Vilniaus planai ir žemėlapiai

[bucaneer]

Švenčiant Vilniaus 700 metų jubiliejų - proga įsivaizduoti, kaip miestas atrodė daugmaž 300 metų amžiaus. Interaktyvus žemėlapis "Vilnius 1636", kuriame pateikiami 1636 metų namų surašymo duomenys - namų dydis, patalpų skaičius, gyventojų profesijos ir socialinis statusas. Surašymas sudarytas prieš reguliarų valdovo Vladislovo Vazos rezidavimą Vilniuje - miestiečiai turėjo prievolę tokiomis ypatingomis progomis savo namuose apgyvendinti gausius svečius.



Tuo metu mieste vis dar buvo daugybė mažų medinių namelių, nors pagrindinės gatvės jau beveik pilnai išmūrytos. Aplink Turgaus (Rotušės) aikštę buvo susikoncentravę didžiausi ir prabangiausi mūrnamiai - iki trijų aukštų, su dešimtimis kambarių/būtų bei krautuvėmis apačioje. Tokių namų vietą lengviausia atsekti ir tiksliai pažymėti žemėlapyje. Pvz. galima gana užtikrintai pasakyti, kad vaistininkas Stanislovas Kendžerskis gyveno dešinėje pusėje dabartinio Pilies g. 12 namo, kurio rekonstruotas gotikinis frontonas turbūt panašus į tą, koks ir buvo XVII amžiuje. O tarkim kokio nors baltušniko Petro Gelaževskio medinio namelio vieta kažkur prie Šv. Mikalojaus bažnyčios visai neaiški - per amžius perstatytas ne tik pats namas, bet ištisi aplinkiniai kvartalai, greičiausiai keičiant gatvių tinklą. Tad kai kur, ypač arčiau miesto pakraščių, teko smarkiai spėlioti dėl žymėjimo vietos.

Šitą projektėlį pamažu lipdžiau per kelis metus, ir tik jau einant visai į pabaigą prieš porą mėnesių netyčia atradau, kad VU puslapyje "Orbis Lituaniae" irgi yra pagal tą pačią Lietuvos istorijos instituto autorių studiją parengtas žemėlapis. Bet drįsčiau teigti, kad mano variantas patogesnis naudoti.

[R.D.]

bucaneer, už kruopštų darbą.

[laimutis]

Vilniaus pilininko jurisdikos planas. Architektas Laurynas Gucevičius ir jo mokiniai. 1792-1797 m. Čartoriskių biblioteka Krokuvoje, Plan de Horodnica à Vilna. - [Miejsce nieznane : wydawca nieznany, około 1701-1800]. - 1 mapa rkp. : kolor., tusz i akwarela ; 47,5x70,0 cm, na ark. 51,0x73,5 cm. Sygnatura: 2282 III BCZK, Muzeum Narodowe w Krakowie.



Plan de Horodnica à Vilna - The National Museum in Krakow (mnk.pl)

Plano datavimą patikslina vos matomas įrašas Sereikiškių teritorijoje (Serakiszki) tarp Vilnios kanalų: Jardin Botanigue. Planas nubraižytas ant po 1792 m. Olandijoje gaminto popieriaus. Plane šalia Pilies vartų matome 1792 m. pagal L. Gucevičiaus projektą perstatytą Teismo rūmų pastatą, ir buvusi Papilininkio namą jau po rekonstrukcijos: pritaikomą Lietuvos archyvui pastatą prieš 1794 m. perstatė Martynas Knakfusas. Vilniaus pilių jurisdikai priklausė dalis Altarijos kalvų - Plikasis ir Bekešo kalnai. Parodyta pilis juosusi upių ir kanalų sistema. Aplink pilį pavaizduoti trys tiltai. Sereikiškėse parodyti du tiltai ir užtvanka. Plane sužymėtos posesijos atitinka 1789 m. įvestą numeraciją. 1789-1799 m. pačiuose Žemutinės pilies rūmuose buvo 14 posesijų, kuriuose gyveno paprasti amatininkai, karaliaus šambelionas. XVIII a. pabaigoje Vilniaus pilys priklausė LDK kariuomenės artilerijos daliniams. Plane pažymėti: arsenalo pastatai, Invalidų namai (senų kareivių prieglauda) su Tvardovskio bokštu, buvę Radvilų rūmai, vikariatas, Kotovičiaus rūmai, kunigų emeritų namai (Senieji Vyskupų rūmai), gynybinių sienų ir bokštų kontūrai. Už pilies sienų sužymėti privatūs ir bažnytiniai pastatai. Pilies gatvės pradžioje pažymėti buvę Žemaičių vyskupų rūmai, XVIII a. 2 pusėje atitekę Oginskiams, už Pilies vartų rokitų špitolė su koplyčia.
Informacija iš knygos Vilniaus miesto planai, sudarytoja Birutė Rūta Vitkauskienė 2016 m.

[laimutis]

Rusijos kariuomenės artilerijos korpuso teritorijos planas. Inžinierius poručikas Belovas. 1799 m. gruodžio 24 d.



EAIS (archyvai.lt)

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės artilerijos pastatus Vilniaus Žemutinėje pilyje ir Altarijoje Rusijos kariuomenė užėmė, matyt, jau 1792 m. birželį. Pralaimėjus 1794 m. sukilimui, Vilnios ir Neries santakoje buvo įkurta Rusijos imperijos Vilniaus artilerijos apygarda. Kariškiai užėmė Senojo ir Naujojo arsenalų pastatus, daugelis aplinkinių namų tebepriklausė privatiems asmenims. Pilininko namas buvęs apleistas, jame įkurtos dirbtuvės. Plane parodyti išlikę senoviniai mūriniai statiniai ant Pilies kalno, Senasis arsenalas buvo ką tik rekonstruotas ir suremontuotas, nugriautas renesansinis atikas ir dalis antrojo aukšto. Naujajame arsenale buvo laikomos patrankos, įrengtos trys įvažos, pastatą rekonstruojant nugriautas vadinamasis Tvardovskio bokštas. Kairiajame Vilnios krante rytinėje Pilies kalno papėdėje stovėjo 70 vietų arklidės, ir dvi karinės laboratorijos. Prie Vingrės ir Neries santakos buvusius tris mūrinius ir vieną medinį privačius namus numatyta griauti. Plane užfiksuota nesenai pastatyto parako sandėlio Altarijoje vieta. Aplink naująjį parako sandėlį buvo iškastas vandens nuleidimo kanalas ir nuvestas į netoliese buvusią pelkę. Plane gerai matyti XVIII a. Vilnios ir Neries pakrančių kontūrai ir užstatymas. Dešinioji Neries pakrantė, išskyrus žydų kapinių plotą, buvo tankiai užstatyta ne tik mediniais, bet ir mūriniais namais. Kairiajame Neries krante išskirtini Sluškų rūmai, jau konfiskuoti ir priklausę iždui, stovėjo tušti. Vilnios vaga netoli žiočių smarkiai skyrėsi nuo dabartinės, abiejose pusėse matyti statūs, erozijos pažeisti šlaitai. Karinės laboratorijos prie arsenalų anuomet buvo vienos svarbiausių techninio aptarnavimo tarnybų. Kadangi parakas, sviediniai, gilzės ir kitokios reikalingos artilerijos priemonės būdavo gaunamos ne iki galo paruoštos, o pusfabrikačių pavidalu, nes taip jas buvo saugiau tronsportuoti, kariškiai turėdavo jau vietoje padaryti jas tinkamas naudojimui, o šie darbai būdavo atliekami specialiose dirbtuvėse, vadinamose laboratorijomis. Informacija iš knygos Vilniaus miesto planai (2016), [knygoje geros raiškos spalvotas planas].

[laimutis]

Vilniaus tvirtovės plano fragmentas. Sudarė Prokofjevas. 1860 m. vasario 9 d. Popierius, tušas, karminas, akvarelė, pieštukas, spalvoti pieštukai, 62,8 × 64,7 cm. Lietuvos nacionalinis muziejus



Vykstant 1831 m. sukilimui imperatorius Nikolajus I 1831 m. balandžio 6 d. davė nurodymą Vilniaus pilių teritorijoje pastatyti tvirtovę. Tvirtovę projektavo inžinierius generolas majoras Michailas Klimenka, jo ir caro nurodymais buvo išgriauta daug senųjų pastatų: Vyskupų, Kapitulos rūmai, Pilies vartai ir Tribunolo rūmai, Pilies ir žemės teismo rūmai, Šv. Roko ligoninė ir koplyčia, daugybė namų. Kasant tvirtovės gynybinius griovius toliau ardyti Didžiųjų kunigaikščių rūmų pamatai ir rūsiai.
Šiame plane atsispindi 1859 m. Vilniaus tvirtovėje atlikti darbai. Per 1858 m. pavasario potvynį nukentėjo Vilnios upės krantinės ir tiltai bei Sereikiškių užtvanka. Plane matyti taisymai pieštuku aplinkui šią užtvanką. Buvo sutvarkyti abu Vilnios krantai ir išplautas kairysis krantas nuo egiptietiško tiltelio. 1854 m. rugpjūčio 17 d. panaikinus optinį telegrafą, Vilniaus tvirtovės pagrindinė vėliava 1859 m. nuo Plikojo kalno buvo perkelta ant Aukštutinės pilies pietvakarinio bokšto (N 54). Tarp nebaigtų darbų minima nukasinėjamos dvi aukštumos prie Antakalnio kelio (А) ir kitos trys (Stalo kalnas, jo atragis bei Karigailos kalva) į rytus bei pietryčius nuo Plikojo kalno įtvirtinimų (Б). 1854-1856 m. buvo vykdomi Aukštutinės pilies mūrų griovimo darbai, kurie tai pat dar nebuvo užbaigti (В). Informacija iš knygos Vilniaus miesto planai (2016).

[laimutis]

1875 m. perspektyvinio Vilniaus plano kopija (fragmentas). Kopijos autorius braižytojas Nikolajus Giunteris.



„ ПЛАНЪ проектируемаго расположенiя Губернскаго города ВИЛЬНЫ " | Skaitmeninės kolekcijos (vu.lt)

Po 1863 m. sukilimo prasidėjo dideli Vilniaus tvirtovės pertvarkymo darbai, gynybinius pylimus nuspręsta panaikinti. Tvirtovės teritorija ėmė mažėti: atsisakyta įtvirtinimų Plikajame kalne, 1870 m. Sluškų rūmuose įkurtas katorgos kalėjimas, slaptajame kalėjime Chodasevičiaus name buvo laikomi politiniai kaliniai. Vilniaus tvirtovės panaikinimas sutapo su artilerijos pramonės Rusijos imperijoje nuosmukiu, karinėse kompanijose patirtu artilerijos pabūklų neefektyvumu. Imperatorius Aleksandras II 1878 m. birželio 29 d. pasirašė tvirtovės panaikinimo raštą. Jau prieš tai 1856 m. buvo pateiktas sodo tarp įtvirtinimų ir katedros planas, sodas turėjo susijungti su generalgubernatoriaus sodu buvusio Botanikos sodo vietoje. Miesto valdžia dar ilgai kovojo su kariškiais dėl Pilies kalno ir jo prieigų sutvarkymo. Karinės žinybos XIX a. pabaigoje nebuvo linkusios užleisti savo teritorijų. Tačiau laikui bėgant jos buvo priverstos tai padaryti: atidavė Pilies kalną, Neries pakrantės bulvarą, ir nuo 1880 m. Vilniaus pilių teritorija pradėjo keistis. Ji virto viešu miesto parku. informacija iš knygos Vilniaus miesto planai (2016).