[KAU] „Smetoninis“ Kaunas

[Justin]

Čia yra Vienybės a. kraštas, pastatas - buvusi elektrinė. Bet įdomesnis čia kitas momentas - dabartinio Laisvės paminklo vietoje stovėjusi pavėsine/rotonda ar pan. Gal turite daugiau informacijos apie šį statinį?

[liutass]

Jezuitai?

[Missoni]

Radau fantastišką nuotrauką. Specialiai nesakysiu, kokia čia vieta, manau, lengvai atspėsite
Iš Šiaulių "Aušros" muziejaus. Foto V.Uždavinio 1930 m.

[AutoLiet]

Laikraštis "Lietuvos žinios" 1936 m. kovo 11 d.







Laikraštis "Lietuvos žinios" 1936 m. kovo 14 d.

[laimutis]

https://www.facebook.com/senosfotogr...type=3&theater

[laimutis]

https://www.facebook.com/senosfotogr...type=3&theater

[J.U.]

Turiu "Pienocentro" apie 1960 metus darytą nuotrauką. Trečio ir penkto aukštų lenkti langai iš vis kažkokie neaiškūs, o ir visi kiti (nelenkti) langai net iš 6 stiklų.Gal iš tikrųjų lenkti buvo įskilę, tad juos pakeitė.Manyčiau, kad nereikia tiek sukti galvos dėl tų lenktų stiklų. Svarbiausia, kad pats pastatas rastų protingą šeimininką, jis sutvarkys tuos langus. Va, šalia "Pienocentro" stovi buvę "Pažangos" rūmai. Nerandu nuotraukos su sovietmečio pirmo aukšto vitrinų langais - jie buvo iš tiesaus stiklo. O šiais laikais, kai į pastatą buvo įsikraustęs kažkoks bankas, vitrinų langus sudėjo lenktus...

Anksčiau pateikta nuoroda stipriai papildyta naujomis nuotraukomis, yra fasadai su sveikais stiklais, interjerai ir originalūs planai.
http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska...endroves-rumai

[J.U.]

Nemokame mes saugoti savo paveldo. Ima pavydas kai pamatai per kokį History kaip britai viską yra išsaugoję. Štai, ateina galas dar vienam smetoniniam paminklui, bus pardavinėjama pirmoji Lietuvos radijo stotis Vytauto kalne, tiksliau jos pastatai.
https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...ija-642-944152
Sitkūnų stotį irgi išdraskė. Nostalgijos paveiktas aš jai atminti padariau web puslapį, kad nors paveiksliukai išliktų.
http://audio.ring.lt/sitkunai/
Gal reiks ir čia surinkt medžiagą ir panašiai pasielgti.

[Missoni]

© Zarasų krašto muziejus

[Missoni]

Kauno gynybinis bokštas prie Muzikinio teatro. Gerardo Bagdonavičiaus nuotr. XX a.4 dešimtmetis


© Šiaulių „Aušros“ muziejus

[Missoni]

[Missoni]

Kauno centras.Gana įspūdingai atrodo dabar apleistas pastatas ( buvusi Kelių policija šalia Soboro)

[Missoni]

Daktaro Ch.Elkeso Kęstučio g.6 (dabar 8) ligoninės projektas 1929 m. Architektai E.Frykas, M.Grodzenskis

www.archyvai.lt

[laimutis]

Optimizmo architektūra: kaip Lietuvos nelaimė virto Kauno didžiuoju šansu

2018-02-26 / 18:30 — Donatas Rinkevičius, LRT.lt

„Optimizmo banga, kuri buvo pralaimėjus Vilnių Pirmojo pasaulinio karo vėjuose, praradus istorinę sostinę, kas šaliai yra baisi nelaimė, tapo Kauno miesto, kuris tuo metu tikrai buvo labai provincialus miesteliūkštis, didžiuoju šansu“, – apie Kaune po karo užgimusią modernizmo architektūros erą kalba buvęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO, Seimo narys Arūnas Gelūnas.

[laimutis]

Laisvės alėja. XX a. 4 deš.

ebay.com

[laimutis]

XX a. 4 deš.

ebay.com

[AutoLiet]

1937 m. vasario 16 d.



http://www.epaveldas.lt

[digital]

„Optimizmo architektūra“ – dar vienas žingsnis į UNESCO paveldo sąrašą

Kauno proveržis


Kauno modernioji architektūra atspindi politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, XX a. I pusėje būdingą naujųjų Europos valstybių sostinėms. 1919 m. miestui tapus Lietuvos Respublikos laikinąja sostine, jo transformacija prilygo stebuklui: per mažiau nei 20 metų mieste iškilo 12.000 naujų pastatų. Verta paminėti ir tai, jog per 60 lietuvių architektų tarpukariu baigė studijas Vakarų Europoje, o 1922 m. Kaune įkurtas universitetas (dabar – Vytauto Didžiojo) iki 1940 m. išleido apie 120 statybos inžinierių,

Viena iš parodos kuratorių dr. Marija Drėmaitė ją skiria į du lygmenis. Pirmasis kalba apie laikinumo ženklus. Jie kyla iš to, jog Kaunui tapus Lietuvos sostine planuota, kad toks statusas truks dvejus trejus metus. Todėl didelių valstybinių statybų mieste nesiimta – Prezidentūra ir Seimas veikė carinės Rusijos pastatuose. Tačiau tas laikotarpis užsitęsė kelis dešimtmečius.

„Sprendžiant pagal statybų apimtis, 1927 m. buvo apsispręsta, kad statyti svarbius pastatus vis tik reikia Kaune, tačiau valstybė su statybomis dar delsė. Kita vertus, entuziastingai statėsi turtingi kauniečiai – iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios mieste iškilo apie 7.000 naujų gyvenamųjų namų, bankų, įmonių pastatų. Didysis statybos proveržis įvyko 1931–1939 m., net pasaulinė ekonomikos krizė jam turėjo mažai įtakos“, – pasakojo dr. Drėmaitė.

Tiems, kurie nežino


Antrasis parodos lygmuo – edukacinis.

„Susidūrėme, kad Kaunas pasaulyje mažai žinomas kaip modernizmo architektūros miestas. Todėl ši paroda turi tikslą paversti Kauną „kažkur matytu ir girdėtu“ moderniosios architektūros miestu, kad būtų lengviau priimti sprendimus. Pavyzdžiui, aktyvi viešinimo kampanija padėjo Tel Avivui tapti modernistinės architektūros ikona“, – sako dr. Drėmaitė.

Todėl ši paroda, anot jos, yra edukacinio pobūdžio ir skirta žiūrovui, kuris „nieko nežino apie Kauno modernizmą, arba žino labai mažai“.

Paroda proginė, tačiau ji turi išliekamąją vertę – knygą „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ (išleido leidykla „Lapas“). Solidų Kauno architektūros katalogą sudarė dr. Drėmaitė, tekstus rašė kiti du parodos kuratoriai – dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Vaidas Petrulis bei kiti autoriai.

[Missoni]

Skaitinėdamas "Smetoninio" Kauno temą radau qwerty #1131 nuotrauką



Nuotrauka greičiausiai iš kokios prisiminimų knygos, bet kur stovėjo ar stovi tokie namai Vydūno alėjoje man buvo labai neaišku. Šiame rajone gyvenu jau per 50 metų, tad alėją pažįstu kaip penkis pirštus. Ir štai, visai nesenai, beslampinėdamas po Kauną, radau!!!
Čia yra ne Vydūno alėja, bet Aukštaičių gatvė. Pirmas kairėje esantis namas tai Nr.46, o tas tolėliau - Nr. 44

[index]

Manau, labai tikėtina, kad pastatą nusipirkus rimtam savininkui (geriausia, matyt, būtų grąžinti originalią biuro funkciją) būtų sutvarkyti ir langai ir visa kita. Parduodant galbūt net galima būtų ir iškelti sąlygą, kad investuotojas turi grąžinti originalią išvaizdą (baltas fasadas, lenkti langai).