[KAU] „Smetoninis“ Kaunas

[surskis18]

Iš kur daryta antra nuotrauka?

[laimutis]

Šalia Geležinkelio stoties įsikūręs "Locarno" viešbutis prieškario laikais garsėjo "linksmomis" damomis.



http://www.lrytas.lt/-12358564811234...nuotraukos.htm

[Aleksas666]

Asmeninė kolekcija.

[laimutis]

Atvaizdas

Asmeninė kolekcija.

Kokia proga taip išpuošta miesto rotušė?

[Aleksas666]

Kokia proga taip išpuošta miesto rotušė?

Sunku pasakyti, nes nenurodyta fotografavimo data, yra tik atvirutės išsiuntimo data-1933m. Įtariu, jog tai gali būti 1928metai, jubiliejui skirtos dekoracijos.

[jRamke]

Sunku pasakyti, nes nenurodyta fotografavimo data, yra tik atvirutės išsiuntimo data-1933m. Įtariu, jog tai gali būti 1928metai, jubiliejui skirtos dekoracijos.

Ar tarpukario Lietuvoje Vasario 16-ąją švesdavo iki Sekminių ir dar vėliau? Tokio dalyko dar neteko nei girdėti, nei skaityti.

[Woolosas]

Čia biški off-topic, bet kartais Šiaulių Dramos teatras ne identiško projekto kaip buvęs Kauno "Dainos" kino teatras?

Nuotrauka wiki:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Šiaulių_dramos_teatras

[AutoLiet]

1937m.





KAVB.

[Čikupakas]

[Mørtã]

/\ Kažko nepagavau kurį čia vieta (pirmi 30 sek.)
Antri rūmai aišku kur...

[Čikupakas]

/\ Kažko nepagavau kurį čia vieta (pirmi 30 sek.)
Antri rūmai aišku kur...

Donelaičio - Mickevičiaus kampas. Dabar Tarptautinių studijų centras ten.

[Ramūnas kns]

Nors nuotrauka ir pokarinė, tačiau aprašomas tarpukario Kauno klubas (~1926 m.)




Iš V.Radaičio atsiminimų.

[DDR 80]

Kiekviena miesto gatvė su savo gyventojais ir pastatais turi savo istoriją. Didžioji dalis jos, jau nebeatsekamai užklotos praeities dulkėmis, bet turime ir tokių gatvių apie kurias dar ilgai išliks prisiminimai. Viena iš tokių Kauno miesto gatvių yra Nemuno gatvė (praeityje Vilniaus Mažoji, iki 1926 m.Klaipėdos). Išsiskiria ji tuo, kad tarpukariu joje buvo įsikūrę daugelis nelegalių mieto viešnamių. Varganais, mediniais pastatais prikimštos buvo ir gretimos - Šilutės, Gardino gatvės, kurios iš esmės ir sudarė „raudonųjų žibintų kvartalą“
Viduramžiais Kaune buvo draudžiama užsiimti prostitucija, tačiau jau XIX a. pradžioje padėtis pasikeitė. Mieste įkuriami carinės Rusijos daliniai, kurių kariams tekdavo priverstinai tarnauti iki 24 metų. Carinė valdžia, negalėdama susitvarkyti su plintančiomis venerinėmis ligomis, leido laikyti viešnamius. 1857 m. Kaunas turėjo šešis viešnamius, kurių dauguma priklausė žydams (žymesnis Žaliakalnio prieigose E.Abramovos). Tarpukariu vokiečių įrengtame žiemos uoste „užverda“ gyvenimas t.y. iškraunami ir pakraunami laivai, bazuojasi daug uosto jūreivių, sukasi žydų prekeiviai. Matyt uostas ir nulėmė viešnamių įsikūrimą Nemuno gatvėje.
Ties dabartiniais gaisrininkų rūmais, kur buvo didelis judėjimas ir kas 10-15 min.sustodavo siaurasis traukinukas, buvo įsikūręs vienas žymesnių viešnamių taip vadinamas „Kauno pirmoji“. Anot žurnalisto K.Belecko tai tipinė, aušta medine tvora aptverta su žemomis durimis, užeiga. Kaip ir daugelis kitų rajono landynių susidėjo iš: keletos tamsių koridorių, šiokios tokios šeimininkės (dažniausiai pasenusios prostitutės) kambario ir trijų, keturių klientų kambarėlių. Tipinio kambarėlio apstatymą sudarė: lova, stalelis, veidrodis, viena kėdė, praustuvė (kvartalas neturėjo kanalizacijos). Sienoje pora vinių- pakaba ir keli plakatai pasaulio garsenybių, vienintelis akcentas kontrastuojantis su skurdu ir tvyrančia smarve.
Oficialiai 1928 m. Kaune užregistruota 249 prostitutės, neoficialus skaičius apie ~1000. Tipinė „raudonųjų žibintų“ kvartalo darbuotoja, tai iš skurdžios šeimos, dažniausiai iš provincijos į didmiestį atsikėlusi ar jame prieglobstį nuo skurdo radusi mergina. Šeimininkė laikydavo po 6-7 merginas, iš gražesnių reikalaudavo 20-30Lt per parą. Nors apsilankydavo ir turtingesni klientai, bet daugumą sudarė žydų, lenkų jaunimas, jūreiviai, rečiau darbininkai. Mokestis už apsilankymą apie 3Lt. Be laukiamų paslaugų klientai dažnai dar gaudavo ir priedo- įvairių užkratų.
Tarpukariu prostitucija buvo tvarkoma per vidaus reikalų ministro išleistas taisykles. Prostitutėms kontroliuoti buvo išduodami vadinamieji „geltoni“ pasai, verčiama du kartus per savaitę tikrintis sveikatą. Nežiūrint to pvz.1928 m. 115 merginų sirgo venerinėmis ligomis. Užsikrėtusios buvo priverstinai siunčiamos į gydimą Alytaus ligoninę.
Kokia bebūtų rizikinga seniausia pasaulio profesija, ji turėjo vietą ir tarpukario Kaune. Be Nemuno gatvės, lengvo elgesio merginas galima buvo sutikti ir miesto sode, stotyje, ąžuolyne, turtingesniuose restoranuose- viešbučiuose „Versalyje“, „Lozanoje“. Bet tai jau kita istorija.

Atvaizdas


Įdomu tai, kad norėdamas iliustruoti tekstą, nei savo archyve, nei E-net neradau tinkamų nuotraukų, tad įkėliau vaizdą iš 1900 m. Paryžiaus. Beje, gal kas galėtų rasti lietuviškesnę nuotraukėlę.

Kam idomu, knygele cia http://depositfiles.com/files/9ew5mh7av
Nesibarkit, kad fotografuota Ne buvo KAVB skenerio.










ir t.t.

[laimutis]

1929 m. kas tai Ž.Šančių kareivinės?

ebay.com

[qwerty_]

Panemunės kareivinės
http://maps.google.com/?ll=54.856281...09645&t=h&z=17

[laimutis]

Panemunės kareivinės
http://maps.google.com/?ll=54.856281...09645&t=h&z=17

Dėkui, na visos jos panašios architektūros tai sunku suprasti kurios.

[DDR 80]

iš švenčionių gatvės į panemunę kėlusio kelto infrastruktūra gana gerai išlikusi

Atvaizdas


maps.lt matosi net trosas skersai nemuną

O kam sis trosas reikalingas?

[AutoLiet]

Žurnalas "Policija" 1939m.

[kostasas]

Iš http://www.infocenters.co.il/gfh/list.asp

[kostasas]

Pažiūrėjau, kad nuoroda nesuprantama kalba įsimetė, tai dedu šią: http://www.infocenters.co.il/gfh/search.asp?lang=ENG
Šiame puslapyje suvedus Kaunas ar Vilnius išmeta nemažai foto, tiesa daugiausia veidų, bet yra ir miesto vaizdų nuo tarpukario iki sovietmečio, tik kantrybės reik.