Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Šeduva. Dingęs štetlas / Lost shtetl

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Šeduva. Dingęs štetlas / Lost shtetl

    Parašė Perfect Rodyti pranešimą
    "Dingusio štetlo" muziejaus projektas vertas atskiros temos. Tai išskirtinės architektūros projektas Lietuvoje. Ar būtų norinčių sukurti atskirą temą?
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Man atrodo, kad Projektų skiltyje ši tema greit bus užgožta labiau aktyvių projektų ir liks nematoma
    Jei ir daryti atskirą temą tai architektūros skiltyje. bet pirmiau turi būti bent kokie 5 pranešimai su nuotraukomis.
    Kol sulauksime tiekos pranešimų, objektas bus ir pastatytas.
    Parašė Panevezietis Rodyti pranešimą
    Galimai neeilinis projektas, prasprūdęs turbūt daugeliui, dėl savo lokacijos.
    Kaip ir turėjo būti atskira jo tema.
    Projektas praėjusią savaitę atidarytas.
    Šiandien apsilankiau.






    Projektų skiltyje kurti atskirą temą jau per vėlu, religinių pastatų temoje - galbūt per siaura.
    Tegul būna kelionių po Lietuvą temoje.

    P.S. Būtų malonu, jei moderatorius atkeltų / nukopijuotų tinkamus pranešimus iš Šeduvos miesto ir judėjų religinių pastatų temų.
    Ačiū

    #2
    Autorė Beatričė Laurinavičienė
    Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
    VZ.lt 2025.09.23
    „Dingusio štetlo“ istorija: perlas su nesmagios paslapties šešėliu
    (...) Rugsėjo 20 d. Šeduvoje atidarytas žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“ vadinamas didžiausiu Baltijos šalyse muziejumi, skirtu štetlų kultūrai ir istorijai.
    Kompleksą, kurio plotas – daugiau nei 3.400 kv. m, sukūrė „žvaigždžių komanda“: projektui vadovavo garsus suomių architektas Raineris Maklamaki (g. 1956), Oulu universiteto šiuolaikinės architektūros profesorius, vieno iš produktyviausių Suomijos architektų biuro „Lahdelma & Mahlamaki Architects“ partneris, ekspozicijos dizainą sukūrė amerikiečių įmonės „Ralph Appelbaum Associates“ (RAA) atstovai, o Prisiminimų parką aplink muziejaus pastatą – kraštovaizdžio architektų įmonė „Enea Landscape Architecture“ (Italija). Beveik dešimtmetį čia dirbo 36-ios įmonės iš 8 valstybių.


    Štetlai Lietuvoje
    Štetlas jidiš kalba reiškia miestelį, kuriame gyvena gausi žydų bendruomenė. Remiantis šaltiniais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje štetlų buvo keli tūkstančiai, žydų bendruomenės juose gyveno šalia lietuvių, lenkų, baltarusių.
    Nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje priskaičiuojama apie 200 štetlų, kuriuose žydai sudarė 20–70% gyventojų: Jonava, Radviliškis, Pakruojis, Rokiškis, Kėdainiai, Švenčionys, Rozalimas, Žasliai, Žiežmariai, Telšiai... Tarp jų – ir Šeduva, kur, pagal 1897 m. surašymą, žydai sudarė du trečdalius iš 3.000 gyventojų.
    Vėliau dėl deportacijų ir emigracijos, daugiausia į Pietų Afriką ir Palestiną, jų sumažėjo. Ir galiausiai Šeduvos štetlas, kaip ir kiti Lietuvos štetlai, buvo sunaikintas: 1941 m. rugpjūčio 25–26 d. į Pakutenių ir Liaudiškių miškus buvo išvežti ir sušaudyti 664 žydai – vyrai, moterys ir vaikai. Išsigelbėjo vos kelios dešimtys – anksčiau palikę namus ir tie, kuriuos priglaudė lietuviai.

    Muziejus. Pradžia
    Muziejaus teritoriją sudaro pats pastatas (ekspozicija ir lankytojų centras), parkas ir šalia esančios senosios Šeduvos žydų kapinės. Anot Augusto Audėjaičio, su suomiais kartu dirbusios lietuvių architektų „Studijos 2a“ vyresniojo architekto ir vykdomojo „Dingusio štetlo“ projekto architekto, Šeduvos teritorijos bendrajame plane teritorija aplink muziejų yra vizualinės apsaugos zona, taigi, taip pat muziejaus dalis.
    Muziejų projektavęs R. Maklamaki, VŽ paklaustas, kaip atsidūrė šiame projekte, pasakojo, jog seniai domisi žydų istorija, o jo projektų portfelyje, be kitų muziejų, yra Lenkijos žydų istorijos muziejus POLIN Varšuvoje (2016 m. „Muziejų forumo“ nominuotas Europos metų muziejumi) bei Holokausto memorialas Londone (2017).
    (...)


    Projektą per Šveicarijoje įkurtą fondą „YouthAid Foundation“ finansavo iš Šeduvos kilusios žydų šeimos palikuonis Ivanas Glasenbergas, buvęs ilgametis bene didžiausios pasaulio žaliavų kompanijos „Glencore“ akcininkas bei vadovas ir, kaip rašė „Verslo žinios“, už sandorį „Rosneft“ akcijomis 2018 m. Vladimiro Putino apdovanotas Draugystės ordinu. Išsamų „VŽ interviu su buvusiu naftos magnatu: nuo „Rosneft“ akcijų pirkimo iki muziejaus Šeduvoje“ galima paskaityti ČIA.
    Visai galimas dalykas, kad būtent dėl tokio šleifo pagrindinio ir kontraversiško finansuotojo pavardė atidarant muziejų nebuvo ištarta. Nebuvo įvardinta ir projekto vertė.
    Tačiau šiokių tokių gairių yra: prieš pristatant muziejų žiniasklaidai, išvakarėse, jis buvo aprodytas architektų bendruomenei. Profesionalų vertinimu, visas projektas galėjo atsieiti apie 120 mln. Eur, iš jų parkas – 15–20 mln. Eur, dar pora milijonų kasmet turėtų atsieiti parko priežiūra.

    Beje, pristatant muziejų nebuvo paminėtos nei jo idėjos autoriaus, nei ilgametės ekspozicijos kuratorės pavardės. Gal kad šių metų sausį S. Kanovičius, ilgametis projekto vykdomasis direktorius ir kuratorių komandos vadovas (RAA ir dabar jį mini kaip muziejaus steigėją), pranešė nusprendęs palikti „Dingusio štetlo“ muziejų dėl jo „ir kai kurių projekto dalyvių muziejaus vizijos bei santykių su viešąja įstaiga esminių ir nesutaikomų požiūrių skirtumų, atsiradusių baigiamajame projekto etape“. Muziejų paliko ir jo kuratorė M. Jakulytė-Vasil.
    „Nepaisant jų išvykimo, – sako prof. B. Kirshenblatt-Gimblett, – „Dingusio štetlo“ muziejus turi potencialą nustatyti naują standartą žydų muziejams Lietuvoje ir štetlo muziejams Rytų Europoje. Taip, yra ir kitų štetlo muziejų – Chmelnike, Tykocine ir Plocke, tačiau jie visi įsikūrę buvusiose sinagogose, kurių erdvė ir ištekliai yra riboti. Norint realizuoti šį potencialą, ši brangakmenių dėžutė turi tapti gyvu muziejumi, patikima viešosios istorijos institucija, dialogo bei diskusijų erdve. „Dingusio štetlo“ muziejus turi būti vertas tapti kapinių saugotoju. Jis turi užsitarnauti mirusiųjų pagarbą.“

    Muziejus. Dabartis
    Kad ir kaip lietuviškai (ar kaip nors kitaip) skambėtų ši istorija, muziejus atidarytas ir jis puikus.

    „Mano širdyje yra ypatinga vieta mažiesiems muziejams, ir šis, kuriame telpa 170 lankytojų, yra vienas iš jų. Visada tikėjau, kad „Dingusio štetlo“ muziejus bus tikras perlas. Kaip ir POLIN muziejus, „Dingęs štetlas“ buvo sukurtas iš vidaus. Viskas prasidėjo nuo istorijos, o architektūra buvo kuriama kartu su paroda. Jos centre – asmeninės istorijos“, – „forward.com“ rašo prof. B. Kirshenblatt-Gimblett.

    Asmeninės istorijos skleidžiasi 10-yje galerijų, kurių centre – vis kita tema. (...)
    „Bendras stogas“ muziejuje dengiamas (ar pinamas) iš originalių istorinių artefaktų (dalį jų muziejui dovanojo ar skolino Šeduvos žydų palikuonys, muziejai ir kitos įstaigos, dalis buvo parsivežta (...)
    Apie kasdienį žydų gyvenimą tarpukariu ir jų likimą Holokausto akivaizdoje pasakojanti ekspozicija prasideda nuo filmo apie tai, kaip žydai įsikūrė dabartinės Lietuvos teritorijoje ir gyveno joje iki Pirmojo pasaulinio karo. Anot Sandros Petrukonytės, muziejaus vyriausiosios kuratorės, taip norėta parodyti, kad žydai greta lietuvių gyveno šimtmečius – XIV a. jie atvyko į LDK, kūrėsi prie dvarų ir miesteliuose, užsiėmė prekyba, amatais, administravo mokesčius ir pan.
    Bene didžiausios, eksponatų sodriausiai pripildytos „Turgaus aikštės“ galerijos centre įrengtas multimedinis Šeduvos maketas, jį supančiose „vitrinose“ pristatomi žydų verslai, kultūra, laisvalaikis, lietuvių antisemitinių nuotaikų užuomazgos.


    Galerijoje „Svajonės ir realybė“ – 4-ojo dešimtmečio žydų paauglių ir jaunuolių gyvenimas.
    Galerijoje „Knygos žmonės“, „vaidinančioje“ sinagogą su moterims skirtu antruoju aukštu, – įspūdinga Toros arka, pagaminta iš graviruoto stiklo sluoksnių. Tai – šviesiosios pasakojimo dalys.

    Tamsioji dalis, „Holokausto“ galerija, išskleidžia platesnį Lietuvos kontekstą, čia chronologiškai dėstoma, kas nutiko Šeduvos žydams, vardijami masinėse žudynėse dalyvavę vietos gyventojai, dažnai pažinoję savo aukas. Ekspozicijoje pateikiamos baltaraiščių nuotraukos, citatos iš istorinių dokumentų, liudininkų pasakojimai. Pasak prof. B. Kirshenblatt-Gimblett, „nors ši informacija yra viešai prieinama, tema yra suprantamai jautri, nes nusikaltėlių palikuonys vis dar gyvena mieste“. (...)

    Ramybė ir taika geriausiai justi šviesiausioje muziejaus dalyje – „Vilties kanjone“, siauroje galerijoje, vedančioje prie lango, už kurio atsiveria vaizdas į kapines – jose tarpukariu palaidotų žydų kapus žymi jų gyvenimus liudijantys akmenys.



    R. Maklamaki idėja ir buvo tokia, kad, perėję visą ekspoziciją, iš tamsių erdvių, iš ten, kur šnekama apie istoriją, kultūrą, holokaustą, mes pakylame į šviesią, aukštą erdvę, kuri suponuoja, kad čia yra „dabar“, ir dabar yra viltis. Todėl paskutinė galerija taip ir vadinasi – „Vilties kanjonas“.

    https://www.vz.lt/laisvalaikis/2025/...seseliu-573329
    https://www.vz.lt/laisvalaikis/2025/...seseliu-573329

    Laikraštis "Verslo žinios" 2025.09.25
    https://issuu.com/vzinios/docs/20250925/37?ff
    Paskutinis taisė Romas; 2025.09.29, 16:08.

    Comment


      #3
      Modernus muziejus su gražiai sutvarkyta aplinka: https://www.facebook.com/photo?fbid=...91591969418882

      https://www.facebook.com/photo?fbid=...34021560633194

      Comment


        #4
        Gaila, kad kolkas užbukintos visos paskelbtos vietos savaitgaliais norint lankytis su gidu.

        Comment


          #5
          Parašė Garbanius Rodyti pranešimą
          Gaila, kad kolkas užbukintos visos paskelbtos vietos savaitgaliais norint lankytis su gidu.
          Visas spalis savaitgaliais kaip ir užimtas.
          Paskambinau, paklausiau. Jokių problemų pavieniams lankytojams.
          Srautai įleidžiami 10:00, 12:00 ir t.t., o pavieniai lankytojai gali eiti kiek vėliau, nes kai kuriose patalpose gali būti ankšta. Lankymui reikėtų skirti porą valandų.

          Nuvažiavome šį savaitgalį be jokios registracijos ir jokių problemų patekti į vidų nebuvo.
          Beje, įėjimas nemokamas. Galima recepcijoje (ne kasoje) gauti audiogidą.
          Yra keletas organizacinių smulkmenų:
          - Nėra jokių krypčių rodyklių į muziejų. Reikia laikytis rudų nuorodų į senąsias Šeduvos žydų kapines (ne žudynių vietą ~4 km už miesto), o navigacijoje nusistatyti Žvejų gatvę 14),
          - Menkai paženklintas ir gal kiek ankštas parkingas (statoma turbūt antra eilė)
          - Nepažymėtas įėjimas
          - Viduje gana klaidu. Vos nepraleidome poros didelių salių ir tik išeidami pro stiklą pamatėme nelankytas sales.

          Comment


            #6
            Kažkas apie Šeduvos štetlo muziejų rašoma ir angliškai

            Euronews 2025.09.21
            'Lost Shtetl': Lithuania opens museum commemorating pre-WWII Jewish life
            Lithuania’s Jewish community was one of the most devastated by the Holocaust in all of Europe. During the Second World War, between 90 and 95% of Lithuania’s Jewish population was murdered. Now, Lithuania has opened the “Lost Shtetl” museum, recreating a Jewish town wiped out during Nazi occupation.
            The 3000 square meter museum complex is now the largest in all of the Baltic states

            https://www.euronews.com/culture/202...ii-jewish-life

            Comment


              #7
              Aš taip pat apsilankiau, tad prisidėsiu komentarais.

              Galima tobulėti:
              - Labai trūksta informacinių lentelių, lipdukų ar kt. - neaišku ar duris stumti, ar traukti (tiek tualete, tiek prie įėjimo). Pagal durų stilių (susilieja su medine siena) žmonės kartais nesuprato kur jos išvis.
              - Trūksta informacijos kokia tvarka eiti - priėjęs laiptus turėjau grįžti per grupę žmonių, nes supratau, jog praleidau dalį ekspozicijos.
              - Holokausto ir okupacijų dalis, su visa derama pagarba, kiek neįdomi - iš esmės dar viena istorijos pamoka ir skaudūs klausyti liudijimai.
              - Šiek tiek apmaudu jog nebuvo suvenyrų parduotuvėlės. Muziejus man ganėtinai toli ir toje pusėje retai kada lankausi, tad būčiau mielai nusipirkęs ką nors ir prisidėjęs prie išlaikymo. Sakyčiau puiki proga pasiūlyti kažką žydiško - vietinės pintos challah duonos, dreidel rinkinuką, gal kokią knygą. Na, bent beigelis su humusu ir saldainiai buvo skanūs.

              Gerai:
              - Darbuotojai labai paslaugūs ir mielai bendraujantys, labai gerai apmokyti prižiūrėtojai bei registratūra.
              - Muziejaus pradžioje, kur kalbama apie miestelį, jo gyventojus, žydų bendruomenę - praleidau daugiausiai laiko ir tai buvo įdomiausia dalis. Tiek ekspozija faina ir interaktyvi (galima paklausyti pasakojimus, paspaudinėti ekranus, pasukioti rankenėles, pauostyti kvapus), tiek tema įdomi.
              - Sinagogos ekspozicija apie žydų šventes, papročius, religiją leido šį bei tą naujo išmokti, kadangi ne tiek daug težinau apie šias temas, tik nuotrupas iš bendro išprūsimo.
              - Parkas aplink muziejų labai gražus ir pilnas gyvybės - paukščiai, vabzdžiai, šiaip visokie gyviai. Tačiau jis dar neužbaigtas, bevaikštant mačiau darbuojasi ir plečia, tikriausiai pavasarį/vasarą turėtų būti ženkliai didesnis. Jeigu neskubat apsilankyt - galit palaukt užbaigimo, plius šiaip už muziejaus ribų statybvietės vaibas, tad visumoj švariau turėtų būti kitais metais.
              - Gal kiek keistai skambės, bet patiko lankytojų parkingas - paslėptas krūmuose lyg parko dalis. Gražiau nei tiesiog asfalto laukas.

              Kita:
              - Buvau užsiregistravęs, bet panašu jog ateiti gali "iš gatvės". Penktadienį 12val. buvo labai mažai žmonių, išeinant pastebimai daugiau vaikštinėjo.
              - Nuėjus į vieną kapinių kampą (už tvoros) yra padarytas apžvalgos kalniukas su suoliukais. Galite peržvelgti kapines su muziejumi fone, ten dar work in progress, tai mačiau niekas neėjo. Suoliukas turi audio pasakojimą.
              Paskutinis taisė JPeters; 2025.10.03, 21:54.

              Comment


                #8
                i kapines galima nueit? ar tik zydams ?
                "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


                - George W. Bush President of the USA

                Comment


                  #9
                  Įdomiai suformuluotas klausimas.
                  Atsakymas - taip.

                  Comment


                    #10
                    Parašė Romas Rodyti pranešimą
                    Įdomiai suformuluotas klausimas.
                    Atsakymas - taip.
                    Tiesiog klausiu, nes labai idomiai, kapines zydu kulturoje yra mirties vieta ir tam jos buvo statomos uz miesto kad netrukdytu gyvuju gyvenimo . Realiai net fotografuoti be rabino leidimo negalima kaip ir, o cia muziejus padarytas salia. Tarpukaryje Lietuviai paprastai neidavo i zydu kapines (nes kaip ir nera ko ten), nors per se nedraudziama kito tikejimo zmonems eiti i kapines, tik laidotis negalima.

                    O siaip kiekvienas tarpukarinis mazesnis miestelis toks buvo ir daug islike , reiketu tik siek tiek reklamos.
                    "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


                    - George W. Bush President of the USA

                    Comment


                      #11
                      O kaip apskritai tas muziejus? Kiek jis geras ir įdomus įgyvendinimo prasme? Kad pati tema savaime įdomi, tai manau faktas, bet kaip gerai padaryta būtent muziejinė dalis? Na, tarkim, kaip lygintųsi su Vaaršuvos žydų muziejumi? Arba Gdansko WW2 ir Solidarumo muziejais (imho, tie du išskirtinai geri)?

                      Comment


                        #12
                        Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

                        Tiesiog klausiu, nes labai idomiai, kapines zydu kulturoje yra mirties vieta ir tam jos buvo statomos uz miesto kad netrukdytu gyvuju gyvenimo . Realiai net fotografuoti be rabino leidimo negalima kaip ir, o cia muziejus padarytas salia. Tarpukaryje Lietuviai paprastai neidavo i zydu kapines (nes kaip ir nera ko ten), nors per se nedraudziama kito tikejimo zmonems eiti i kapines, tik laidotis negalima.

                        O siaip kiekvienas tarpukarinis mazesnis miestelis toks buvo ir daug islike , reiketu tik siek tiek reklamos.
                        Valstybė yra sekuliari.

                        Comment


                          #13
                          Parašė Kitas Džiugas Rodyti pranešimą

                          Valstybė yra sekuliari.
                          Zydu kapines yra privati valda aptverta paprastai tvora. Vieta laidotis kiekvienas zydas turejo issipirkt(idomu ar dabar vis dar galioja sitas reikalas), tad neaiskink apie sekuliaruma. Lietuvos valstybe nera kompensavusi kapiniu uzgrobimo ir isniekinimo kai kuriuose miesteliuose.
                          "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


                          - George W. Bush President of the USA

                          Comment


                            #14
                            Parašė Romas Rodyti pranešimą
                            Įdomiai suformuluotas klausimas.
                            Atsakymas - taip.
                            Dirbtinis intelektas sita sugeneravo kartais reikia leidimo ir negalima geliu det.

                            Yes, Christians are generally permitted to visit Jewish cemeteries, especially to attend burials of relatives or for historical and cultural tourism, provided they act respectfully and adhere to Jewish customs, such as placing a small stone on the grave instead of flowers. Access to some Jewish cemeteries may require a key or permission from the cemetery or congregation.
                            "I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002


                            - George W. Bush President of the USA

                            Comment


                              #15
                              Parašė John Rodyti pranešimą
                              O kaip apskritai tas muziejus? Kiek jis geras ir įdomus įgyvendinimo prasme? Kad pati tema savaime įdomi, tai manau faktas, bet kaip gerai padaryta būtent muziejinė dalis? Na, tarkim, kaip lygintųsi su Varšuvos žydų muziejumi? Arba Gdansko WW2 ir Solidarumo muziejais (imho, tie du išskirtinai geri)?
                              Apsilankyti ten bent kartą tikrai reikia.

                              Varšuvos Lenkijos žydų muziejuje ar kituose tavo minėtuose muziejuose neteko būti.
                              Dabar išsiaiškinau, kad jį projektavo tas pats suomių architektas Rainer Mahlamäki. Šis muziejus, žinoma, mažesnis.

                              Keli akcentai
                              Trūksta rodyklių - tiek iki objekto (aš ten buvau statybų metu porą kartų, tačiau kiti išvis nėra buvę Šeduvoje) ir pačiame objekte (poros didelių patalpų ves nepraleidome).
                              Apie parkingą sunku ką nors pasakyti - atrodo kad buvo nedaug mašinų,

                              Ten yra žydiškas o ne lietuviškas istorijos pasakojimas. Kai kam bus šokas išgirdus 1941 m. antisemitinio radijo pranešimo transliaciją su išvardintomis pasirašiųsiųjų pareigomis ir pavardėmis..
                              Jei viską atidžiai skaityti (neužteks ir dviejų valandų), tai galima daug sužinoti, bet tas žinojimas nenuteiks optimistiškai.
                              Nenustebsiu, jei kam nors ta pasakojimo versija nepatiks ir jie pradės cenzūruoti ar protestuoti.

                              Matosi, kad sudėta daug pinigų. Kažkuo primena kitus naujesnius muziejus su multimedijomis, kur nuklystama paviršiumi. Čia kita tema ir viskas padaryta su didesniu užmoju.
                              Didesnį įspūdį paliko sinagogos kambariai.
                              Įspūdis teigiamas. Nebuvo nei didelio nustebimo, nei nusivylimo.

                              Comment


                                #16
                                Vykstame į Šeduvos "Dingusį štetlą"

                                www.mapy.cz

                                Jokių nuorodų į "Dingusį štetlą" nėra.
                                Reikia orientuotis pagal rodyklę "Šeduvos senosios žydų kapinės", o turintiems mašinoje navigaciją - įsivesti Šeduvos Žvejų gatvę

                                Foto 2025.09
                                Šeduvos plentų kryžkelė. A9 Šiauliai - Panevėžys - (Vilnius) ir KK144 Šeduva - Kėdainiai - (Kaunas)


                                Pagrindinis įvažiavimas į Šeduvą yra šalia garsiojo Šeduvos malūno


                                Vytauto gatvė. Šiemet gerai užderėjo tagetės




                                Laisvės aikštėje sukame į dešinę, o paskui, "alkūnėje" - į kairę


                                Kėdainių gatvė. Ir čia gausu tagečių





                                Sukame į Žvejų gatvę link senųjų žydų kapinių


                                Šone kažkas tvarkoma - turbūt įrenginėjamas didesnis parkingas


                                Beveik atvažiaviome

                                Comment


                                  #17
                                  Foto 2025.09
                                  Parkingas be rodyklių ir turbūt ankštokas




                                  Išorės schema .
                                  Viduje schemos reikėtų labiau




                                  Tuo metu, kai buvome, ką tik buvo dingusi elektra - turbūt kažkoks vaikas kažką paspaudė ir nulaužė.
                                  Lauke buvo žvarbu.


                                  Buvo proga be bendrakeleivių įkalbinėjimų pasivaikščioti visiems po šalia esančias senąsias Šeduvos žydų kapines

                                  Comment


                                    #18
                                    Kelios nuotraukos iš Šeduvos senųjų žydų kapinių, daugiausia su "Dingusiu štetlu" fone












                                    Bus daugiau kapinių nuotraukų - šioje ar kitose temose.
                                    Paskutinis taisė Romas; 2025.10.05, 20:09.

                                    Comment


                                      #19
                                      Foto 2025.09
                                      Kaip minėta, ten trūksta rodyklių. Šios durys be užrašo yra įėjimas




                                      Foje
                                      Koridoriumi einat giliau yra mažytė kavinukė, rūbinės ir WC.
                                      Beje, pastaroje patalpoje verta apsilankyti ir pažinimo tikslais - net jei ir nėra būtino reikalo prisigėrus kavos


                                      Šeduvos prieškarinis planas


                                      Kairėje pusėje už kadro dalinamos ausinės su audiogidu.
                                      Kadangi čia buvo darbuotoja, ji nurodė kas ekspozicija prasideda nuo rūsyje esančio -1 aukšto


                                      Comment

                                      Working...
                                      X