Parašė SPX
Rodyti pranešimą
-
Jeigu, tai tikrai 1977m., tai net su tuometine realybe ten gerokai prasilenkta...Parašė Krivis Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Šito buvo išleista nemažai versijų; kai kurios buvo skelbtos ir šiame puslapyje. Šis egzempliorius įdomus tuo, kad, nutiesus būsimąjį Gedimino prospektą, plano savininkas jį pažymėjo pieštuku (truputį netiksliai).
Nuskanavau gabalais, suklijavau su Microsoft ICE ir patiesinau su Photo Brush. Jei kas galėtų patarti geresnį būdą, kaip tvarkytis su didelių žemėlapių skanavimu, būtų puiku.
Visas dydis: http://imageshack.com/a/img910/3486/NCC9e7.jpgKomentuoti:
-
Iš šito kartografinės naudos mažai, bet jis neblogai iliustruoja vėlyvojo sovietmečio paranoją tiksliems žemėlapiams: netgi toks netikslus planas buvo laikomas „tik tarnybiniam naudojimui“ (tokio turinio užrašas rusų kalba yra viršutiniame dešiniajame kampe, prieš kopijavimą užtepliotas, bet dar šiek tiek įskaitomas).
Tie, kas turėjo priėjimą, originalą nusikopijuodavo tuometiniais aparatais, tada spalvodavo ir pildydavo ranka. Šis egzempliorius yra tokios praktikos paminklas.
Data (apačioje dešinėje) nurodyta „197“, bet manau, kad tai yra 1977.
Kadangi tikslumo vis tiek nėra, tiesiog nufotografavau.
Visas dydis: http://imageshack.com/a/img633/8903/lU5hGz.jpgKomentuoti:
-
Turėjau tai paskelbti prieš 10 metų, kai ši tema prasidėjo, bet geriau vėliau, negu niekad.
Iš knygutės „Vilnius. Svarbiausios žinios turistui“, paruošė R. Šalūga, Politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957.
Originalo matmenys vos 19×24 cm (telpa į A4 skanerį be gudravimų).
Visas dydis: http://imageshack.com/a/img633/8867/7xZvAc.jpgPaskutinis taisė Krivis; 2016.01.09, 18:20.Komentuoti:
-
Sveiki, rašau darbą apie Lietuvos miestų planavimą ir augimą. Esu girdėjęs informacijos apie pirmąjį Vilniaus generalinį planą 1818 m. ir 1875 m. planus. Gal kas žinote kur gauti daugiau info ir pačius planus? Dėkui iš anksto.Komentuoti:
-
Kaip sovietai Stalino įsakymu griovė ir niokojo Vilnių - http://m.delfi.lt/article.php?id=68513410Parašė Zorro Rodyti pranešimą
Sovietų užimtame Vilniuje prasidėjo košmariškos orgijos - http://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=68461666Komentuoti:
-
Paskutinis taisė Zorro; 2015.07.25, 13:01.Komentuoti:
-
Frydricho Gedkanto 1648 m. planas yra senesnis nei 1737 m. Fiurstenhofo. Miesto gynybinė siena prasidėjo ir jungėsi su Žemutine pilimi prie Vyskupų rūmų ir ėjo iki pat Bernardinų bažnyčios, tačiau kaip ji jungėsi su pilimi toliau, kol kas neišaiškinta. Šioje vietoje miestą saugojo: Vilnios upė bei stačios kalvos.Parašė Ginthus Rodyti pranešimą
Apie sieną nuo Bernardinų bažnyčios iki pilies rašoma knygoje „Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha“, Lino Girlevičiaus straipsnyje „Vilniaus miesto fortifikavimas XVI a. pradžioje“. http://www.vilniauspilys.lt/lietuvos...-ir-jo-epocha/ Kažkada skaičiau šia knygą, bet neturiu dabar jos po ranka.Komentuoti:
-
Šaunuolis, tiek naujų dalykų iškapstai. Įdomu tai, kad šiame plane jau trūksta sienos atkarpos nuo pat Šv. Onos bažnyčios iki pat pilies, kurią galima įžiūrėti ankstesniame Fiurstenhofo plane. Nors ir atkarpa iki Barnakano vis dar sveika.Parašė laimutis Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
1648 m. LDK kartografo Frydricho Gedkanto sudarytas Vilniaus miesto gynybinės sienos planasParašė Ginthus Rodyti pranešimą
Šis vadintas Apvaliuoju arba Rūdninkų bokštu, stovėjo sienos posūkyje tarp Rūdninkų ir Medininkų vartų. Žinomuose istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą jis paminėtas 1610 m. Priemiesčio pusėje šis cilindrinės formos bokštas buvo prisiglaudęs prie gynybinės sienos kampo. 1648 m. LDK kartografo Frydricho Gedkanto plane bokštas iš miesto pusės pavaizduotas atviras be sienos.
Antrasis - Spaso bokštas, stovėjęs tarp Spaso ir Bernardinų vartų, yra minimas 1671 m. dokumente, kur nurodoma, jog pastatytas prieš 150 metų. Jis tai pat buvo cilindrinės formos, pritaikytas flanginei gynybai.
Abu šie bokštai nugriauti 1800-1801 m.
P.Smuglevičiaus akvarelėje labai gerai matosi Apvalusis bokštas ir nuo Medininkų vartų link Vandens bokšto einanti mūrinė siena.
Aušros (Medininkų) vartai (už jų - Švč.Trejybės bažnyčia, kairėje - Rūdninkų bokštas), apie 1785 m.
Vilniaus miesto gynybinė siena, Irena Jučienė, Vytautas Levandauskas. Vilnius: Mintis, 1979, 64 p.Komentuoti:
-
Vis žiūrėjau į šį piešinį ir kažkas man rodėsi ne taip. Vistik manau tai nėra tas bokštas. Čia matome gynybinę sieną ir bokštelį priešais Halės turgų žiūrint rytų kryptimi. Tad šis paveikslas neturi nieko bendra su menamu vandens bokštu. Na gal išskyrus tai, kad šia kryptimi žiūrint turėtume matyti ir menamo vandens bokšto akveduką.Parašė index Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Taip išeina, kad dabartinė Maironio gatvė buvo saloje, ir būtent ties ta neišlikusia senvage ir ėjo miesto riba - siena tarp barbakano ir cerkvės. Užvertus upelio senvagę nebeliko ir sienos.Parašė Zorro Rodyti pranešimąPaskutinis taisė Ginthus; 2015.06.09, 09:32.Komentuoti:
-
Būtent apie tą. Gal žinote jos pavadinimą?Parašė laimutis Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Ne, ši Saksų sala būtų už šio žemėlapio ribų.Parašė Dadis Rodyti pranešimą
Žemėlapyje matoma sala buvo maždaug šioje vietoje:
http://www.maps.lt/map/default.aspx?...ay,stops,zebraKomentuoti:
-
Dadi gal čia forumo dalyvis lukass kalba apie Vilnios upės salą už Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvės kur vėliau buvo Tymo kvartalas?Parašė Dadis Rodyti pranešimąKomentuoti:
Komentuoti: