Kėdainiai praeityje

[laimutis]

Evangelikų reformatų bažnyčia Radvilų gatvėje 1935 m.(http://www.bagnowka.com/)



Evangelikų reformatų bažnyčia prieš 2-ajį pasaulinį karą gerai prižiūrėta.Buvo išlikęs renesansinis interjeras,gražiai prižiūrimas Radvilų mauzoliejus.Buvo išlikę vienintėliai respublikoje grynojo renesanso baldų komplektai,padaryti iš juodojo ąžuolo,pagražinti pjaustiniais,kuriuos darė iš Italijos kviesti meistrai.Po 2-ojo pasaulinio karo sunaikintas neįkainojamos vertės Radvilų sostas,vargonai,suolai,kunigo ložė,bažnyčios Dievo stalas,išlikusi sakykla smarkiai apnaikinta.

Reformatų bažnyčios vidus tarpukario laikotarpiu



Reformatų bažnyčios sakykla, nuniokota sovietmečiu



Reformatų bažnyčios globėjų kunigaikščių Radvilų sostas, sunaikintas sovietmečiu



Reformatų bažnyčios kunigų ložė, sunaikinta sovietmečiu

[laimutis]

2–ojo artilerijos pulko kariai žygiuoja Gedimino (dabar Didžioji) gatve, 1934m. rugsėjo 9 d.



Gedimino (Didžioji) gatvė.Vaizdas į rytų pusę.Apie 1935 m. J.Skrinsko nuotrauka



Gedimino gatvės vaizdas nuo cerkvės į rytus.1935 m.



V. Paloneso vaistinė(dabar Uspaschiko namas) ir D. Ronderio laikrodžių dirbtuvė(namas neišliko) Didžiojoje gatvėje tarpukaryje



Didžiosios rinkos pietryčių dalis.1935 m. (iš Miškinio knygos)

[laimutis]

Žydų Liaudies bankas Kėdainiuose, Lukšio g. 2 (dab. Senoji) 1930 m.



Dabar šis namas pradėtas restauruoti, bet darbai sustojo, langai išpaišyti piešiniais. M.Jofės nuotraukose matosi namas su trimis renesansiniais frontonais, po 1914, 1916 m. gaisrų namas neatpažįstamai rekonstruotas, sunaikintas renesansinis fasadas.

Žydų, Sinagogų aikštė (dabartinė Senoji rinka). 1930 m.



Tai seniausia miesto turgaus aikštė atsiradusi XV a. 2 pusėje, iki XVII a. ji buvo didelė pailgos stačiakampio formos, 1590 m. suteikus Kėdainiams savivaldą joje pastatyta pirmoji rotušė. XVII a. 1 pusėje aikštė sumažinta, mieste be Senosios buvo dar 5 turgaus aikštės ir prekyvietės. XVII a. II pusėje visi kvartalai aplink Senąją rinką priklausė žydams.
Šioje nuotraukoje sinagogos ir skerdėjo namas, jame pjaudavo paukščius ir gyvulius košeriniam maistui paruošti. Skerdėjo namas nugriautas 1942 m. nacių.

Sinagogų komplekso kiemas, vaizdas pro vartus į Sinagogų aikštę.



Šioje nuotraukoje už vartų aikštėje matosi dviejų ir vieno aukšto namai. XVI a. pabaigoje aikštė buvo didesnė ir čia stovėjęs mūrinis pastatas buvo aikštės viduryje.Po 2-ojo pasaulinio karo šie kaip nevertingi namai buvo nugriauti. 1991 m. čia buvo atkastas gotikinio mūro kvadratinis rūsys. Spėjama, kad čia buvo įsikūrusi pirmoji Kėdainių rotušė, stovėjusi iki naujosios rotušės pastatymo.

Kėdainių apskrities, miesto, policijos ir gaisrininkų vadovai Sinagogų aikštėje (dabartinė Senoji rinka) tarpukariu



Žydų jaunimo organizacijos Hašomer hacair nariai žygiuoja Senąja gatve, vaizdas nuo Didžiosios gatvės į Senosios rinkos aikštę. Dešinėje buvę škoto Jurgio Beneto namai.



Vaizdas į kairįjį Nevėžio krantą (dabartinių J.Žemaitės ir P.Lukšio gatvių rajone). Agurkų laukai Juozapavoje. XIX a. žydai Kėdainiuose pradėjo auginti agurkus ir pomidorus, todėl iki šiol miestas laikomas Lietuvos agurkų sostine.

[laimutis]

Vilniaus aikštė tarpukaryje,šiaurės vakarinis pakraštys,šioje nuotraukoje senieji pastatai praradę renesanso ir baroko stiliaus bruožus, dėl 1914 m. ir 1916 m. miesto centrą nusiaubusių gaisrų.



Lietuvos Respublikos Prezidento sutiktuvės Vilniaus aikštėje 1929 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Prezidentas atvyko į 2-ojo artilerijos pulko 10-mečio iškilmes.



Pasmilgio, Senosios rinkos ir Kreivosios gatvės panorama nuo senojo Radvilų dvaro kalvos.Priekyje Stoties gatvė,nuo jos vinguriuoja Kreivoji gatvė vedanti į Senają rinką.Dešinėje didžiuliai kareivinių sandėliai,kairėje Smilgos upelis.



Dešiniojo Nevėžio kranto miesto dalies vaizdas.Apie 1930-1935 m.



Didžiosios(Vilniaus) rinkos aikštės pietryčių kampas.1930-1935 m.



Kėdainių apskrities valdybos pastatas buvo įsikuręs ten kur dabar – M.Daukšos viešoji biblioteka,šiuose namuose iki pokario buvo įsikūręs kraštotyros muziejus,įkurtas 1922 m.

Potvynis Didžiojoje rinkoje,aikštės pietryčių kampas, XX a. pirmoje pusėje



Kėdainių centrinė miesto dalis dažnai nukentėdavo nuo patvynusio Nevėžio,budavo apsemiama Didžioji rinkos aikštė ir visa Nevėžio krantinė.

[enigma]

Kėdainių senamiestis yra autentiškesnis už Vilniaus ir Kauno senamiesčius, pagal jų išlikomo lygį ir autentikos išsaugojimą. Deja, velėsni pramoniniai objektai pavertė Kėdainius pramonės centru. O juk ten kažkada gyveno net škotai, atskilusi religinė bendruomenė nuo anglikonų Bažnyčios...

[Civis]

O minareto kompleksas buvo tik dekoratyvinis (kas jame tada buvo įsikūrę)? Ar ten buvo veikianti mečetė (Nes iš išorės labai panašų į mažytę mečetę )?

Informacija iš www.musupaveldas.lt

Pasibaigus rusų – turkų karui, 1878 m. E. Totlebenas stačiame Dotnuvėlės upelio šlaite sumanė pastatyti minaretą. Jei tikėti pasakojimais, Kaukaze jis buvo susituokęs su musulmone ir jos garbei nutarė įrengti nedidelę šventyklą. Kalbama, kad minareto bokštas buvo atvežtas kaip grobis iš Pleveno, o minaretą statę turkų karo belaisviai. Projekto autorius tikriausiai buvo pats generolas, gerai išmanęs turkų ir Balkanų tautų statybą ir papročius. Vakarinėje minareto dalyje buvo medinis paviljonas su kupolo formos stogu.

Kėdainių miesto parko pakraštyje yra originalus statinys – minaretas. Jį apie 1880 m. pastatė rusų generolas E. Totlebenas. Minaretą gaubia įvairios legendos. Sklido gandai, kad grafas turėjo turkę meilužę, kurios garbei Kėdainių parke ir pastatė minaretą. Greičiausiai statinys buvo pastatytas kaip parko dekoracija ir sėkmingoms kovoms su turkais atminti. Iš minareto tuometinis Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas.

http://www.musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=18992
http://www.musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=19331

[irisine_Wysnia]

Kiek žinau aš tai padarė atsitraukdami vokiečiai, ko gero II pasaulinis.

Kiek man žinoma, tai likę iš to dvaro tik viena iš skulptūrų (kuri šiuo metu ir stovi parko teritorijoje) bei saulės laikrodis (kuris yra Kėdainių rotušės vidiniame kiemelyje. o dar seniau stovėjo Monkutės Marks muziejuje-galerijoje.
O jeigu ir yra likę pamatai, tai jie užkąsti, nes Miesto parkas sutvarkytas ir visur žolytė auga...

[index]

O minareto kompleksas buvo tik dekoratyvinis (kas jame tada buvo įsikūrę)? Ar ten buvo veikianti mečetė (Nes iš išorės labai panašų į mažytę mečetę )?

[laimutis]

Stoties(J.Basanavičiaus) gatvė.Vaizdas iš pietų pusės,kelias į dvaro sodybą.1922-1925 m. Autorius C.G.Lukšys (iš A.Miškinio knygos)



Stoties gatvė.Vaizdas iš šiaurės pusės.1928-1930 m. Autorius A.Skrinskis



Buvę dvaro rūmai.Vaizdas nuo tvenkinio.1930 m.(iš A.Miškinio knygos)



Rūmuose per 1-ajį pasaulinį karą buvo įrengta karo ligoninė.Po karo dvaras iš Totlebenų konfiskuotas,paskutinis dvaro savininkas Nikolajus Totlebenas gyveno Vilainių dvare,jį jam paliko Lietuvos valdžia,kad galėtų vesti pavyzdinį ūkį.Išparceliavus dvarą,1923 m. rūmuose įsikūrė mokytojų seminarija,1927-1944 m. veikė aukštesnioji kultūrtechnikų mokykla,ūkio trobesiuose įsikūrė valstybinis žirgynas.

Aukštesnioji kultūrtechnikų mokykla.1932 m.



Kareiviai šalia Kėdainių minareto dvaro parke



Minareto fragmentas



Po pirmojo pasaulinio karo minaretas ėmė irti.Apie 1932 m. buvo nugriautas medinis paviljonas su kupolu,o 1944 m. dingo paauksuotas pusmėnulis.

[laimutis]

1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, o netrukus prasidėjus kovoms dėl jos, Kėdainiai nepatyrė nei bolševikų, nei lenkų ar bermontininkų okupacijos. 1919 m. liepos 26 d. Kėdainiai tapo apskrities centru, jam suteiktos miesto teisės. 1923 m. mieste buvo 803 kiemai ir 5778 gyventojai, dvaro sodyboje gyveno 336 žmonės, šalia geležinkelio dar 224 žmonės, iš viso miestui priklausė 970 kiemų ir 7415 gyventojų.
1922-1923 m. parengtas miesto projektas, pagal jį numatyta miestą plėsti tik dešiniajame Nevėžio krante, daugiausia išparcialiuoto dvaro žemėje. Stoties(J.Basanavičiaus) gatvėje suplanuoti taisyklingi kvartalai.

Dabar nuotraukose miesto vaizdai iš Kėdainių krašto muziejaus, kai kurios iš kitų šaltinių, juos pažymėsiu.

Kariuomenės paradas Vilniaus (Didžiosios rinkos) aikštėje, Didžiajai Britanijai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę. 1922 m.



Šioje nuotraukoje matosi aikštės pietvakarinė dalis. Kairėje pusėje matosi buvęs Kėdainių burmistro škoto Jurgio Andersono namas, statytas XVII a. antrajame ketvirtyje. Dešinėje pusėje medinės turgaus krautuvės, jos iš dviejų pusių juosė reformatų bažnyčia jau XVII amžiuje.

Žydų skautai Didžiosios Rinkos aikštėje, 1924m. Damanskienės nuotrauka (http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/704).



Didžiosios rinkos vakarų dalies fragmentas, apie 1922-1925 m.



Rotušė tarpukariu



Rotušė pastatyta 1652 - 1654 m. Iki tol jos vietoje stovėjo du miestiečių namai, viename iš jų Šaflerio name 1625 m. įsikėlė įkurta reformatų mokykla. Mūrijant rotušę, abu namai rekonstruoti, ant jų pastatyti antrieji aukštai, iškeltas status dvišlaitis stogas, namai sujungti dviejų aukštų priestatu, o po juo padaryti skliautuoti vartai į rotušės kiemą. Virš rotušės, ties skliautuotais vartais, iškilo mūrinis bokštas su laikrodžiu. 1770 m.rotušė sudegė, suremontuota tik po dešimties metų. 1795 m. panaikinta savivalda. 1835 m.pastate veikė bajorų mokykla, krautuvės ir butai. Per 1916 m. gaisrą rotušės stogas sudegė. Po to padarytas žemas, plokščias skarda dengtas stogas. Bokštas sunyko XVIII a.2 pusėje, jokios ikonografinės medžiagos kaip jis atrodė nežinoma.

Radvilų gatvė, Lietuvos Prekybos ir pramonės bankas, 1926 m.



Šiame mūriniame name gyveno škotas pirklys Jonas Arnetas, kuris namą pastatė XVII a. viduryje Arklių (dabartinė Radvilų) gatvėje. Namas iki šių dienų mažai pasikeitė, išlaikė senuosius fasadus ir autentišką patalpų išplanavimą, nesenai pastatas buvo restauruotas.

[Civis]

Kiek žinau aš tai padarė atsitraukdami vokiečiai, ko gero II pasaulinis.

Taip, centrinius rūmus susprogdino vokiečių kariai 1944 m. liepą.

[Depeche]

Labai įdomios nuotraukos. Kas nutiko dvarui. Kada jis nugriautas. Kiek žinau tai liko tik pamatai ir rusių likučiai.

Kiek žinau aš tai padarė atsitraukdami vokiečiai, ko gero II pasaulinis.

[Vismantas]

Labai įdomios nuotraukos. Kas nutiko dvarui. Kada jis nugriautas. Kiek žinau tai liko tik pamatai ir rusių likučiai.

[laimutis]

Žydų Ch. Gurvičiaus vaistinė ir M. Ratnerio geležies krautuvė Gedimino gatvėje (dabartinė Didžioji) tarpukaryje



Dešiniojo kranto centrinės miesto dalies fragmentas tarpukaryje



Tiltas per Nevėžį, vaizdas iš šiaurės rytų pusės



1900 m. statyta senoji ligoninė tarpukaryje



Gedimino gatvė-Didžiosios rinkos šiaurės vakarų kampas tarpukaryje



Nuotraukos iš šio tinklapio : http://www6.yadvashem.org/wps/portal/photo

[laimutis]

Hebrajų mokykla ir vaikų prieglauda, atidaryta 1904 m.



Sinagogos Senojoje rinkoje tarpukaryje



Klasicistinė Kėdainių sinagoga ( Smilgos g. 9) tarpukaryje



XIX a. viduryje po ginčo su žydų varguomene atskirą sinagogą, turtingiesiems sąjungos amatininkams ir mėsininkams, savo lėšomis pastatė turtingiausias miesto siuvėjas Ilja Vilneris. Šioji Smilgos g. 9 stovinti sinagoga turi klasicizmo ir romantizmo bruožų, tad yra viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių klasicistinių mūrinių žydų maldos namų.

Senoji Rinka: kairėje - Mažoji sinagoga, dešinėje - Didžioji sinagoga ir skerdėjo namelis. Apie 1925 m.



http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/704/
http://www6.yadvashem.org/wps/portal/photo

[laimutis]

Internete radau įdomių Kėdainių nuotraukų, jos iš šio tinklapio : http://www6.yadvashem.org/wps/portal/photo

Didžioji sinagoga iš vakarų pusės, tarpukario nuotrauka



Sinagoga pastatyta verslininko Jozuės Ramo 1784 m. Tai vasarinė sinagoga, jos architektūra barokinė. Sinagogos interjeras buvo puoštas tapyba, buvo barokinis Aron ha kodešas ir bima.

Aron kodešas vasarinėje sinagogoje



Mažoji arba žieminė sinagoga



Apie 1837 m. prie Didžiosios sinagogos buvo pastatyta antroji mūrinė, tai žieminė sinagoga. Šalia stovėjo skerdėjo namas, jį su Mažąja sinagoga jungė balti vartai su skliautu.

Arka su saulės laikrodžiu



Arka su saulės laikrodžiu, jungusi skerdėjo namą ir Mažąją žiemos sinagogą. Valandas saulės laikrodyje žymėjo hebrajiškos raidės. Arka su saulės laikrodžiu nugriauta 1942 m.

[laimutis]

Dabar reikėtų pašnekėti apie žydų kultūrinį paveldą. Žydai mieste įsikūrė XVII a. pirmoje pusėje, priklausė dvarui, nebuvo pavaldus magistratui. Žydams leista gyventi tik vienoje vietoje Pasmilgyje, prie Senosios rinkos aikštės, vėliau aikštė gavo Žydų rinkos pavadinimą. Čia statytos sinagogos, maldos namai, mokyklos. XVII a. pabaigoje žydai gyveno beveik visame mieste, magistratas tuo buvo labai nepatenkintas, bet ne nuo jo priklausė tai. 1847 m. mieste gyveno 2987 žydai. 1880 m. minimi 7 žydų maldos namai ir mokyklos. Kėdainiai dabar pavadinami agurkų sostine, tai yra žydų nuopelnas, jie XIX a. pabaigoje Kėdainiuose pradėjo auginti agurkus, o jų auginimo plotai buvo didžiausi visame Pabaltijyje. Tarpukariu žydai Kėdainiuose kaip ir kituose miestuose turėjo kelias mokyklas, našlaičių prieglaudą, pirtį, Žydų liaudies banką, senelių prieglaudą, gaisrininkų ir futbolininkų komandas. Po 1-ojo pasaulinio karo žydų mieste sumažėjo, jų 1923 m. buvo 2499.
1941 m. 2076 Kėdainių žydai buvo sušaudyti nacių ir jų parankinių lietuvių. Taip baigėsi nuo XVII a. mieste gyvenusios bendruomenės istorija, dabar juos te primena išlikę namai ir sinagogos.

[laimutis]

Dvaro rūmai iš parko pusės



Parkas su įvairiais statiniais driekėsi 300 m pločio ir 2 km ilgio juosta palei Dotnuvėlę .Parką puošė skulptūros, paviljonai, primenantys rumunų, turkų ir bulgarų namelius. Parke ir dabar veši 24 vietinės rūšies medžiai ir krūmai. Yra ir 23 atvežtinės rūšies medžiai ir krūmai ( iš G.Isoko knygos Lietuvos gamtos paminklai).

Dvaro rūmai. Vaizdas nuo tvenkinio



Dvaro malūnas kairiajame Dotnuvėlės krante



Malūnas pastatytas apie 1871 m. Tai buvo antrasis malūnas dvare, senasis buvo statytas XIX a. viduryje, M.Čapskis paplatintoje Dotnuvėlės vagoje įrengė tvenkinį, pastatė sūrių gamyklą ir alaus daryklą.

[laimutis]

Dvaro rūmai.Vaizdas nuo tvenkinio.1915-1917 m.



1886 m. grafo E.Totlebeno našlė V.Elizabeta miestą atskyrė nuo dvaro. Miestiečiams nebereikėjo mokėti dvarui činšo mokesčio už žemę, jie tapo pilnateisiai savo žemės savininkais. Miestas galėjo tvarkytis savarankiškai.
1915 m. vasaros pradžioje Kėdainius užemė Vokietijos kariuomenė.Per puolimą sudegė 21 sodyba.Sumažėjo gyventojų,dalis turtingesnių žydų pasitraukė į Rusiją.Dvaras per 1-ajį pasaulinį karą nenukentėjo.

E.Totlebeno rūmai ir parkas žiemą,turbūt nuotrauka daryta per 1-ajį pasaulinį karą.



Minaretas, kurį Krymo ir Balkanų karų atminimui apie 1880 m. Kėdainių dvaro parke pastatė grafas E. Totlebenas.



Skulptūra puošusi Kėdainių dvaro parką.Kėdainių parkas buvo vienas iš gražiausių Šiaurės vakarinėje carinės Rusijos imperijos dalyje.



Rokoko stiliaus saulės laikrodis,Kėdainių dvaro rūmų kieme



Laikrodis pagamintas 1828 m. grafo Karolio Bžostovskio manufaktūroje Štabino mieste Lenkijoje.

[laimutis]

Didžiosios rinkos aikštės pietryčių kampas, 1912 metais (http://www.kedainiumuziejus.lt/Pub/default.aspx).



Nuotrauka įdomi tuo, kad joje matomi pastatai kurie vėliau perstatyti ir rekonstruoti, iš esmės pakeičiant fasadus ir tūrius.

Didžiosios rinkos šiaurės dalis turgaus dieną. 1912 m. nuotrauka



Didžiosios rinkos šiaurės dalis po 1914 m. balandžio 20 d. gaisro



Per 1914 m. balandžio 20 d. gaisrą sudegė 150 namų šiaurinėje Didžiosios rinkos aikštės dalyje ir Pasmilgyje žydų gyvenamame kvartale.Išdegusios dalies atkūrimo projektą 1915 m. paruošė matininkas S.Fugalevičius.

Miestelio centrinės dalies vaizdas po gaisro. 1914 m. balandžio 20 d. nuotrauka iš A.Miškinio rinkinio



Matosi išdegusi šiaurinė Didžiosios rinkos dalis, kiti aikštės šonai gaisro nepaliesti, kairėje nuotraukos pusėje senoji rotušė visai nenukentėjusi, išlikęs ir medinis tiltas.