Buvau apsilankęs 1 Alytuje. Ten vis dar stovi 2 pastatai, kuriuose buvo Pontono kareivinės. Pastatai statyti apie 1900 metus. Tuose pastatuose buvo įsukūrusi Alytaus ligoninė. Dabar tai privatūs namai.
Puikieji Alytaus pašto rūmai ir lietuviško knygyno Alytaus vaizdų atvirukai „neimk į galvą”
Birutė Malaškevičiūtė
Šie, Pirmojo pasaulinio karo laikų, vokiečių atvirukai „Olita - Bauernhaus“ (Alytus - valstiečio namas), 1936 metais buvo pardavinėjami Alytaus lietuviškame knygyne. Tai papiktino paštininką turistą iš pajūrio. http://www.alytausnaujienos.lt/alyta...niai/?nid=7140
Aš puikiai pamenu, kad tarybinis obeliskas irgi stovėjo pačiame aikštės centre, o ne šone, kaip tuomet, kai dar stovėjo ir Laisvės angelas. Todėl ir sakau, kad obeliskas galėjo būti perkeltas nugriovus Laisvės angelą. Tuomet gaunasi, kad dabartinis Laisvės angelas stovi savo vietoje, bet jo vietoje stovėjo ir tarybinis obeliskas.
Dabartinis Laisvės angelas stovi tarybinio obelisko vietoje, o ne tarpukaryje statyto paminklo vietoje.
Kažką ne taip tu čia parašei. Dabartinis Laisvės angelas stovi senojo angelo vietoje. Pažiūrėk į nuotraukas. Naujas Laisvės angelas taip pat stovi tiesiai už fontano miesto sode.
Tarybinis obeliskas galėjo būti perkeltas į Laisvės angelo vietą, kai šį nugriovė. Tam įrodymas - atstatinėjant Laisvės angelą, buvo po grindiniu rasti palaidotų tarybinių karių palaikai (taip, ten buvo palaidoti tarybinai kariai; dabar jų palaikai perkelti į Ulonų g. karių kapines). Kaip jie ten galėjo atsidurti? Tik perkeliant obeliską į kitą vietą.
Keletas liūdnojo laikotarpio vaizdų. 1939 m. spalį Lietuvos kariuomenės ulonų pulkas iškeldintas iš Alytaus, jo vietą užemė Raudonosios armijos daliniai: šioje bazėje įsikūrė šarvuočių ir kavalerijos pulkai, kelios lėktuvų eskadrilės, 5000 pėstininkų karių.
Ankstyvą 1941 m. birželio 22-osios rytą vokiečių aviacija bombardavo oro uostą, miesto centrą ir dešiniojo kranto dalį. Per šį ir netrukus pakartotą oro antpuolį, be to, Raudonosios armijos artilerijai iš Nemuno rytų kranto apšaudant, miestas nemažai nukentėjo. 1944 m. traukdamiesi vokiečiai susprogdino tiltus, pramones įmones, dalį visuomeninių pastatų. Turiu surinkęs keleta vaizdų iš karo metų, pirmosios dvi iš tinklapio - www.vilnaghetto.com, kitų šaltinio nežinau.
Komentuoti: