Upytės piliakalnis dar vadinamas Čičinsko kalnu. Seniau buvo apsuptas Vešetos pelkių, kurios numelioruotos 1930-1931 m. Archeologiniai kasinėjimai nepatvirtino hipotezės, kad čia buvo XIII-XIV a. pilis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Čia XVII-XVIII a. stovėjo Upytės pavieto dvarininko Vladislovo Sicinskio (1614 - po 1673 m.) dvaras (žinomi 1604 ir 1638 m. jo inventoriai).
Sangailų piliakalnis (Piliakalnis, Stagiai, Šėta). Tai vienas įspūdingiausių piliakalnių Kėdainių rajone. Iki šiol galima pamatyti jo ryškius kontūrus ir du pylimus. Yra išlikusios dvi kalvos – viena pilies, o kita – priešpilio. Piliakalnis įrengtas prie Liolių upelio, dabar tapusio tvenkiniu. Pasak archeologo A. Juknevičiaus, skaitant metraščius galima rasti medžiagos apie 1372 m. rugpjūtį Livonijos kariaunos vykdytą grobiamąjį žygį į mūsų kraštą ir čia buvusius Stagius, vokiškai pavadintus Stenghe. Manoma, kad būtent Stagių teritorija buvusi aplink dabartinius Sangailus. Be to, už piliakalnio yra 1 hektaro gyvenvietė ir sovietmečiu apardytas kapinynas. O galbūt pati pirmoji Šėta ir buvusi dabartinių Sangailų piliakalnio vietoje? Mat iki šiol nėra tikslių atsakymų, kada pirmą kartą paminėtas Šėtos vardas ir kur šio miestelio ištakos. Sangailų piliakalnis (Piliakalnis, Stagiai, Šėta) | Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras (kedainiutvic.lt)
Kas vyksta Kaune 2021.11.02 Užlipus ant Pyplių piliakalnio neliko kuo grožėtis
Gamta pasigrožėti sugalvoję kauniečiai patraukė sutvarkytu taku palei Nemuną, tačiau buvo nustebinti pamatyto vaizdo prie vieno iš piliakalnių. Užkopus į viršūnę juos pasitiko sudarkytas kraštovaizdis. (...)
Dabar, užlipus pasigrožėti Nemuno ir Nevėžio santaka, gali pamatyti kraštovaizdį sudarkiusį vaizdą ir „paaiškinantį“ ženklą:– „privataus sklypo žemės lyginimo darbai“, – apmaudo neslėpė vaizdais pasidaliję kauniečiai.
Liškiavos piliakalnis su išlikusiomis pietvakarinio bokšto liekanomis – vienas populiariausių ir lankomiausių Lietuvos piliakalnių. Metus čia vyko tvarkybos darbai, šį kultūros paveldo objektą atvėrę visu jo grožiu. Iškirtus krūmus, dalį medžių, nuo piliakalnio, dvarvietės kalno atsiverė įspūdingas panoraminis vaizdas į tolumoje boluojantį nuostabaus grožio Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblį bei šalia tekantį Nemuną.
Spalio mėnesį priimti Liškiavos piliakalnio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 3658), Liškiavos dvarvietės (30286) ir Liškiavos pilies pietvakarinio bokšto liekanų (1751), esančių Dzūkijos nacionaliniame parke, tvarkybos ir pritaikymo lankymui darbai, su pertraukomis vykdyti nuo 2020 metų rudens. Liškiavos piliakalnis, vadinamas Liškiavos pilies kalnu, Raganos mūru, Perkūno šventinyčia – nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklas. Objektas saugomas moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui. Vertingųjų savybių pobūdis archeologinis, istorinis, kraštovaizdžio. Liškiavos pilies pietvakarinio bokšto liekanos - į kultūros vertybių registrą įrašytas regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas, kurio vertingųjų savybių pobūdis archeologinis ir architektūrinis. Liškiavos dvarvietė - valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, reikšmingumo lygmuo - nacionalinis. Objektas saugomas moksliniam pažinimui. Vertingųjų savybių pobūdis archeologinis, istorinis, kraštovaizdžio.
Moškėnų, Laukupėnų piliakalnis, Rokiškio kaimiškoji seniūnija. Įspūdingi gynybiniai įtvirtinimai grioviai ir pylimai aplinkui piliakalnio aikštelę. Džiugina nepriekaištingai sutvarkyta aplinka.
DELFI.lt 2020.12.18 Ant vieno gražiausių Dzūkijos piliakalnių nebeliko medžių: skeptikai pranašauja Gedimino kalno likimą
Lietuvos piliakalnių tvarkymas, iškertant jų šlaituose augančius medžius, vis dar kelia aistras. Gruodį tokie darbai prasidėjo Liškiavoje, ir iškart sulaukė aktyviausių medžių gynėjų kritikos, esą piliakalnį ištiks sostinės Gedimino kalno likimas.
Vienas įspūdingiausių vaizdų, kokį tik galima atrasti Dzūkijoje, atsiveria į Nemuno slėnį nuo Liškiavos alkakalnio ir greta esančio piliakalnio, bet pastarąjį dešimtmetį jų lankytojams, sumaniusiems kažką pamatyti, tekdavo brautis pro krūmus ir medžius. Apie ketinimus sugrąžinti Liškiavai istorinį piliakalnio teritorijos vaizdą ir pritaikyti ją lankymui Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba bei Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija paskelbė 2019 m., tačiau darbai prasidėjo tik 2020 m. gruodį.
Laužiškio piliakalnis - Užburtas kalnas (Širvintų raj.). Yra Širvintos upės kairiajame krante, iš vakarų atribotas bevardžio upeliuko. Iš kitų pusių piliakalnį supa gilūs grioviai. Aikštelė keturkampė, pailga rytų-vakarų kryptimi, 32x25 m dydžio, apjuosta pylimu. XIII-XIV a. čia buvo istorinė Deltuvos žemė, ant piliakalnio stovėjo feodalo pilis. Po ilgo tarpo XVII-XVIII a. piliakalnyje pastatytas medinis pastatas su kokline krosnimi - greičiausiai dvarelis (rasta žiestos keramikos, koklių, geležinių vinių). Padavimai pasakoja, kad buvusi [čia.- V.Vaitkevičius] kadaise bažnyčia, bet kažkodėl nugrimzdusi. Žmonės pasakoja, kad jų seneliai atrasdavę net buvusios bažnyčios duris. http://www.piliakalniai.lt/piliakaln...akalnis_id=573
Nesėdėk namuose 2020.05.31 Atvirukas iš Švenčionių aukštumos
Esu girdėjęs, jog Kačėniškės piliakalnis yra vienas gražiausių, taip pat esu skaitęs, jog šis piliakalnis vertas filmo, todėl sužinojęs apie neseniai link jo nutiestą Kačėniškės piliakalnio pažintinį taką susiruošiau į Sirvėtos regioninį parką.(...)
Ties Kačėniškės kaimu stovi rodyklė, rodanti piliakalnio pusėn, tačiau norint aplankyti ne tik piliakalnį, bet ir naująjį pažintinį taką reikia pavažiuoti kiek toliau. Nors takas ir naujas, Google Maps jau žino kur jis prasideda ir nuveda į erdvią automobilių stovėjimo aikštelę prie Garnių kaimo.
Kalvomis nenuobodžiai vingiuojantis takas tai kyla aukštyn, tai vėl leidžiasi žemyn, kol nusileidęs į vieną iš jų išneria iš miško į prieš akis atsivėrusią aukštapelkę, per kurią, kažkuo primenantis Medžių lajų taką, nutiestas plūduriuojantis tiltelis.
Pasivaikščiojimas piliakalnio viršumi trunka ilgiausiai. Ne todėl, kad ši atkarpa ilga – tiesiog einant viršuje įrengtu taku atsiveria vienas už kitą gražesni vaizdai, dėl kurių praradęs laiko pojūtį ne vienas lankytojas prisėda pasigėrėti vaizdais ar tiesiog mėgaujasi buvimu čia ir dabar.
VSTT 2020.04.20 Vasarą - daugiau lankomų vietų saugomose teritorijose
Gamtos mėgėjai laukia vasaros, tikėdamiesi, kad karantino situacija Lietuvoje pasibaigs ir jie galės aktyviau keliauti po nacionalinius ir regioninius parkus. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, nuosekliai vykdydama projektus „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“(I, II), šią vasarą lankytojams atvers dar daugiau objektų saugomose teritorijose.
(...)
Pagal minėtus projektus sutvarkyti, pritaikyti lankymui daug piliakalnių: tai Apuolės piliakalnis Skuodo rajone, Pakalniškių piliakalnis Kauno marių regioniniame parke, Naujosios Rėvos piliakalnis Neries regioniniame parke. Čia įrengti nauji laiptai, pavėsinės, regyklos, nuo kurių atsiveria kraštovaizdžių perspektyvos. Prie Kačėniškės piliakalnio Sirvėtos regioniniame parke įrengtas naujas pažintinis takas.
Dar keli žinomi Dzūkijos nacionalinio parko piliakalniai – Merkinės ir Liškiavos – naujai tvarkomi ir, tikėtina, pasitiks lankytojus kitais metais.
Komentuoti: