Nelaimingi atsitikimai ir incidentai aviacijoje

[Jopapa]

Vien žaibas nebūtų pražudęs: „Aeroflot“ lėktuvą pasmerkė neprofesionalus pilotų elgesys

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...1141082?copied

[Milwaukee]

Dar siek tiek apie SSJ-100

Panašu, kad didžiąją dalį problemų kėlė tie „PowerJet SaM146“ varikliai. „Brussels Airlines“ naudoja kelis SSJ100, kurie priklauso „CityJet“, tačiau jau ieško patikimesnių alternatyvų. „Yakutia Airlines“ dar pernai svarstė atsisakyti tolimesnių „Superjet 100“ pirkimų būtent dėl nepatikimų variklių. O štai Meksikos „Interjet“ kovą pranešė, kad net 15 iš 22 oro linijų valdomų SSJ-100 lėktuvų šiuo metu neskraido dėl techninių variklių problemų. Sklando gandai, kad „Interjet“ tiesiog atsisako mokėti už apynaujų „Superjet 100“ remontą, o derybos su variklių gamintoju „PowerJet“ stringa.
Ir tai dar ne viskas. SSJ-100 jau spėjo pagarsėti avarinių nusileidimų gausa. Dažniausiai niekas jų metu nenukenčia, todėl apie juos garsiai nepranešama. Pavyzdžiui, ar girdėjote, kad balandžio 26 dieną Rygoje „Aeroflot“ oro linijų „Suchoi Superjet 100“ taip pat leidosi avariniu būdu? Leidimo neplanuotai tūpti pilotai paprašė netrukus po pakilimo. Pilotai teigė, kad susidūrė su techninėmis problemomis.

https://www.aviacijospasaulis.lt/str...JSRGDmDcfPORu8

[MDainius]

Manau, kad kalti liks pilotai. Arba dispečeriai. Arba dar kas nors - tik ne lėktuvas. O realiai man atrodo priežastis tame, kad lėktuvą sudaro didelė dalis ne Rusijoje pagamintų komponentų, kurių tiekimui taikomos sankcijos. Dėl to su lėktuvų priežiūra daug problemų. O dar žinant mentalitetą (garsusis "авось"), nenustebčiau, jei lėktuvas jau kilo, turėdamas techninių problemų - "gal kaip nors datrauksim".

[Shernas]

Manau, kad kalti liks pilotai. Arba dispečeriai. Arba dar kas nors - tik ne lėktuvas. O realiai man atrodo priežastis tame, kad lėktuvą sudaro didelė dalis ne Rusijoje pagamintų komponentų, kurių tiekimui taikomos sankcijos. Dėl to su lėktuvų priežiūra daug problemų. O dar žinant mentalitetą (garsusis "авось"), nenustebčiau, jei lėktuvas jau kilo, turėdamas techninių problemų - "gal kaip nors datrauksim".

"Gimti" tik korpusas ir iš dalies - bendra įmonė - varikliai.
Taip kad apkaltinti kapitalistus problemos nebus.
Avionikos tiekėjas - Thales_Group, https://en.wikipedia.org/wiki/Thales_Group

[Eidvis]

Vienas iš aviabendrovės „Aeroflot“ pilotų, paprašęs neskelbti jo pavardės, sutiko pasidalinti su leidiniu „The Insider“ savo nuomone apie „Sukhoi Superjet“ avariją Maskvos Šeremetjevo oro uoste

Apie apsaugą nuo žaibo

Nuo žaibo apsaugoti visi lėktuvai. Įprastai viskas baigiasi apmušalų ir apgadintų elektrostatinių iškroviklių keitimu. Išskyrus šį atvejį. Skirtingų lėktuvų apsaugos nuo žaibo sistemos ne identiškos, bet labai panašios. Jiems arba labai nepasisekė, arba tai lėktuvo trūkumas. Bet tiek daug (prietaisų) neturėjo vienu metu išsijungti (taip pat ir valdymo kompiuteriai bei radijo ryšys). Manau, dar ilgai nebus aišku (jei apskritai paaiškės), kiek kaltas gamintojas. Kieno lėktuvai, žinoma...

Apie degalų išmetimą

Pirmomis valandomis daug kalbėjo apie tai, kad neva daug ką neteisingai darė – degalų neišmetė, nepapurškė putų ant pakilimo ir nusileidimo tako. Visa tai – niekai, iš tokio tipo (vidutinio skrydžio nuotolio) lėktuvų neįmanoma išmesti degalų.

Apie „Superjet“ problemas ir kieto nusileidimo priežastis

Išsijungė lėktuvo kompiuteriai, kurie visada dalyvauja lėktuvo valdyme. Veikė tik avarinis valdymo būdas „Direct mode“. Šis tokio tipo lėktuvų režimas (taip pat daugelis kitų aspektų) ir anksčiau sulaukdavo priekaištų.Tačiau niekas tuo neužsiėmė, režimo netobulino. O ir kam tobulinti – visos kompanijos atsisakė, o mes imame ir imsime, nes taip nurodė iš aukščiau. O tobulinti – labai brangu. O tai, kad nuo pusės iki dviejų trečdalių šių lėktuvų sugedę, o jų reisus vykdo „Airbus“ ir „Boeing“ – juk nieko tokio. Nors tai tiesiog finansinis modelio krachas ir finansinė katastrofa aviakompanijai. Bet ne – įsakymas iš aukščiau, juk jų interesai finansiniai, mes imsime ir eksploatuosime šiuos lėktuvus bet kokiais kiekiais. Nusileidimas nepavyko <...>. Sulig trečiu smūgiu į pakilimo ir nusileidimo taką pagrindinės važiuoklės statramsčiai neatlaikė. Pilni (degalų) bakai niekuo dėti, nors ir apsunkino situaciją dėl papildomos masės ir apkrovos važiuoklei. Dabar greičiausiai suvers bėdą ekipažui – „nemoka skristi“, nors iš tiesų tikrąją priežastį gali nustatyti tik detalus, o svarbiausia – nepriklausomas tyrimas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/worl....d?id=81103393

[Arunasx]

Vokiečių leidinys po tragedijos: Šeremetjevo oro uoste – išskirtinė situacija https://www.delfi.lt/news/daily/world/vokieciu-leidinys-po-tragedijos-seremetjevo-oro-uoste-isskirtine-situacija.d?id=81118053

Tais atvejais, kai lėktuvas leidžiasi avariniu būdu, viso pasaulio oro uostuose ant pakilimo ir nusileidimo tako ir oro uosto perone, kur išlaipinami keleiviai, stovi priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos brigada, – teigiama vokiečių dienraštyje „Bild“.
Duodami interviu leidiniui, Rusijos aviacijos ekspertai kalbėjo apie „visišką priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nesėkmę“, pažymi straipsnio autorius Borisas Reitschusteris. „Kitose šalyse oro uostą valdanti kompanija išsyk sulauktų milijoninių žuvusiųjų artimųjų ieškinių, o jeigu tokia nelaimė būtų nutikusi kitame Rusijos oro uoste, atsakingi asmenys jau dabar būtų už grotų, tačiau, kadangi Šeremetjevo oro uostą valdo vienas artimiausių Vladimiro Putino draugų, nieko panašaus nenutiks“, – pokalbyje su „Bild“ pareiškė aukštas pareigas oro uoste užimantis šaltinis.
Šeremetjevo oro uostą kontroliuoja V. Putino draugas – milijardierius ir „vyriausybinių užsakymų karalius“ Arkadijus Rotenbergas. „Kompanijai „TPS Avia“, kurios akcininkas yra A. Rotenbergas, priklauso 66 procentai „Šeremetjevo holdingo“ akcijų. Trečdalis akcijų priklauso valstybei“, – rašo B. Reitschusteris.
Maskvos oro uostų saugumo ekspertai tvirtina, kad „oro uoste sistemingai mažinami kaštai, jo sąskaita nuolat taupoma“ – taip siekiama į jį pritraukti kuo daugiau aviakompanijų iš kitų oro uostų. „Kaip kalbama Maskvoje, A. Rotenbergo tikslo esmė – pajėgti pelningai parduoti oro uostą. Tačiau tam jam reikia, kad oro uoste būtų daugiau aviakompanijų, ne tik „Aeroflot“ ir Rytų bloko aviakompanijos“, – aiškina ekspertai. Kaip „Bild“ teigė oro uostui artimas šaltinis, tam, kad aviakompanijos savo oro uostus iškeistų į Šeremetjevo oro uostą, joms siūlomos dempingo kainos. Visų pirma, plano esmė tame, kad siekiama atimti kąsnį iš privataus ir valstybinio aparato nekenčiamo pavyzdinio Domodedovo oro uosto.
Oro uostui artimo šaltinio duomenimis, galimybę perkelti savo bazę į Šeremetjevo oro uostą šiuo metu svarsto ir Vokietijos kompanija „Lufthansa“. „Ar tam, kad sutaupytų kelis eurus, „Lufthansa“ rengiasi stumti į pavojų savo keleivius, kai ekstremalioje situacijoje priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nedirba taip, kaip turėtų, kaip nutiko dabar?“ – kelia klausimą leidinys.

[Sula]

Įdomu ar video, kur stebėdami katastrofą kvatoja Šeremetjevo darbuotojai, yra feikas (kuo norėčiau tikėti) ar realybė (kuo nesistebėčiau žinodamas dalies maskviečių mentalitetą)?

[Arunasx]

Įdomu ar video, kur stebėdami katastrofą kvatoja Šeremetjevo darbuotojai, yra feikas (kuo norėčiau tikėti) ar realybė (kuo nesistebėčiau žinodamas dalies maskviečių mentalitetą)?

Realybė manau. Patys vatnikai skelbė per visokius portalus. Jiems visada linksma kai nukrenta lėktuvai, ar į dangoraižius ar Malaizijos. Įprato tai ir juokiasi.

[Jopapa]

Tik dėl orlaivių pilotų profesionalumo ir sistemos Lietuvoje virš Marijampolės rajono balandžio mėnesį neįvyko skaudžiausia aviakatastrofa šalies istorijoje, sužinojo 15min. Apie incidentą, kurį šiuo metu tiria šalies tarnybos, visuomenei nebuvo pranešta. Oro erdvę prižiūrintys skrydžių vadovai dar balandžio pradžioje skundėsi susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui, kad trūkstant darbuotojų „Oro navigacijos“ dispečeriai junta pastovų nuovargį ir stresą, todėl padaugėjo ir aviacinių įvykių.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...1142752?copied

[MDainius]

Drįsiu paprieštarauti straipsnio autoriams. Kai lėktuvas nekyla ir nesileidžia, jis negali skristi bet kokiame aukštyje. Reikia pasiieškoti informacijos apie skaičius, bet pagal taisykles skrendantys lėktuvai skrisdami priešpriešiais negali susidurti iš principo. Taip yra dėl to, kad skrydžių ešelonai išdalinti, priklausomai nuo skrydžio krypties - viena kryptim (pvz į pietus) skrendantys lėktuvai gali skristi tik poriniuose ešelonuose, o iš priekio - neporiniuose (galiu klysti, bet principas tas). Automatiškai užtikrinamas minimalus 1000 pėdų (~300 metrų) aukščių skirtumas. Pavojus galėjo atsirasti dėl lėktuvų susidūrimo susikertančiose trajektorijose. Tikimybė mikroskopinė (bet ne nulinė - tokių įvykių jau buvo), dėl ko ir galėjo pražiopsot dispečeris. Bet nesuprantu - nejaugi tokių dalykų nekontroliuoja automatinės sistemos dispečerinėse???? Belieka džiaugtis, kad suveikė TCAS ir pilotai tuo momentu neskaičiavo žvaigždių...

[tomoxas]

Drįsiu paprieštarauti straipsnio autoriams. Kai lėktuvas nekyla ir nesileidžia, jis negali skristi bet kokiame aukštyje. Reikia pasiieškoti informacijos apie skaičius, bet pagal taisykles skrendantys lėktuvai skrisdami priešpriešiais negali susidurti iš principo. Taip yra dėl to, kad skrydžių ešelonai išdalinti, priklausomai nuo skrydžio krypties - viena kryptim (pvz į pietus) skrendantys lėktuvai gali skristi tik poriniuose ešelonuose, o iš priekio - neporiniuose (galiu klysti, bet principas tas). Automatiškai užtikrinamas minimalus 1000 pėdų (~300 metrų) aukščių skirtumas.

Teisingai, tik ne į pietus o į vakarus skrendantys lėktuvai dažniausiai skrenda poriniuose FL, pvz. FL300,FL320,FL340 etc., o į rytus skrendantys lėktuvai dažniausiai renkasi neporinį FL, pvz. FL310,FL330,FL350 etc. Priežastis kodėl naudoju žodį 'dažniausiai' yra todėl kad ši taisyklė nėra naudojama visose šalyse. Tokiose šalyse kaip Prancuzija, Naujoji Zelandija, Suomija etc., šalys kurios driekiasi vertikaliai ty. iš šiaurės į pietus, ši taisykle yra arba papildoma arba pakeičiama panašia taisykle, ty. lėktuvai skrendantys į šiaurę renkasi poriniu FL, pvz. FL320,FL340 etc., į pietus skrendantys lėktuvai renkasi neporinius FL pvz. FL310, FL330, FL350 etc. Tačiau čia yra daug niuansų kurie priklauso nuo valstybės nustatytų normatyvų, taip pat nuo oro erdvės užimtumo, oro koridorių (eismas gali būti vienpusis, bei abipusis) na ir žinoma ATC. Lėktuvas skrendantis į vakarus gali paprašyti neporinio FL, ir aplinkybėms leidžiant ATC gali arba patvirtint prašymą, arba nepatvirtinti. Kaip ir minėjau čia priklauso nuo situacijos.

Populiariausia tasyklė yra ši - dažniausiai lėktuvas skrendantis 180-359 laipsnių kūrsu, rinksis porinį FL, o lėktuvas skrendantis 0-179 laipsnių kūrsu, rinksis neporinį FL.

Minėti lėktuvai 15min straipsnyje abu skrido į rytų pusę, LOT791 į šiaurės rytus, CXI9254 į pietus/pietryčius, kas reiškia kad abu lėktuvai buvo neporiniam FL kadangi abu skirdo į rytus, kas nėra neįprasta, tiesiog tokiu atvėju reikia užtikrint longitudinal separation. Kaip bebūtų gaila, tačiau turim iš ko pasimokyti. Galima sakyti identiška situacija įvyko 2002 metais kada krovininis bei keleivinis lėktuvai susidūrė virš pietų Vokietijos, abu lėktuvai skrido į vakarų pusę, vienas į Barceloną (pietvakarius), kitas į Briuselį (šiaurės vakarai). Priežaščių kodėl tai įvyko tikrai netrūksta, kam įdomu galit paskaityti daugiau štai čia - https://en.wikipedia.org/wiki/2002_%...-air_collision .

Šiais laikais yra labai daug apsaugos sistemų tiek lėktuvuose, tiek ATC bokšte/centre. Lėktuvuose veikia TCAS sistema kuri yra tikrai efektyvi, na bei ant žemės veikia STCA sistema, kuri įspėja ATC apie galima konfliktą apskaičiuojant lėtuvų trajektorija bei aukštį. Galima pasidžiaugti kad viskas baigėsi laimingai.

Vėlgi, kam įdomu galit šiek tiek pokalbio pasiklausyti štai čia, ir prasukit iki ~20 minutės - http://archive-server.liveatc.net/ey...2019-2100Z.mp3
ATC panašu kad šitų dviejų lėktuvų nepamiršo ir abiem buvo duotos instrukcijos pasukti į kairę 30 laipsnių, maždaug 2 minutės prieš šis kadras buvo padarytas, taigi ATC žinojo kas vyksta ekrane. Kad būtų lengviau susigaudyti lėktuvas skrendantis ~300kts greičiu, 20nm distancija įveiks per maždaug 4min, taigi, buvo gana ankšta.

Kad lengviau būtų suprasti situacija ir vakarų/rytų taisyklę:

[Jopapa]

Bangladešo oro linijų „Biman Bangladesh Airlines“ lėktuvas, trečiadienį vakare tūpęs Mianmaro Jangono tarptautiniame oro uoste, nuslydo nuo šlapio tako, buvo sužeisti mažiausiai keturi žmonės, tarp jų pilotas, pranešė oro bendrovės pareigūnas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/worl...18207#cxrecs_s

[Ciurlionis]

Šiandien Myanamaro avialinijų lėktuvas leidosi avariniu būdu, Mandalėjaus tarptautiniame oro uoste, dėl neišsiskleidusios priekinės važiuoklės.

[Lettered]

Pradėtas tirti incidentas, kai virš Marijampolės raj. vos nesusidūrė keli orlaiviai

Portalo duomenimis, balandžio 19 d. vakarą civiliniai orlaiviai virš Lietuvos skrido viename 11 km aukštyje.

Lenkų aviakompanija LOT skrido iš Varšuvos į Taliną, turkų kompanija „Corendon“ suomių poilsiautojus iš Oulu miesto skraidino į Chaniją Kretoje, o Tuniso „Nouvelair“ skrido iš Helsinkio į Monastyro miestą Tunise.

Maždaug ties Marijampolės savivaldybe lėktuvų oro keliai susikirto. Portalas teigia, kad oro kontrolės dispečeris tokiu atveju turėjo nurodyti keisti aukštį, tačiau dėl kol kas nežinomų priežasčių tokia informacija nebuvo perduota.

Valstybės įmonė „Oro navigacija“ BNS teigė, kad incidento išvengta dėl įdiegtų kelių lygių saugos priemonių, tačiau daugiau informacijos šiuo metu pateikti negalinti dėl vykstančio įvykio tyrimo.

„Labai griežtai vertiname informaciją apie galimą incidentą ore. Šiuo metu vyksta tyrimas, kurio rezultatai bus analizuojami su atsakingomis institucijomis. Negali būti net menkiausio šešėlio dėl „Oro navigacijos“ sugebėjimo užtikrinti saugumą oro erdvėje“, – BNS persiųstame komentare sakė Rokas Masiulis, susisiekimo ministras.

Portalo 15min.lt žiniomis, incidentas įvyko galbūt dėl pervargusio skrydžių dispečerio, o aviakatastrofos išvengta įsijungus lėktuvų perspėjimo sistemai TCAS, dėl kurios orlaiviai skubiai pakeitė aukštį ir nesusidūrė.

Plačiau: https://www.vz.lt/transportas-logist...#ixzz5nnswpFtT

[Lettered]

Klausiat, o tai kaip Boeing gyvena?

(Iš tikrųjų tai neklausiat, kaip ir šampūno influenceriai negauna klausimų "o nuo ko čia tavo plaukai taip žvilga").

Boeing testuoja toliau 737MAX software upgrade, bet kadangi visuomenės jautrumas didelis, tai ir sertifikavimas užtruks. Gamintojas tiki, jog JAV Federal Aviation Administration patvirtins kažkur po mėnesio, o po to suinstaliuos į visus lėktuvus. Sekantis žingsnis, kaip Europa ir Kinija reaguos ir kiek laiko užtruks gražindami 737MAX į orą. Boeing akcijos krenta, bet jie optimistiškai vėl pradeda po truputį didinti naujų Boeing 737MAX gamybą - tikėtina, jog kai lėktuvams vėl bus leista skraidyti, sandėlyje stovės kokie 300 lėktuvų, laukiantys savo naujų šeimininkų aviakompanijų (kaip jūs savo sandėlį valdot? LEAN'ą diegiat? Pas Boeing tai va kokie 15 mlrd. dolerių sandėlyje šąla).

Laikas susimąstyti kaip reikės spręsti tokią minkštąją problemą - kaip atstatyti visuomenės pasitikėjimą Boeing 737MAX lėktuvais? Kayak'as, Expedia ir kai kurios aviakompanijos savo saituose pradėjo slėpti tvarkaraščius, kuriuose nurodoma, kad po pusės metų planuojama vieną ar kitą skrydį vykdyti 737MAX lėktuvu - žmonės bijo, žmonės neperka.

Garsiausias pasaulyje brandingo specialistas vardu Donaldas ir pavarde Trumpas lygiai prieš mėnesį patweetino, kad "vyrai nepakeisdami brandingo neišsisuksit" apdėjęs sau įprastu kuklumu: What do I know about branding, maybe nothing (but I did become President!), but if I were Boeing, I would FIX the Boeing 737 MAX, add some additional great features, & REBRAND the plane with a new name. No product has suffered like this one. But again, what the hell do I know?

Iš tikro, problemos yra nužudžiusios ne vieną brandą. Prisimenami atvejai prieš pusę amžiaus, tokie kaip Ford Pinto arba Chevy Corvair - Ford ir GM išgyveno problemas, bet Pinto ir Corvair modeliai buvo užmiršti. Boeing negali sau leisti, kad keliasdešimt metų gyvuojanti ir pelningiausia Boeing 737 programa užsilenktų - taip gali ir pats Boeing nukeliauti į kapus.

Tai ką daryti?

Boeing oficialiai kol kas laikosi pozicijos, kad viskas čia gerai. Buvo problemų su 787 Dreamliner, laikai buvo tie patys (twitter'is ir facebook'as jau buvo), sutvarkė ir pardavimai ėjo gerai. Ej, bet Dreamliner nebuvo brandas suteptas keliais šimtais žuvusių - čia visai kita lyga.

Boeing patys istorijoje turi praktikos. Kažkada, reaktyvinių lėktuvų gimimo laikais jie patobulino 727-200 ir pavadino 727-200A - A stands for Advanced. Vėliau su 737-200 darė tą patį. Taip galėtų būti Boeing 737-8MAX Advanced (beveik Forum Cinemas Coca Plaza Vingis) - bet aiškus storyline'as - panašus lėktuvas, tik pagerintas.

Gal Boeing galėtų išmesti lauk MAX pavadinimą ir gal tiesiog palikti 737-8, 737-9 pavadinimus. Bet kokia istoriją prie to papasakoti? Kur dingo MAX?

Gal visai kurti naują pavadinimą ir sukurti naują brandą 737MAX lėktuvams? bet šiais socialinių tinklų laikais visi žinom, kad ne štampas svarbu, o story telling'as. Kaip vaikui paaiškint??

Nuotraukoje - sandėlis. Aviakompanijos irgi turėtų spausti Boeing spręst brandingo problemą, nes turėt naują 737MAX užsisakius jau visai nebelygis (o dar ir Jet Airways matosi - tie net bankrutuot spėjo per šitą epopėją).

https://www.facebook.com/photo.php?f...type=3&theater

[Sula]

Gal rebrandinti į B737SUX ?

[digital]

Lettered, prašome ateity parašyti, kieno postas, kad nereikėtų spausti nuorodos.

[Eidvis]

Bandymai nusileisti iš kelių kartų yra normali kasdien vykstanti procedūra, o pilotai tikrai grybai, jeigu nemokėjo tvarkingai nutupdyti sunkesnio lėktuvo.

Nuo pat pradžių sakiau, kad dėl Rusijos SSJ-100 katastrofos bus apkaltinti pilotai ir jau sekančią dieną taip ir buvo. Ko nesitikėjau, tai kad tyrėjų išvados gali būti nešališkos ir kad vienaip ar kitaip katastrofos kaltininkais liks pilotai, tai net nustebau, kad pirminėse išvadose akcentai dedami jau visai ne ant pilotų klaidų, o ant techninių parametrų.

Pagal tyrėjų pagrindinę versiją, apie 2 km aukštyje lėktuvui smogė žaibo iškrova ir sugedo radijo ryšys bei kitos elektroninės sistemos. Kadangi SSJ100 leidosi pilnais degalų bakais ir tūpdamas smarkiai rėžėsi į taką, nuo smūgio lūžo viena važiuoklės atrama ir užsidegė variklis.

Ataskaitoje nurodoma, kad „šoninės tangažo (išilginio pokrypio) valdymo svirties judesių amplitudė buvo reikšmingai didesnė, svyruojamojo pobūdžio; tai sukėlė išilginio judėjimo parametrų reikšmingų pokyčių“. Tyrėjai nurodė, kad „analogiški“ didelės amplitudės svyravimai taip pat būdavo stebimi kitiems „Aeroflot“ pilotams tupdant SSJ100 rankiniu režimu, neveikiant automatinėms sistemoms.

Komitetas pažymėjo, kad katastrofos ištikto „Superjet“ pilotas lėktuvo tupdymo rankiniu režimu egzaminą buvo išlaikęs nepriekaištingai.

daugiau

[Sula]

Rusijos aviacijoje yra daug žmonių nepatenkintų valdžios dėmesiu (ir resursais) skirtų SSJ. Gal būt tai kažkiek įtakoja profesionalias išvadas.

Šiuo atveju SSJ treniruoklis, ko gero, nepilnai atspindėjo lėktuvo charakteristikas kritiškesnėse situacijose, todėl ant jo viskas praeidavo gerai.

[Ciurlionis]

Nelaimė Rusijoje: leisdamasis nuo tako nuriedėjo ir užsidegė keleivinis lėktuvas – žuvo du įgulos nariai.