Nes tolydžio vis pasitaiko interneto aukcionuose fotografijų su sovietine šarvuota technika angarų fone - įdomu ar tai Rukla, Gaižiūnai (kur buvo sovietų 2-oji tankų divizija) ar Alytus (5-oji).
Aišku, gali ir ne Lietuva išvis būti. http://www.ebay.com/itm/300812150625...torefresh=true[/QUOTE]
Kiek žinau, tankai Alytuje stovėjo Artilerijos kareivinių teritorijoje, II Alytuje. Angarų tankams ten nebuvo.
Manau kad čia ne Saratovo kareivinės. Jei nuotrauka daryta tarpukariu, tokiu atveju Saratovo kareivinėse Lietuvos kariuomenės nebuvo.
Dėkui už atsakymą.
Taip, nuotrauka daryta tarpukariu, gal ir išties Varėnos poligonas ten.
Klausiau, nes įdomu, kur Alytuje 1941-aisiais galėjo būti dislokuota sovietų 5-oji tankų divizija.
Nes tolydžio vis pasitaiko interneto aukcionuose fotografijų su sovietine šarvuota technika angarų fone - įdomu ar tai Rukla, Gaižiūnai (kur buvo sovietų 2-oji tankų divizija) ar Alytus (5-oji).
Aišku, gali ir ne Lietuva išvis būti. http://www.ebay.com/itm/300812150625...torefresh=true
Manau kad čia ne Saratovo kareivinės. Jei nuotrauka daryta tarpukariu, tokiu atveju Saratovo kareivinėse Lietuvos kariuomenės nebuvo. Ji buvo tik Artilerijos kareivinėse II Alytuje. Saratovo kareivinėse buvo tik Alytaus komendantūra nuo 1919 iki 1940 m., o nuo 1927 m. čia įsikūrė Aukštesnioji miškų mokykla.
Be to, Saratovo kareivinių pastatai skiriasi nuo tavo įkeltos nuotraukos pastatų. Čia pora Saratovo kareivinių nuotraukų, kurios jau buvo skelbtos šioje temoje.
Kareivinių teritorija 1927 m.
Gali būti kad tavo nuotrauka daryta Varėnos poligone. Joje matyti keletas palapinių, kurios buvo naudojamos lauko stovyklose.
Šiuo metu www.ebay.de pardavinėjami labai geros kokybės atvirukai su Alytaus vaizdais, jie jau buvo temoje tik prastos kokybės. Visus atvirukus išleido Franz Richard Beer, Heidelberg
Katalikų bažnyčia Rusijos pusės Alytuje.
Šulinio gatvė. Buvęs šulinys I-ajame Alytuje. 1915 m. Dabar - Panemuninkėlių gatvė.
Valstiečių trobos dešiniajame Nemuno upės krante. 1915 m.
Algimantas Mačiulis (2010) ALYTAUS MIESTO ARCHITEKTŪRA PRIEŠKARIU. Urbanistika ir architektūra,34(2): 106–111
Santrauka. Straipsnyje aptariama Alytaus miesto architektūra prieškariu, istorinės aplinkybės, kai miestas, pradėjęs kurtis dešiniajame Nemuno krante, menkai plėtojosi (I-as Alytus), o miesto branduolys, jo centras susiformavo upės kairiajame krante (II-as Alytus). Prieškariu II-me Alytuje šalia senamiesčio kūrėsi nauji rajonai – Naujamiestis, Kurortas. 1930–1940 m. – Alytaus augimo dešimtmetis, miestas plėtėsi ir vystėsi kaip vasarvietė. Pažymėtina Alytaus pskrities ir miesto vyriausiojo inžinieriaus, architekto Vytauto Trečioko veikla, jo prieškariu projektuoti visuomeniniai ir privatūs gyvenamieji namai, tarp jų moderni Alytaus pradinė mokykla Nr. 4 Birutės g. 26. Reikšminiai žodžiai: miesto planinė erdvinė sistema, mišri plano struktūra, miesto įvaizdis, miesto ir gamtos ryšys.
Komentuoti: