Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Sapiegų rūmai ir parkas, Vilnius

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Zosys
    replied
    Jeigu eilinį sykį nepavedė manęs nenumaldomos dioptrijos, galiu džiugiai pranešti, jog be "Julius" nufotografuotų dviejų maskaronų buvo atkrapštytas dar ir trečias (impozantiškas ir piktas). Tai vos vos matyti šioje nuotraukoje:




    pačiam dešiniajame krašte vos išsikišusi nosis. Nuo paskutinio fotografavimo stiukų atradimuose daugiau nepasistūmėta - matyt restauratoriai nusprendė palikti tas nenumuštas carinio mūro juostas tam, kad toks vertingas lobis nenukentėtų iki mūrijimo darbų pabaigos.

    P.S. sparčiai kyla kampiniai rizalitiniai paviljonai ("bokšteliai'), išardytos stogo konstrukcijos, kieme surikuoti nauji mediniai balkiai - žodžiu dirba.

    Komentuoti:


  • Edd
    replied
    Sluoksnis po sluoksnio atidengia tai kas yra puikiausiai išlikę, o olivej vis šneka apie "kelias akvareles", "vadovavimąsi idealizuotos praeities ideologijom".

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė oivej


    visa laimė kad dar turim smetonišką-sovietinę restauravimo tradiciją puosėlėjančių ir korumpuotos šiuolaikinės restauravimo ideologijos nepažeistų specialistų.
    Esmė, kad čia yra ne kas kitas, o tik ideologijų konfliktas. Ir visų tų konvencijų "negalima nieko naikinti, kas dabar yra, nes tai autentiška" yra tik ideologija. Mano nuomone, svarbiausia atsirinkti tai, kas labiau vertinga (istoriškai, bei menine-estetine prasme), ir rinktis tą variantą.

    Ir nepaneigsi, kad barokiniai Sapiegų rūmai vertingesni už carinę ligoninę plikomis sienomis, Sluškų rūmai vertingesni už carinį kalėjimą, Gedimino bokštas vertingesnis už medinę būdą ir t.t.

    Beje, pats buvai už Didžiosios Sinagogos atstatymą, bet pagal šią analogiją to daryti negalima, nes reiktų nugriauti vaikų darželį, kuris "nėra mažiau vertingas paveldas vien dėl to, kad statytas sovietmečiu".

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė oivej
    pilnas senąmiestis pastatų su atidengtais senesnės statybos fragmentais, bet tie pastatai neperstatyti atgal į gotiką ar baroką. ponas pats iš pasąmonės rašot?
    Pilna ir tokių atvejų. Pvz. gotikinis namas pilies g. Labai didelė dalis Kauno rotušės a. Tik dėl to, kad tas daryta dar tarpukariu ar sovietmečiu niekam tai nerūpi, nes dar nebuvo atsiradusi tokia ideologija, kai net pastato sudarkymas, jei tik jis darytas kiek anksčiau, tampa paveldu.

    Ai, ir čia nežiūrint Gedimino pilies bokšto, kuriam buvo užlipdyta "disneilendiška, ala-gotikinė dalis" vietoje "vertingo XIX a. architektūros paveldo" - medinės būdos. Būtų išstovėję iki dabar, pagal visokias konvencijas turėtume ir dabar tą būdą puoselėti ir restauruoti.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    Parašė oivej
    nei reikėjo, nei nereikėjo, galima atidengti kas iš to šlovingo baroko liko neperlenkiant lazdos su kažkokiom iš piršto laužtom 'autentikos atkūrimo' fantazijom. Ir jei jau tas anticarinis kompleksas tok guvus, kam tada 'palikti ir saugoti' aibę kitų objektų? 'mes' deja dažniau pirma 'vykdom', paskiau galvojam.
    ir vėl sąmoninga ekvilibristika sąvokomis. Ką reiškia "atidengti" ir ką reiškia tas "kas liko"? Kaip galima buvo atlikti pirmą veiksmą nenaikinant carinės autentikos, nekalbant jau apie tai, jog netgi pastangos suvokti "kas liko" yra nesuderinamos su XIX a. statybos (nematau joje architektūros) išsaugojimu. Tai tas pat, kas pareiškti: "ir smegenis gelbėkit, ir auglį išsaugokit".

    Pagal jūsų proteguojamą 3-ąjį atkūrimo variantą II-ojo aukšto pietinėje arkadoje nebūtų buvę atidengta nei viena arka (mat tokiu atveju didele vertybe būtų laikomi greitosiomis sumūryti ligoninės langai su ypač nekokybiškais menkaverčiais apvadais). Jeigu nebūtų buvę išgriauta ta carinė "autentiška" , nebūtų ir dar vienos "to šlovingo baroko" atradimų serijos. Ir tokia situacija liečia visus kitus atradimus.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied


    Vis rečiau norisi kam nors ką nors įrodinėti, tampyti gerklas ir taip toliau, bet iš visų dezinformacijų mažiausiai norisi apeiti tą, kuri mėgina įteigti publikai "tiesą" apie tariamą "kartų konfliktą"; atseit tik pensininkai-retrogradai ir laike pasimetusios vidutinio amžiaus muziejininkės pasisako už restauraciją. Tai netiesa, ir kartais tai reikia priminti mūsų oponentams, kurių skiriamasis bruožas - anaiptol ne amžius, o banalus oportunizmas (mat konkrečiai dabar madingiau neastatinėti, negu kad vargintis).

    Komentuoti:


  • Depeche
    replied
    Parašė oivej
    kaip pirštu į akį šis straipsnis.
    Nu jo, tai tą carinę, niekam neįdomią nesamonę dar reikėjo ir palikti ir saugoti? Juokingas mąstymas. Be to ne tik mes tokius projektus vykdom.
    Zosy, dažniau lankykis čia
    Paskutinis taisė Depeche; 2013.06.30, 10:04.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    Parašė oivej
    Lauksim rezultatų.
    O ne! Tik neapgaudinėkite savęs. Rezultatų jūs nelaukėte ir nelaukiate, nes per paskutinius 1,5 metų kiekvieną neįtikėtiną džiuginantį atradimą jūsų apkasų pusė palydėdavo sukąstais dantimis, akmeniniu veidu ir mirtina tyla ... nes tokių rezultatų pagal jus neturėjo būti. Jūs jų nelaukėte, deja.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    Parašė oivej
    man šiaip linksma kad neturėdami kontra-argumentų esminėms straipsnio temoms, savo komentarą 'nukreipėte visai ne ta kryptimi'.
    tame ir bėda, jog nežinai kurio kontrargumento tvertis, kai elementarūs žmogaus poreikiai (pvz. poreikis pataisyti kreivai kabantį paveikslą, arba cementinę plombą pakeisti normalia, išvalyti sodą nuo sausuolių ir pan.) yra autorės reinterpetuojami iš kažin kokios tai dirbtinos pseudopolitinės, pseudopsichologinės "esminės temos" kampo. Aš netgi norėjau parašyti viešą atsaką į šitą atmestiną provokaciją, bet galiausiai priėjau prie principinės nuostatos - tai, kas neturi nei pažintinės, nei poleminės vertės, negali tapti konstruktyvios kritikos priežastimi, ar jos objektu. Va todėl ir mano apibūdinimas buvo trumpas ir atžagarus.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    /\

    Jiems jokie brėžiniai ir nereikalingi, mat jie turi geležinį atsikalbėjimą, kurio ir minėtoji panelė žinoma negalėjo apeiti - "...kol nepakelti Rusijos archyvai...". Va taip jie ir siuntinėja visus neįtikusius į tuos Rusijos archyvus, nors nei vienas iš jų piršto nepajudino net vietoj ką nors archivarinio pačiupinėti. Neužilgo nordėdamas pasiūsti restauratorių ant trijų raidžių siūsi jį tiesiog "eikt tu į Rusijos archyvus".

    Komentuoti:


  • Ramūnas kns
    replied
    Parašė oivej
    kaip pirštu į akį šis straipsnis.
    Amžinas autentikų išugdytų pagal naujausias Europos taisykles niurzgėjimas. Vakarai senai „išsilaižė paveldą savo kieme“, o už tvoros kaimynai lai purškia konservantu rytietišku stiliumi išdarkytus pastatų likučius. Autentikams ikonografija visada- nepakankama, analogija- netiksli, žodžiu lieka viena išeitis: surasti tikslius brėžinius. Kadangi nei barokinių, nei renesansinių ir juo labiau gotikinių suniokotųjų Lietuvos pastatų brėžinių neišliko, lieka viena išeitis purkšti viską konservantu. Sudegus kokiam šimtamečiui pastatėliui ir neišlikus brėžinių, išeitis viena- užkonservuoti laužavietę. Ponai autentikai susimastykite, ką dabar matytume savo senamiesčiuose, jei nuo 1918 m. viskas būtų tik konservuojama. Ne barokinį Vilnių ir ne Kauno gotiką turistam rodytume, gyventume išdarkytuose plytų stiliaus klasicizmo likučiuose. O gal užkonservuoti reik ne tik materialųjį paveldą bet ir dvasinį...
    Beje g u b e r n i j a tai gražu ar negražu.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    Parašė oivej
    nesvarbu apie ką straipsnis, svarbu kad 'panelė' rašė, ir šis faktas visus jos argumentus anuliuoja.
    mano pasisakymą demaskuojantį smūgį Jūs, bijau, nukreipėte visai ne ta kryptimi. Jei aš ir turiu kompleksų, tai jie kaupiasi tikrai ne toje pusėje į kurią jūs nurodėte. Jeigu jums užstrigo žodis "rigidiškumas", tai aš galiu jį bemat pakeisti pagal prasmę identišku tik neutralesniu "ideologiniu rigorizmu". Tikiuosi ateityje nesulaukti įtarimų bent jau iš šitos srities.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    Parašė oivej
    kaip pirštu į akį šis straipsnis.
    Pirštu tai pirštu, tik ne akį, o į kitą skylę priešingoje korpuso pusėje.

    Tą straipsnį aš pastebėjau dar seniau, bet labiausiai mane suglumino net ne panelės konjunktūrinis poreikis išsitarnauti prieš jos aktualinamus "korifėjus" (pvz. A. Bumblauskas ten minimas su giliu partiniu pietetu), net ne ideologinis rigidiškumas (vietomis tiesiog juokingas), kiek elementariausias estetinis aklumas (nepaisant to, jog panelė nuolat apeliavo į kažkokio nežinomojo "išlavintą akį").

    Komentuoti:


  • Kavasiakas
    replied
    Belieka tikėtis, kad čia ne vienintelė tokia maloni staigmena, nes kitaip rūmai bus gražūs tik iš išorės...

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    Parašė julius Rodyti pranešimą

    atidengtų arkų šonuose, po carinio mūro sluoksniu po truputį atidenginėjama stebuklingai išsilaikiusi barokinė stiuko lipdyba:

    Atvaizdas
    šiaip jau geriausia naujiena šituose atrastuose autentiškuose stiukuose yra ta, jog išlikusiuose fragmentuose aiškiai matyti ornamento raportas (puokščių girlianda), kas leis labai pagrįstai atkurti to paties dažnio ornamentą likusiose arkų plokštumose, kur stiukai neišliko (ir netgi tie du nepakartojami maskaronai, pagal jų komponavimo vietą juostoje, galės būti stilizuotai atkartoti kitose neišlikusiose vietose). Žodžiu - puikumėlis.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    dar iki šios iškentėtos išlauktos rekonstrukcijos buvo visiškai akivaizdu, jog Antakalnio Sapiegų vila - tai unikali Lietuvoje europinio ligtolinio (iki XVIIIa.) klasikinio periodo ornamento istorijos epitomė, savotiška santrauka-demonstracija. Jei rezidencija (duok Dieve) bus sėkmingai rekonstruota/restauruota - kiekvienas vilnietis galės apsilankyti ne šiaip sau pastate, o tam tikra prasme barokinio (o ir renesansinio) ornamento enciklopedijoje.

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    Parašė julius Rodyti pranešimą
    Pagal istorinius aprašymus ir architektūrinius tyrimus (yra išlikusios balkių nišos sienose) antro aukšto lubos turi būti medinės.
    patikėkite, projektui vadovauja ne mėgejai, o labai rimti ir savo dalyką išmanantys specialistai.
    sijinės atvirų galerijų perdangos - tai XV-XVI-XVII a. visos Italijos (nuo Lombardijos iki Apulijos) užmiesčio vilos standartas. Vilų atveju (o Spiegų rezidenciją reikėtų laikyti būtent tipiška vila ir dėl jos gabaritų, ir dėl planavimo bruožų ir apibrėžtos funkcijos) tokios perdangos netgi dažnesnės už skliautines konstrukcijas.

    Komentuoti:


  • julius
    replied
    Parašė index Rodyti pranešimą
    Paprasčiausiai medinių lubų išorės arkadose dar niekada neteko matyti (dažniausiai jos būna skliautuotos, kaip ir čia pirmame aukšte). Visą laiką galvojau, kad čia tik laikina konstrukcija, kol imsis atstatinėti skliautus, o pasirodo, kad tokios ir bus.

    Tai ir pasidarė įdomu, ar jos tokios iš tikro buvo, nes pirmą kartą tokį atvejį matau.
    Pagal istorinius aprašymus ir architektūrinius tyrimus (yra išlikusios balkių nišos sienose) antro aukšto lubos turi būti medinės.
    patikėkite, projektui vadovauja ne mėgejai, o labai rimti ir savo dalyką išmanantys specialistai.

    Komentuoti:


  • index
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    O kas čia neaiškaus? Grindys/lubos medinių konstrukcijų, o mūriniai skliautai tai fasado išorinės sienos architektūra.
    Paprasčiausiai medinių lubų išorės arkadose dar niekada neteko matyti (dažniausiai jos būna skliautuotos, kaip ir čia pirmame aukšte). Visą laiką galvojau, kad čia tik laikina konstrukcija, kol imsis atstatinėti skliautus, o pasirodo, kad tokios ir bus.

    Tai ir pasidarė įdomu, ar jos tokios iš tikro buvo, nes pirmą kartą tokį atvejį matau.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė index Rodyti pranešimą
    Iškilo klausimas dėl antro aukšto lubų. Ar jos tikrai buvo medinės, o ne skliautuotos, nes dabar gana keistai atrodo.
    O kas čia neaiškaus? Grindys/lubos medinių konstrukcijų, o mūriniai skliautai tai fasado išorinės sienos architektūra.

    Komentuoti:

Working...
X