„Teisinė apsauga suteikta dviems naujiems D. Stončiaus surastiems piliakalniams
Į Kultūros vertybių registrą įrašyti du nauji piliakalniai Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje ─ Paberžės piliakalnis ir Vilkatėnų piliakalnis. Šie piliakalniai ─ biologo dr. Dariaus Stončiaus surastas „laimikis“. Jo kolekcijoje ─ jau devyniolika piliakalnių visoje Lietuvoje. Pastarieji du radiniai reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir Anykščiams, kur naujų piliakalnių nebuvo aptikta beveik du dešimtmečius.“
Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Gariūnų piliakalnis Vilniaus mieste. Naujai atrasto piliakalnio koordinates praėjusiais metais Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos pateikė archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius.
...
Gariūnų piliakalnis yra įrengtas 80 metrų virš Neries iškylančios stačiašlaitės aukštumos pakraštyje. Piliakalnio aikštelė ─ nelygi, netaisyklingos trapecijos formos. Nuo likusios aukštumos dalies ją saugo suplokštėjęs gynybinis pylimas ir griovys. Piliakalnio šlatai – statūs, iki 70-75 m aukščio. Jis yra apaugęs spygliuočiais medžiais su lapuočių pomiškiu, paveiktas gamtinės erozijos.
Gariūnų piliakalnis buvo surastas praėjusių metų balandį, V.Vaitkevičiui pakvietus VU Istorijos fakulteto doktorantės Aistės Petrauskienės seminaro dalyvius – Kultūros istorijos ir antropologijos specialybės studentus – pasižvalgyti po Vilniaus apylinkes, pažinti Paneriuose esančio kultūros paveldo įvairovę ir lauko tyrimų metodus.
Į pietryčius nuo Gariūnų piliakalnio, Panerių aukštumose, yra dar du plačiau netyrinėti piliakalniai, kuriuos atrado Lietuvos archeologijos draugijos narys, biologas dr. Darius Stončius.
Trys piliakalniai Dūkštos pažintiniame take - Bradeliškių, Buivydų ir Karmazinų
Šis pažintinis takas yra Neries regioniniame parke, Vilniaus rajone
Neseniai per Dūkštos (Dūkštelės) upelį ties Karmazinų piliakalniu pastatytas pėsčiųjų tiltas ir galima ratu apeiti trasą visais metų laikais, nelaukiant tinkamo laiko perbristi upelį.
Žemėlapiai - iš maps.lt
Šeimyniškių piliakalnis (Utenos raj. Užpalių sen.)
Piliakalnyje stovėjo Užpalių pilis. Užpaliai minimi 1338 m. Pilies papilį 1373 m. kovo mėnesį naktį užpuolė ir sudegino Livonijos ordinas, išžudydamas visus jame buvusius žmones ir išsivesdamas 70 arklių. 1398 m. minimas Užpalių pilies viršininkas Kristinas Astikas. 1433 m. vasario pradžioje pilį sudegino Livonijos ordinas, tačiau ji greitai atstatyta, nes 1448 m. vėl minimas pilies viršininkas, o 1453 m. čia planuota rengti susitikimą dėl sienų su Livonija sureguliavimo. Pasiekiamas nuvažiavus nuo Užpalių link Dusetų 3,5 km, prieš antrą žvyrkelį, kertantį upelį, keliuku pasukus į dešinę (R), už 600 m, prieš sodybą pakalnėje pasukus į kairę (R) ir paėjus 250 m. http://www.piliakalniai.lt/piliakaln...akalnis_id=706
Piliakalnio ŠR papėdę juosia Piliaus upelis
Laiptai į piliakalnio aikštelę sulūžę reikalingas remontas
Pasiekiamas iš Užpalių-Svėdasų žvyrkelio už 500 m nuo Užpalių centro pervažiavus Šventąją, pirmoje sankryžoje pasukus į kairę (PV) ir pavažiavus 1 km (yra kelio dešinėje (ŠV)). http://www.piliakalniai.lt/piliakaln...akalnis_id=689
Laiptai į piliakalnio aikštelę. Pati kalva nėra aukštais ir stačiais šlaitais, šiaurinėje pusėje susilieja su laukais, yra užslinkęs griovys ir apnaikintas pylimas.
Šlaitų neapsaugotą piliakalnio aikštelę juosia pylimų likučiai
Piliakalnio papėdėje guli Akmuo "Laumės valtis"
Šalia ir Krokulės šaltinis (arba Lygamiškio šaltinis)
1255 m. Mindaugas Livonijos ordinui užrašė 4 Sėlos valsčius: Meddene, Pelone, Maleysine ir Thovraxe. Istorikas Tomas Baranauskas svarsto kad Pelone galėtų būti siejama su žodžiu palios "pelkė" ir tapatinama su Užpalių valsčiaus dalimi. Galbūt tai senasis Užpalių valsčiaus centras, kurį galima būtų sieti su Lygamiškio piliakalniu, esančiu dešinėje Šventosios pusėje priešais Užpalių miestelį. Vėlesnė Užpalių pilis stovėjo jau kitoje Šventosios pusėje esančiame Šeimyniškių piliakalnyje. Ją Mindaugas galėjo įkurti vietoj Ordinui užrašytos Pelone pilies. Įdomu, kad prie Užpalių ir Šeimyniškių nėra pelkių, kurios pateisintų Užpalių pavadinimą, tuo tarpu dešinysis Šventosios krantas prie Lygamiškio iš tiesų pelkėtas.
Tomas Baranauskas Lietuvos Valstybės Ištakos 2000.
Komentuoti: