš keletą metų) prasideda Siūlų g.
Raudonu ovalu apibrėžtas plotas panoramos matomos antroje nuotraukoje. Įdomu, kad
joje matosi, viduryje fabriko teritorijos, pastatytas savininko J.Vailokaičio namas

Atvaizdas


Tolumoje, dar neapstatyti mediniais namukais A.Šančių šlaitai.
Atvaizdas


XX a. 3 deš. savininkas Jonas Vailokaitis automobilyje prie namų.
Atvaizdas


Gamyklos viduje.
Atvaizdas


Atvaizdas

Sovietmečiu Šančių gyventojai fabriką vadino „Metalu“. Pro fabriko kaminus verždavosi tiršti dūmai, nudažantys aplinkinius kvartalus ruda spalva. Valdžia žmonėms skirdavo nemokamą pieną kaip kompensaciją už sveikatos gadinimą. Galima sakyti, kad tuomet „Metalas“ užduodavo Šančių įvaizdį, kaip nešvaraus ir vargano darbininkų rajono.

Remtasi J.Vanagu, KAVB, E-net.

Kiek teko domėtis, šis namas buvo statytas dar prieš broliams Vailokaičiams įsigijant "Metalą". Pastatas tarnavo anuometinei, iki jų buvusiai administracijai. O 1929 metais Jonas Vailokaitis su šeima jau gyveno naujai pasistatytame name, tuometiniame arch. A.Funko suprojektuotame "dangoraižyje" Vienybės aikštėje šalia elektrinės.
Ačiū Tau už info ir nuotraukas.

[surskis18]

Iš kur daryta antra nuotrauka?

[laimutis]

Šalia Geležinkelio stoties įsikūręs "Locarno" viešbutis prieškario laikais garsėjo "linksmomis" damomis.



http://www.lrytas.lt/-12358564811234...nuotraukos.htm