Bekeliaudami link Anykščių ir jo apylinkėse esančių grožybių, netikėtai aptikome mums negirdėtą piliakalnį. Piliakalnis nemažas, bet matosi kad mažai lankomas:
Kad retai lankomas, matyti iš laiptų būklės:
Užtai nepatingėjus ir užlipus, matosi puikus vaizdas, papuoštas šiuolaikiniais akcentais:
Kauno rajono savivaldybės pranešimas ir nuotraukos 2018.06.11
Ant daugiau kaip trijų tūkstančių metų istoriją menančio Pyplių piliakalnio (Ringaudų sen.) – didelis bruzdesys. Tiesa, piliakalnį dabar „užpuolė“ ne kryžiuočiai, o archeologai ir statybininkai. Kauno rajono savivaldybės užsakymu bendrovė „HCS Baltic“ įgyvendina didelį projektą, pagal kurį piliakalnis ir jo prieigos bus labiau pritaikytos visuomenei.
Neteisingai nurodytas įmonės pavadinimas HCS Baltic (turi būti HSC Baltic)
Prie Bradeliškių piliakalnio įrengtas naujas stendas, savotiška vizualizacija kaip atrodė ant piliakalnio buvę gynybiniai įtvirtinimai. Tiesa, nufotografavau kažkaip nevykusiai, bet įspūdį galima susidaryti. Reikia sutapdinti raudoną punktyrą su kalno profiliu ir viskas atsistoja į vietas (ko aš nepadariau, reiks prie progos perfotogafuoti).
Straipsnyje pateikiamas 2007–2010 m. Lietuvos edukologijos universiteto (tuomet VPU) studentų kraštotyrinės praktikos metu atliktos gyventojų apklausos duomenų apibendrinimas. Remiantis 74 anketų duomenimis, aptariamos gyventojų žinios apie piliakalnius apskritai ir jų konkretus santykis su savo aplinkos piliakalniu.
Na tai rekonstruoti piliakalnį privertus aplinkybėms nėra tas pats kaip jį naujai įkurti tinkamoje vietoje. O pagrinde jie visi įkurti dar iki kryžiuočių antplūdžio. Jei atidžiai pažvelgsime į tuos vėlyvuosius piliakalnius, ten rasime ir XV amžiaus radinių, bet rasime ir gerokai ankstesnių. Tiesiog tūkstantmečius pešėmės tarpusavyje, gentis prieš gentį.
Tai kad kalbame apie piliakalnius, o jų niekas kryžiuočių laikais jau jų nebepylė. Pagrindinė piliakalnių dalis yra iš 1000 m.p.m.e. (žalvario amžius) - 800 m.e. laikų.
Kaip tik didesnė vėlyvųjų XIII-XV a. piliakalnių yra smarkiai supilti ir rekonstruoti.
Visiškai nesutinku su jūsų nuomone, kraštas buvo turtingas ir tai parodo kryžiuočių kelių aprašymai.
84. Vieno žvalgo žinios apie pietinės Lietuvos apylinkes, kuriomis dar nebuvo žygiuota
Orban Russe iš Johanisburgo kalbėjo su Balgos komtūru apie savo žinomus kelius iš Šalčininkų; jam taip pat žinomi Dubičiai; taip pat Vosyliškės, taip pat Šoldė, taip pat Volkovyskas, 4 mylių ratu. Čia paminėtos apylinkės viena nuo kitos yra per 8, 10 ar net 12 mylių, pasak jo, šie kraštai turtingi ir kariuomenė dar nebuvo į juos įžengusi. http://forum.istorija.net/forums/thr...d=2214&posts=1
Tai kad kalbame apie piliakalnius, o jų niekas kryžiuočių laikais jau jų nebepylė. Pagrindinė piliakalnių dalis yra iš 1000 m.p.m.e. (žalvario amžius) - 800 m.e. laikų.
Galėjo būti ir kita priežastis kodėl nėra piliakalnių. Ten vietovė kalnuota, tai kam pilti dirbtiną, jeigali ant natūralios kalvos pastatyti. O darbar ne visada nustatysi stovėjo pilis ar ne, kalnas tai natūralus.
Visiškai nesutinku su jūsų nuomone, kraštas buvo turtingas ir tai parodo kryžiuočių kelių aprašymai.
84. Vieno žvalgo žinios apie pietinės Lietuvos apylinkes, kuriomis dar nebuvo žygiuota
Orban Russe iš Johanisburgo kalbėjo su Balgos komtūru apie savo žinomus kelius iš Šalčininkų; jam taip pat žinomi Dubičiai; taip pat Vosyliškės, taip pat Šoldė, taip pat Volkovyskas, 4 mylių ratu. Čia paminėtos apylinkės viena nuo kitos yra per 8, 10 ar net 12 mylių, pasak jo, šie kraštai turtingi ir kariuomenė dar nebuvo į juos įžengusi. http://forum.istorija.net/forums/thr...d=2214&posts=1
Dar yra ir grynai praktiško pobūdžio geriamo vandens problema. Jei arti nėra nors nedidelio upelio, tų laikų žmogui buvo sunku įsikurti. Šulinį kasti? O ką gerti kol iškasi? Todėl beveik visos senovinės gyvenvietės, tame tarpe ir piliakalniai buvo prie upių ar ežerų.
Tam gali būti ekonominės priežastys. Žemės nėra labai derlingos, mažai ežerų ir tinkamų laivybai upių. Juk tais laikais pagrindinės susisiekimo arterijos buvo upės.
Iš dalies sutinku. Jei šalia Neries bei Nemuno matome didelę koncentraciją piliakalnių maždaug kas 10km ir tankiau, vietomis net kas 1km (greitiems sms'ams), tai rytinėse Baltarusijos platumose jau pagrinde dominuoja 50km atstumai (vienos dienos kelionė) tarp pilių.
Keista, kad šiose žemėse taip nedaug piliakalnių, ir nei vieno vėlyvojo iš XI-XIV a. Petro Dusburgiečio kronikoje 1311 m. minimas kryžiuočių žygis į Šalčininkų žemę, kur sudegintos 3 neįvardytos pilys.
Tam gali būti ekonominės priežastys. Žemės nėra labai derlingos, mažai ežerų ir tinkamų laivybai upių. Juk tais laikais pagrindinės susisiekimo arterijos buvo upės.
Keista, kad šiose žemėse taip nedaug piliakalnių, ir nei vieno vėlyvojo iš XI-XIV a. Petro Dusburgiečio kronikoje 1311 m. minimas kryžiuočių žygis į Šalčininkų žemę, kur sudegintos 3 neįvardytos pilys.
Bėčionių piliakalnis - vienintelis Dieveniškių istoriniame regioniname parke
Piliakalnio aplinka sutvarkyta 2012-2013 metais. Padarytas pagrindinis takas ir laiptai nuo šiaurinės pusės, kur matosi visas piliakalnio grožis
Foto 2018.04
Tiltas per Gaujos upę
Tako ir laiptų avėsyje ir matėsi žibuoklės
Viršūnėje yra dar viena viršūnėlė
Žvilgsnis nuo viršaus į Bėčionių kaimą ir į kelią KK104 Šalčininkai - Dieveniškės
Vaizdas į Gaujos slėnį
Paskutinis taisė Romas; 2018.05.12, 08:27.
Priežastis: Kopija iš temos "Dieveniškių apendiksas"
Na, į tai galima pažvelgti dviem aspektais. Pirma, bent vieno piliakalnio infrastruktūra Lietuvoje įrengta taip, kad žmogus, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje gali "užlipti" į piliakalnį. Antra, tai vieno iš gražiausių Lietuvos piliakalnių subjaurojimas tomis metalo konstrukcijomis, kurios darko kalno visumą. Aišku, nežinia kiek neįgaliųjų pasinaudos piliakalnio rampa, bet ja galės naudotis ir tėvai su vaikų vežimėliais, jaunimas su dviračiais ir t.t.
Man tiesa sakant nepatinka toks piliakalnio subjaurojimas, bet aš esu sveikas žmogus, galintis įkopti į statų kalną. Gal į tai reikia pažvelgti kitu kampu?..
O tai kam ta bjauri metalinė tvora aplink? Manau viskas ten padaryta dėl vienos priežasties, pinigų "įsisavinimui".
Na, į tai galima pažvelgti dviem aspektais. Pirma, bent vieno piliakalnio infrastruktūra Lietuvoje įrengta taip, kad žmogus, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje gali "užlipti" į piliakalnį. Antra, tai vieno iš gražiausių Lietuvos piliakalnių subjaurojimas tomis metalo konstrukcijomis, kurios darko kalno visumą. Aišku, nežinia kiek neįgaliųjų pasinaudos piliakalnio rampa, bet ja galės naudotis ir tėvai su vaikų vežimėliais, jaunimas su dviračiais ir t.t.
Man tiesa sakant nepatinka toks piliakalnio subjaurojimas, bet aš esu sveikas žmogus, galintis įkopti į statų kalną. Gal į tai reikia pažvelgti kitu kampu?..
Komentuoti: