Liepos 1-oji įsimintina diena Vakarų Baltijos laivų statyklos kolektyvui - į vandenį nuleistas jo pastatytas didžiausias ir moderniausias AB "Smiltynės perkėla" keltas "Klaipėda". Sakoma, nuleidimo procedūra trukusi 8 valandas. Buvo nardinamas iš lėto, stebint siūles, kad nepratekėtų vanduo. Krikštyti šį ką tik gimusį klaipėdietį ketinama per Jūros šventę, liepos 23 d.
Ir, deja:
Keltas "Kintai" gegužės pabaigoje jau išėjo į užtarnautą poilsį. Jau baigėsi šio laivo dokumentų galiojimo laikas ir Lietuvos transporto saugos administracija nepratęsė termino.
Greičiausia senasis keltas bus parduodamas aukcione, kuris, galimas daiktas, po savaitės ar dviejų bus skelbiamas.
Kėlimasis senaisiais keltais visuomet asociuodavosi su atostogomis, poilsiu, galbūt dėl lėto ir supančio jų plaukimo. Baigėsi epocha, perkėla pasikeitė...
Bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad keltų bilietų pabrangimas nėra susijęs su bendrovės pandemijos laikotarpiu patiriamais nuostoliais, su tuo, kad jai statomas naujas keltas, ir su pačios įmonės noru sumažinti savo nuostolius.
Ir dėl keičiamų kainų, ir dėl naujai statomo kelto tikrai susidaro įspūdis, kad perkėla orientuota į automobilistus. Bilietų brangimas neproporcingas - pėsčiam arba dviratuotam bilietas brangsta 10% ir reikės krapštinėtis su centais, tuo tarpu automobiliui brangsta tik 2% ir apvalinama į sveiką skaičių.
IMHO, kainos keleiviui nereikėtų keisti, o automobiliams padidinti iki 15 eur.
Tai yra jau vasaros sezonu reguliariai kursuojančių laivų tarp Klaipėdos ir Juodkrantės. Plius jau yra keltas tarp Drevernos ir Juodkrantės.
Taip, žnau visa tai. Tarp Drevernos ir Juodkantės jau kokie penkti metai yra, nekartą teko jais plaukti. Bet tarp Klaipėdos ir Nidos esamas senas sovietinis ZARIA tipo laivas netinka, visų pirma per mažas, per lėtas ir per daug uždaras. "Smiltynės perkėlai" reikia nagus ir galvas nukapoti už "Smiltynės" pardavimą.
Kada gi atsiras "Smiltynės" tipo arba panašus laivas tarp Klaipėdos, Juodkrantės ir Nidos ? Ne automobilius ten reikia perkėlinėti, o žmones be jų. Tegu žmonės apsižęniję su automobiliais smirsta eilėse prie keltų nors po pusę paros. O jie matai stato automobilinį keltą. O ir mokestis už įvažiavimą lengvuoju automobiliu į Neringa vasarą ryškiai per mažas. Lengvajam automobiliui turėtų siekti 100-150 Eur, o autobusui su keleiviais 10-20 EUR.
Nors vasaros sezonas jau jaučiamas, tačiau kol kas dar apsunkintas patekimas automobiliais į Kuršių neriją dėl Naujosios Smiltynės perkėlos rekonstrukcijos.
Šiuo metu dirba tik dvi kasos. Eismas iš Klaipėdos į perkėlą apsunkintas, nes vyksta tik dviem juostomis. Tai neramina ne tik miškininkus, bet ir ugniagesius. Šie baiminasi, kad nelaimės atveju dėl automobilių srauto gali patirti nepatogumų skubėdami gesinti gaisro.
Bendrovės vadovas Darius Undžys teigė, kad rekonstrukcijos pirmąjį etapą ketinama baigti birželį. Tada atsirastų šešios juostos keleiviams. „Visi keltai apsiruošę, vienas dar doke, bet iki sezono parkeliaus ir bus pasiruošęs. Liepą laukiame naujojo kelto. Be to, šis sezonas daug draugiškesnis eilėms iš Kuršių nerijos. Taigi galėsime dirbti greičiau“, – teigė D.Undžys.
Šiuo metu Seime svarstomi Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimai, kurie susiję su keleivių ir transporto patekimo į keltus pirmumo tvarka ir sąlygomis. Tai apima kėlimą į Kuršių neriją ir iš jos per Klaipėdos jūrų uosto akvatoriją. Šiuo metu Seime svarstoma nauja tvarka turėtų įsigalioti nuo birželio 1 d.
Daugiausia argumentų pareiškė miškų urėdijų darbuotojai. Jiems nemokamas kėlimas buvo numatytas tik darbo dienomis. Miškininkams pavyko įtikinti Vidaus vandenų transporto kodekso 30 str. pakeitimų rengėjus, kad jiems svarbu turėti nemokamo kėlimosi teisę ir savaitgaliais. Tokia teisė susijusi su miško apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių, nes stebėjimo ir profilaktinės priemonės privalo būti užtikrintos nuolat.
„Smiltynės perkėlai” VBLS stato 60 m ilgio, 14 m pločio universalų keleivinį-krovininį keltą. Juo bus galima pervežti iki tūkstančio keleivių arba ne mažiau 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių. Laive bus sumontuota šiuolaikinė, aukščiausius saugos ir priešgaisrinius reikalavimus atitinkanti įranga. Projektas išskirtinis tuo, kad šis keltas yra ne serijinės gamybos, o pagal konkrečius AB „Smiltynės perkėla“ poreikius statomas laivas. Planuojama, kad keltas dirbs tiek Naujosios, tiek Senosios perkėlos terminaluose.
Iš Neringos kilęs Seimo narys Andrius Bagdonas pareiškė, kad jo nedžiugina naujo „Smiltynės perkėlos” kelto statybų projektas.
„Manau, kad norėdami išsaugoti unikalų Neringos kraštą, turime ieškoti alternatyvių susisiekimo priemonių, skirtų, pirmiausia, žmonėms, dviratininkams, ne automobiliams. Valstybinės įmonės AB „Smiltynės perkėla“ pagrindinis tikslas turėtų būti ne tik gauti kuo didesnį pelną, bet ir užtikrinti patogų susisiekimą, nedidinant automobilių srautų”, – Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešime cituojamas A. Bagdonas.
Jame primenama, kad dar 2014-aisiais AB „Smiltynės perkėla“ buvo ėmusi plukdyti žmones 1999-ųjų statybos greitaeigiu katamaranu „Smiltynė“, per sezoną alternatyviu būdu perkėlusiu apie 20 tūkst. keliautojų. Tačiau 2018-aisiais įmonė nusprendė katamaraną parduoti dėl mažo pelningumo, viešai žadėdama įsigyti naują.
Akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į (iš) Kuršių neriją (-os) bilieto kainai kompensuoti šiais metais bus skirta 2,552 mln eur
Konkursą laimėjo „Kavesta“, su kuria sutartis pasirašyta pernai rudenį, o šiomis dienomis statybininkams jau perduota ir statybvietė.
Šiuo metu į keltus galima įvažiuoti trimis eismo juostomis, prie jų veikia ir trys bilietų kasos. Iki birželio 1-osios tikimasi sutvarkyti šias tris juostas iki kasų, o už jų įrengti penkias eismo juostas.
Antruoju etapu, kuris numatomas iki rugsėjo, iki kasų turi būti įrengtos papildomos dvi eismo juostos, tad jų bus penkios, o už kasų turėtų atsirasti dar penkios, tad iš viso iki keltų automobiliai važiuos 10-čia eismo juostų. Antruoju etapu taip pat bus įrengtos ir dvi papildomos bilietų kasos.
M. Čiakas vylėsi, kad šią gegužę jau pavyks paskelbti konkursą išrinkti rangovą, statysiantį naują Naujosios perkėlos administracinį pastatą, kurio techninis projektas baigiamas rengti.
Naujasis pastatas planuojamas palei krantinę, o automobiliai į keltus važiuos po juo, nes pastatas bus „pakeltas” į 7 metrų aukštį.
Pats pastatas numatomas keturių aukštų. Keleivių laukimo zona su laukimo sale, sanitariniais mazgais, kavine numatoma pirmame aukšte, čia būtų ir keltų remonto dirbtuvės, sandėliavimo patalpos. Antrame aukšte (pusaukštyje) įrengiamos darbuotojų persirengimo ir poilsio patalpos, sanitariniai mazgai su dušinėmis. Trečiame aukšte – administracijos recepcija su dispečerine, kapitono kambariu, administracijos darbuotojų kabinetai bei administracijos techninės patalpos. Čia būtų ir administracinės patalpos, skirtos nuomai, terasos administracijos darbuotojams. Ketvirtame aukšte projektuojami bendrovės administracijos kabinetai, poilsio erdvė su virtuvėle, pasitarimų salė su kavinės erdve, dar vienos nuomojamos administracinės patalpos. Taip pat šiame aukšte numatoma lauko terasa visuomenės poreikiams bei terasos administracijos darbuotojams.
Preliminariai skaičiuojama, kad šio pastato statybos gali kainuoti apie 20 mln. eurų. M. Čiakas vylėsi, jog statybos galėtų prasidėti rudenį, jei rangos konkursas vyks sklandžiai.
Naujosios perkėlos rekonstrukcija: buvęs rangovas nieko nepešė
Į bylinėjimosi procesus dėl nesėkmingai prasidėjusios Naujosios perkėlos rekonstrukcijos įtraukta valstybės valdoma AB „Smiltynės perkėla“ gali atsikvėpti – ir Apeliacinis teismas patvirtino, kad buvusio rangovo („LitCon“) pretenzijos dėl nutrauktos sutarties yra nepagrįstos.
Visus metus iš Klaipėdos į Smiltynę kursuojantys keltai vasarą plaukia dažniau. Senosios bei Naujosios perkelų tvarkaraščius rasite ČIA. Šių keltų bilietų kainos nuo praėjūsių metų nepakito. Keleivio bilieto kaina už perkėlimą į abi puses – 1 euras. Persikėlimas lengvuoju automobiliu kainuoja 12,30 eurų, mopedu, motociklu – 4,90 eurų, autobusu iki 5 tonų – 24,60 eurų, virš 5 tonų – 39,40 eurų, krovininiu automobiliu nuo 3,5 iki 12 tonų – 28,30 eurų, virš 12 tonų – 39,40 eurų.
Keltui dirbant „keleiviniu-krovininiu“ režimu, juo turi būti galima pervežti ne mažiau 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių arba 8 krovinius iki 44 tonų bendrosios masės automobilius ir 600 keleivių. Keltui dirbant „keleiviniu“ režimu, juo turi būti galima pervežti iki 1000 keleivių.
Sprendžiant pagal viešai pateikiamą informaciją, naujasis dirbs abiejose perkėlose. Naujojoje perkėloje visi keltai nauji, tai turbūt pakeis senuosius Kintus, kuriuos vis žada nurašyt (reik tikėtis ne į metalo laužą). Senieji perkėlos keltai Baltija ir Palanga, šiuo metu plaukiojantys Panamoje
Gal kur nors yra specifikacijos, kiek automobilių, žmonių plugdys? Įdomu palyginti su esamais keltais.
Sprendžiant pagal viešai pateikiamą informaciją, naujasis dirbs abiejose perkėlose. Naujojoje perkėloje visi keltai nauji, tai turbūt pakeis senuosius Kintus, kuriuos vis žada nurašyt (reik tikėtis ne į metalo laužą). Senieji perkėlos keltai Baltija ir Palanga, šiuo metu plaukiojantys Panamoje
Bendrovė „Smiltynės perkėla“ renka pavadinimą naujam krovinių ir keleivių keltui, kuris bus statomas Vakarų „Baltijos“ laivų statykloje. Klaipėdiečiai jau aktyviai siūlo. Pasiūlymų bus laukiama šią, gal dar kitą savaitę, kad nereikėtų skęsti jų jūroje.
AB "Vakarų laivų gamykla" (VLG) įmonių grupė įgyvendins neeilinį projektą – jai priklausanti bendrovė "Vakarų Baltijos laivų statykla" laimėjo AB "Smiltynės perkėla" skelbtą atvirą tarptautinį konkursą naujam keleiviniam-krovininiam keltui statyti.
Sutartis dėl naujo kelto statybos pasirašyta gegužės 8 dieną. Sandėris patvirtintas bendrovės "Smiltynės perkėla" generalinio direktoriaus Mindaugo Čiako ir Vakarų Baltijos laivų statyklos direktoriaus Vitalij Frolov parašais. Įmonių vadovai džiaugėsi, kad bus pradėtos naujo kelto statybos, būsimu bendradarbiavimu ir partneryste.
M.Čiakas pažymėjo, kad bendrovės "Smiltynės perkėla" paskirtis – užtikrinti nepertraukiamą, sklandų ir saugų susisiekimą tarp žemyninės Klaipėdos dalies ir Smiltynės. Per metus šia paslauga pasinaudoja daugiau nei 2 mln. keleivių, taip pat per Kuršių marias pergabenama 700 tūkst. transporto priemonių.
"Nuolat didėjantis klientų srautas rodo, kad bendrovės "Smiltynės perkėla" veikla yra gyvybiškai svarbi ir reikalinga. Siekdami didinti savo techninį potencialą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, akcininkų ir valdybos pritarimu, vykdėme tarptautinį atvirą naujo kelto statybos konkursą. Labai malonu, kad šį laivą statys Klaipėdos įmonė, kurioje dirba daug miesto gyventojų, ir net neabejoju, kad dauguma jų naudojasi mūsų įmonės paslaugomis. Tikimės, kad naujas keltas bus modernus, pasižymės aukšto lygio technologiniais sprendimais, tarnaus ilgai ir džiugins mūsų klientus", – tvirtino M.Čiakas.
V.Frolov atkreipė dėmesį, kad Vakarų Baltijos laivų statykla per savo istoriją yra pastačiusi apie 30 įvairių keltų, tačiau šis projektas bus ne tik įdomus, bet ir ypatingas.
"Tai – ir iššūkis, ir pasididžiavimas, nes nuolat galėsime matyti savo darbo rezultatą, vertinti jį naudodamiesi. Keltą statome savo miestui, jo gyventojams, svečiams, o tai visada priverčia dar labiau pasitempti ir siekti paties geriausio rezultato. Šis laivas – ne serijinė gamyba, o statomas būtent pagal įmonei "Smiltynės perkėla" parengtą projektą, atsižvelgiant į jos viziją, keleivių poreikius. Tad dirbti su šiuo užsakymu bus labai įdomu. Tikimės, kad pavyks pateisinti visus tiek užsakovo, tiek būsimų keleivių lūkesčius", – pabrėžė V.Frolov.
Įmonei "Smiltynės perkėla" bus statomas 60 metrų ilgio ir 14 metrų pločio universalus keleivinis-krovininis keltas. Laivu bus galima pervežti iki tūkstančio keleivių arba ne mažiau kaip 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių, arba aštuonis krovininius automobilius, kurių kiekvieno bendroji masė siekia iki 44 tonų. Kelto korpusas bus statomas iš plieno, o antstatas – iš aliuminio, naudojamo jūrinėje pramonėje. Laivas turės keturias pakrovimo/iškrovimo rampas, jo jėgainės bus varomos dyzelinu. Projektavimo darbus atliks dar viena VLG grupės įmonė "Western Baltic Engineering", rinkoje žinoma ir vertinama už šiuolaikiškus, inovatyvius sprendimus. Naujas keltas turi būti pastatytas ir paruoštas eksploatacijai ne vėliau kaip per metus ir du mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo datos. Planuojama, kad keltas dirbs tiek Naujosios, tiek Senosios perkėlos terminaluose.
"Laivų statyba išlieka mūsų įmonių grupės prioritetine sritimi, o mūsų tikslas – būti ateities laivų statytojais. Esame tarptautinė įmonių grupė ir dauguma mūsų užsakovų yra užsienio kompanijos, tačiau visada džiaugiamės galimybe dirbti savo šalies rinkoje – šiuo atveju statyti laivą "iki rakto". Vietiniai užsakymai įmonei ne tik padeda išsaugoti darbo vietas, darbo užmokestį, ypač kai ekonominė situacija nelengva visame pasaulyje, bet kartu ir išlaikyti stabilų mokesčių surinkimą į šalies biudžetą, kurti bendrą šalies vidaus produktą. Džiaugiamės, kad, įgyvendinami šį projektą, prisidėsime prie šalies ekonomikos augimo, o kartu tobulėsime patys", – akcentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
85 proc. lėšų, reikalingų naujo kelto statybai, skirs Suomijos banko "OP Corporate Bank Plc" Lietuvos filialas, su kuriuo įmonė "Smiltynė perkėla" pasirašė projekto finansavimo sutartį. Tikimasi, kad šis bendrovės projektas bus ne vienintelis, sudominęs stambius tarptautinius bankus.
"Universalaus keleivinio-krovininio kelto statyba – tik dalis strateginių AB "Smiltynės perkėla" planų, siekiant gerinti perkėlimo paslaugų kokybę. Artimiausiu metu planuojama paskelbti tarptautinį atvirą konkursą dar vieno keleivinio kelto statybai, rekonstruoti Klaipėdos žemyninėje dalyje ir Smiltynėje esančias krantines, jose įrengti naujus keltų pakrovimo/iškrovimo tiltelius, informacijos ir vaizdo perdavimo stendus, integruotus į bendrą bendrovės IT sistemą. Kitais metais turi prasidėti modernaus keleivių aptarnavimo ir administracinio pastato statyba, numatyta užbaigti Naujosios perkėlos terminalo teritorijos rekonstrukciją. Planuojama bendra investicijų suma šiems projektams siekia per 20 mln. eurų", – planais dalijosi bendrovės "Smiltynės perkėla" valdybos pirmininkas Valdemaras Vaičekaukas.
AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad šiemet keltų bilietai keleiviams tikrai nebrangs, kainuos vieną eurą kaip ir iki šiol, o dėl transporto priemonių klausimas dar svarstomas.
„Mūsų kainas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jos yra apskaičiuojamos atsižvelgiant į infrastruktūros, keltų išlaikymo kaštus. Jeigu didėja kelto išlaikymo sąnaudos, didėja ir keltų bilietų kaina. Kitas dalykas - kuo daugiau klientų mes perkeliame, tuo labiau pinga bilietas, nes tas sąnaudas pasidalija visi žmonės, kurie keliasi. Beje, mūsų net pelnas yra ribojamas, t. y. mes negalime daugiau uždirbti, nei suplanuota. Ar automobilių kėlimo kaina išliks tokia pati, negaliu pasakyti. Mes pateikėme sąnaudas ir dabar laukiame atsakymo. Ko gero, nebus didinamos, nes didelių išlaidų nepatyrėme“, - sakė M. Čiakas.
Situacija gerėja
Pasak M. Čiako, kovo mėnuo bendrovei buvo prastas - transporto priemonių perkelta apie 70 proc. mažiau. Balandis buvo panašus, o gegužę situacija jau kiek gerėja. Dabar paprastą dieną automobilių būna perkeliama apie 1 000, o per ilgąjį savaitgalį, per tas tris poilsio dienas, buvo perkeliama po 1 600 - 1 800 automobilių. Šį savaitgalį automobilių kelta 80 proc. daugiau.
Keleivių padaugėjo ir Senojoje perkėloje. Kelis kartus buvo atvykusi policija pažiūrėti, kaip laikomasi karantino reikalavimų. Pasak M. Čiako, keleiviai be kaukių į keltą neįleidžiami.
Gyvena iš sukauptų lėšų
„Įmonė šiuo metu gyvena iš tų lašinių, kuriuos buvo užsiauginusi iki karantino. Šiandien ji dar gali gyventi be didelės įtampos. Kitais metais, kai bus perskaičiuojamos bilietų kainos, viskas ir pasimatys, kokių nuostolių patyrė bendrovė ir jie turės būti kažkur paskirstyti. Žiūrėsime, kartais metų pradžia būna bloga, o pabaiga geresnė. Mums šių metų pradžia, sausis ir vasaris, buvo ypač geri. Ėjo stintos, buvo labai daug žvejų. O pernai viskas buvo priešingai - prasta pradžia, nebuvo stintų„, - kalbėjo „Smiltynės perkėlos“ vadovas.
Projektai kol kas nestabdomi
„Smiltynės perkėlos“ vadovo teigimu, vasaros sezonui ruošiamasi. Keltai ir tvarkomi, ir dažomi, nes tikimasi gero sezono, kad lietuviai nekeliaus atostogauti į užsienį.
M. Čiako teigimu, kol kas investiciniai bendrovės projektai nestabdomi. Nebent rudenį paaiškėtų, kad situacija yra tikrai bloga, tada jie būtų stabdomi.
Kadangi naujiems laivams pastatyti reikia maždaug dvejų metų, tikimasi, kad klaipėdiečiai sulauks naujų keltų, kaip ir buvo planuota. „Juk nelauksi, kol baigsis epidemija, ir tik tada pradėsi statyti laivą„, - sako M. Čiakas.
Šiuo metu projektuojamas ir naujas keleivių aptarnavimo pastatas Naujojoje perkėloje, liepos pabaigoje planuojama gauti statybų leidimą.
Infrastruktūros reikalai Naujojoje perkėloje tebėra įstrigę, kai buvo sustabdytas procesas dėl teisminių ginčų su buvusiu rangovu. Teismo posėdis vis nukeliamas. Dabar jo data - gegužės 26 d. Jeigu teismo sprendimas bus palankus bendrovei, naujas rangovas pradės statybos darbus šiemet rugsėjį. Žinoma, gali taip nutikti, kad rangovas nebenorės dirbti, nes nuo to laiko, kai jis dalyvavo konkurse, jau bus praėję metai. Galimas daiktas, kainos bus kardinaliai pasikeitusios, galbūt jos statybos sektoriuje bus gerokai sumažėjusios.
AB „Smiltynės perkėla“ valdyba nusprendė nurašyti keltą „Kintai“. Jo dokumentų galiojimas baigiasi jau vasarį. Klaipėdiečius labiausiai jaudina tai, kad šią vasarą nebebus tiesioginių reisų į Lietuvos jūrų muziejų. Beje, naujo katamarano, kuris plukdytų į Nidą, įsigijimo klausimas atidėtas iki 2023 metų.
Komentuoti: