airBaltic

[Ciurlionis]

Vilnius bus nepasiekiamas, Lietuvą tuoj užpuls Rusija, niekas nepirkit NT. Kiek galima į kelnes myžt dėl visko?

Lyg apart air baltic nėra kitų avi linijų, kurios perimtų pelningus/finansuojamus maršrutus.

Ir skraidytų iš Vilniaus, kai visur trūksta lėktuvų? Nėra taip viskas paprasta. Wizz irgi kamuoja variklių problemos - tų pačių, jie Vilniuje dabar bazuotų 3 ar 4 lėktuvus, plius skraidytų iš Kauno ir Palangos, kaip skraidę.

Jei ir kam įdomi rinka VNO būtų, tai Moldovoje registruotoms, Maltoje ofisus turinčioms ale UA kapitalo avialinijoms su labai aiškiais pėdsakais visi žinom kur.

Jei būtume aukso kąsnis, tai artimi kaimynai LOT čia matytų daugiau perspektyvų, turbūt ir bazę Norwegianas būtų atidaręs ne Rygoje, o čia. Vilnių, ne Rygą rinktųsi British Airways, Transavia.

Bet Latvijai čia būtų per didelis smūgis prarasti AirBaltic. Ryga būtų tuščia, literaliai tuščia.

Pasikeičiau kelnes, bet man vis tiek lieka klausimas. Tai koks yra Lietuvos planas, jei AB drastiškai sumažins skrydžių skaičių arba paskelbs bankrotą? Kur tas planas? Ar kai jau užsilenks, tada pradėsim galvot ir kokius mažiausiai pusę metų sėdėsim su labai prastu pasiekiamumu?

Kalbėjo VNO atstovas, sakė lauksim kitų metų ir su visais bendraujam.

[Obi-Wan Kenobi]

Pasikeičiau kelnes, bet man vis tiek lieka klausimas. Tai koks yra Lietuvos planas, jei AB drastiškai sumažins skrydžių skaičių arba paskelbs bankrotą? Kur tas planas? Ar kai jau užsilenks, tada pradėsim galvot ir kokius mažiausiai pusę metų sėdėsim su labai prastu pasiekiamumu?

[Zygis]

Jei AB užsilenks, Vilniaus pasiekiamumas bus kaip Antananaryvo.

Vilnius bus nepasiekiamas, Lietuvą tuoj užpuls Rusija, niekas nepirkit NT. Kiek galima į kelnes myžt dėl visko?

Lyg apart air baltic nėra kitų avi linijų, kurios perimtų pelningus/finansuojamus maršrutus.

[Obi-Wan Kenobi]

Iš vieno aviatoriaus girdėjau, kad AB gilioje finansinėje subinėje, o LV vyriausybė (kuri pati subinėj) nenusiteikusi eilinį kartą gelbėti tos įstaigos.

Jei AB užsilenks, Vilniaus pasiekiamumas bus kaip Antananaryvo.

[Ciurlionis]

Kad čia trečius metus trunkanti Pratt and Whitney variklių problemos. Tik pernai jie nuomavosi lėktuvus, šiemet nusprendė to nedaryti.

https://www.reuters.com/business/aer...ic-2023-08-09/

[Tomas]

Iš vieno aviatoriaus girdėjau, kad AB gilioje finansinėje subinėje, o LV vyriausybė (kuri pati subinėj) nenusiteikusi eilinį kartą gelbėti tos įstaigos.

[Romas]

Estai mato rizikų, kad Talino oro uoste yra įsigalėjusi airBaltic kompanija.

ERR.ee 2025.01.01
Estonia lacks clear plan if airBaltic axes flights from Tallinn
Estija neturi aiškaus plano, jei „airBaltic“ sumažins skrydžių iš Talino skaičių

Aviacijos ekspertas Sven Kukemelkas sakė, kad Estijos vyriausybė neturi konkretaus nenumatytų atvejų plano bet kokiam scenarijui, kai Latvijos oro vežėjas „airBaltic“ dėl ekonominių priežasčių gali apriboti skrydžius iš Talino.

Kukemelkas pažymėjo, kad nors Estija turėtų likti dėkinga už „airBaltic“ veiklą čia, tačiau ši aviakompanija šaliai kelia didelę riziką.
Nepaisant to, kad 2024 m. trečiąjį ketvirtį „airBaltic“ pranešė apie 40,3 mln. eurų pelną, iš viso per pirmuosius devynis mėnesius ji patyrė 48,5 mln.
2023 metais aviakompanija pranešė apie 34 milijonų eurų pelną, tačiau praėjusiais metais patyrė 54 milijonų eurų nuostolį.

Kukemelkas sakė: „Jei „airBaltic“ prireiks papildomo kapitalo, Latvijos mokesčių mokėtojai gali kilti klausimų, kodėl jų pinigai investuojami į aviakompaniją, ypač dėl to, kad skrydžiai vykdomi ir iš Estijos, Lietuvos ir Suomijos.
Jis apskaičiavo, kad tikimybė, kad „airBaltic“ verslo planas žlugs, siekia net 40–50 proc. (...)

Estijos valstybinė oro linijų bendrovė „Nordica“ praėjusių metų pabaigoje paskelbė apie bankrotą. Šis oro vežėjas buvo sukurtas 2015 m., siekiant užtikrinti pagrindines kryptis į Estiją, po to, kai jo pirmtakas „Estonian Air“ nutraukė savo veiklą. Didžiausiu metu „Nordica“ Talino oro uoste užėmė beveik 40 procentų rinkos. (...)

Logistikos docentė Kati Kõrbe sakė, kad „Nordica“ bankrotas, nors keleiviams tai galėjo būti emocinė problema, oro eismo požiūriu nėra nieko baisaus, atkreipdama dėmesį į Talino oro uosto pastarojo meto augimą po koronaviruso pandemijos.
Kõrbe sakė: "Gruodžio mėnesį Talino oro uostas pasiekė rekordinį keleivių skaičiaus augimo rekordą – kai kuriais mėnesiais jis viršijo 20 procentų. Iki 2030 m. keleivių skaičius gali išaugti iki 4-5 mln.".
Estija kažkada pasitikėjo Estonian Air, o vėliau Nordica, o dabar priklauso nuo airBaltic, nes kas ketvirtas keleivis keliauja per airBaltic.

https://news.err.ee/1609564216/exper...s-from-tallinn

[Romas]

Pagarsintos ir kitos airBaltic nutraukiamos kryptys.
Daugeliui tai aktualiau nei įstatinio kapitalo mažinimas ar strateginio investuotojo pritraukimo sąlygos.

Birželį buvo pora labai įdomių krypčių per Rygą, kuriomis vos nesusigundžiau.
Šį kartą pasiteisino taisyklė "Nedaryk šiandien to ką gali padaryti rytoj - poryt gal išvis nereikės daryti" (o užporyt nereikės gailėtis dėl sugaišto laiko ar prarastų pinigų).

LSN 2025.01.01
airBaltic to cancel more than 4,500 flights this summer

According to the company the cancelled routes are as follows:

From Riga:
Aberdeen
Belgrade
Cluj-Napoca
Yerevan
Gothenburg
Mykonos
Pristina
Rzeszow
Skopje
Stavanger

From Vilnius:
Dubrovnik
Ibiza
Rhodes
Chisinau
Tel Aviv
Valencia

From Tallinn:
Dubrovnik
Hamburg

From Tampere:
Rhodes

https://eng.lsm.lv/article/economy/t...ummer.a582068/

[Romas]

airBaltic vadovo M.Gausso šio vakaro interviu apie tris trūktamus lėtuvus

LSM.lv 2025.01.02
M. Gauss: Pasažieriem nav jāsazinās ar «airBaltic» par atceltajiem lidojumiem
M. Gauss: keleiviams nereikia susisiekti su airBaltic dėl atšauktų skrydžių

- Nuo Kalėdų iki šiandien jūs ir toliau pardavinėjote bilietus į atšauktus skrydžius.?
Techniškai ir šiandien, ir rytoj, ir poryt šie skrydžiai dar galėtų būti matomi sistemoje, tačiau juos pašalinti iš sistemos nėra taip paprasta, kaip paspausti mygtuką. Kaip sakiau, turime atlikti įvairius pasiruošimo darbus, o dabar tai techninis reikalas, bet per tris dienas panaikinsime 5 proc.

- Ar šis pokytis galios tik vasarą, o šiandienos naujienos – paskutinis esminis pokytis šiais metais? Ar gali būti, kad pavasarį ar vėliau bus kokių nors pesimistiškesnių naujienų?
Priešingai. Žinoma, tokią prognozę turime nepaisant variklių gamintojo „Pratt & Whitney“ pažadų, kad praėjusių metų pabaigoje mums bus geriau, ir mes turėjome apsispręsti, ką daryti. Tokie dalykai vyksta jau ne vienerius metus ir nutinka visoms oro linijoms, kai turi daugiau ar mažiau pajėgumų ir reikia išsinuomoti lėktuvus su įgulomis. Kitais metais jau turėsime tris tokius atvejus, kad padengtume skrydžius. Nusprendėme daugiau tokių sandorių nedaryti ir todėl tokį sprendimą priėmėme gerokai prieš vasarą, nes iki vasaros dar yra pakankamai laiko.
Todėl nusprendėme sumažinti lėktuvų parką trimis aktyviais orlaiviais. Taip pat žinome, kad kitais metais gausime dar penkis naujus lėktuvus. Apskritai įmonė auga.
Bet kadangi šie skrydžiai jau buvo užsakyti, turėjome juos atšaukti, todėl tai padarėme dabar. Niekada anksčiau to nedarėme ir vienintelė priežastis ta, kad labai vėlai sužinojome apie kitų metų trūkstamus variklius.

- Ar tai buvo „airBaltic“ sprendimas sumažinti nuomojamų lėktuvų skaičių, ar tai tik potencialaus investuotojo pasiūlymai?
Ne, ne. Tai tik mūsų sprendimas. Kaip ir bet kuris kitas finansinis sprendimas. Investuotojo dar nenustatėme, nes su jais vis dar diskutuojame. Net jei kalbėtume apie investuotoją prieš IPO procesą, net jei investuotojas ateitų, mes vis tiek būtume tie, kurie priimtų tuos sprendimus. Kitais metais naudosime tris „CarpatAir“ lėktuvus, tačiau, kad nebūtų atšaukti skrydžiai, šių lėktuvų skaičių reikėtų padidinti iki aštuonių. Atsižvelgdami į neigiamą praeitų metų keleivių patirtį, nusprendėme to nedaryti, todėl alternatyva yra sumažinti skrydžių skaičių ir apie tai paskelbėme. Tai standartinė procedūra, kurią atliekame laiku, užuot laukę vasaros sezono.

- Daugelis gali būti skeptiškai nusiteikę ir nepatenkinti tuo, kad „AirBaltic“ savo lėktuvus nuomoja kitoms bendrovėms, pavyzdžiui, „Lufthansa“, kai pačiai įmonei trūksta lėktuvų.
Manau, kad čia yra nesusipratimas.
„AirBaltic“ veikia pagal du verslo modelius.
Viena – planuojami nuosavi skrydžiai, o kita – ilgalaikė „AirBaltic“ lėktuvų nuoma kitoms oro linijoms, daugiausia „Lufthansa“. Tai yra daugiametės sutartys, pagal kurias mes suteikiame šiems lėktuvams garantiją ir neparduodame bilietų į juos.
Vykdysime šias sutartis, taip pat vykdysime sutartis su keleiviais. Tai du skirtingi verslai. Negalime to padaryti, nes mums čia trūksta orlaivių, todėl paimsime lėktuvus iš kitos sutarties. Tai neveikia taip.

- Kaip tai paveiks „AirBaltic“ vadovybės pažadus pritraukti 300 mln. Eur kapitalo verslo plano įgyvendinimui? Nes šios dienos naujienos negali nepaveikti finansinės padėties.
Mūsų šių metų biudžetas yra rengiamas ir mes pateiksime praėjusių metų rezultatus ir pateiksime įžvalgą apie šiuos metus. „AirBaltic“ kapitalo didinimo planai nepasikeitė. Norėjome tai padaryti pernai, bet dėl rinkos sąlygų tai nukelta į šiemet. Mūsų pranešimai vis dar galioja. Jei rinka bus palanki, „AirBaltic“ išeis į biržą. Skrydžių atšaukimai tam jokios įtakos neturės. Tokie atšaukimai vyksta kiekvieną savaitę visame pasaulyje ir daug didesniu mastu didelėse įmonėse. Tai darome labai anksti ir tai sulaukia daug dėmesio, kai metų pradžioje yra mažai kitų naujienų. Tačiau manau, kad profesionalu, kad mes tai darome kuo anksčiau ir siūlome keleiviams galimybę rezervuoti iš naujo arba susigrąžinti pinigus. Nemanau, kad tai turės įtakos mūsų verslui, nes tai yra mūsų 2025 m. planų dalis.

https://www.lsm.lv/raksts/zinas/ekon...umiem.a582153/

Tuo tarpu airBaltic valdybos pirmininkas Klāvs Vasks užsimena, kad prieš platinant akcijas per IPO ir /ar strategineiam investuotojui bus reikalinga ne tik buhalterinė "geometrija" su kapitalo mažinimais, bet reikės ir realaus Latvijos valstybės įnašo.
Lietuva turbūt nespėjo įlipti į šį reikalą

LETA / Dienas bizness 2025.01.02
Valsts kapitāla papildu ieguldījums airBaltic ir neizbēgams
Papildomos valstybės kapitalo investicijos į airBaltic yra neišvengiamos

Esami obligacijų įsipareigojimai ir jų palūkanų normos nėra tvarios ilgalaikei Latvijos nacionalinės aviakompanijos „airBaltic“ veiklai, todėl papildomos kapitalo investicijos iš valstybės greičiausiai yra neišvengiamos, sako „airBaltic“ valdybos pirmininkas Klāvs Vasks. rašo LinkedIn.
Siekdama įvykdyti įsipareigojimus ir siekti strateginių tikslų, „airBaltic“ negali toliau dirbti su neigiamu nuosavu kapitalu, kuris kauptas ilgus metus“, – sako V. Vaskas ir priduria, kad dėl to greičiausiai neišvengiama ir papildomų kapitalo investicijų iš valstybės, nebent valstybė būtų pasirengusi visiškai atsisakyti savo investicijų kitų investuotojų labui.

Vasks taip pat pažymi, kad net ir tada įmonės tvariam vystymuisi reikalingos sumos gali pasirodyti nepakankamos, nebent tokia investicija vyktų kaip pirminio viešo akcijų platinimo (IPO) proceso dalis, kuri leistų pasiekti reikiamą akcijų kiekį. verslo plane numatytas kapitalas. (...)

Kartu Vaskas rašo, kad šiuo metu anksčiausiai galima „airBaltic“ IPO data yra 2025 metų pavasaris, priklausomai nuo galutinio susitarimo su strateginiu investuotoju sudarymo laiko ir situacijos finansų rinkoje. Tačiau Vaskas pripažįsta, kad laikas nėra „airBaltic“ sąjungininkas.
Taip pat Vaskas pripažįsta, kad derybos su strateginiu investuotoju, kuris buvo sumanytas ir kaip „airBaltic“ verslo modelio įteisintojas, ir IPO proceso propaguotojas, klostėsi ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi.
Vasks atkreipia dėmesį, kad tokio investuotojo pritraukimas yra ne tik reikšminga finansinė parama įmonės kapitalui, tai yra ir kritinis įmonės veiklos bei ateities augimo galimybių patvirtinimas. (...)
Jis atkreipia dėmesį, kad stiprios įmonės kūrimas ir plėtra yra daug ilgiau ir sudėtingiau, nei sugebėti ją sugriauti per trumpą laiką priimant neapgalvotus ar trumpalaikius politiškai motyvuotus sprendimus.
Todėl Vaskas ragina visus dalyvaujančius parodyti kantrybę, supratingumą ir optimistiškesnį požiūrį į ateinančias dienas. „Turėdami aiškią viziją ir bendrus veiksmus galime užtikrinti ne tik „airBaltic“ sėkmę, bet ir platesnį ekonomikos augimą“, – sako Vaskas.

Jau pranešta, kad 2024 metų rugpjūčio 30 dieną Vyriausybė uždarojoje dalyje susitarė, kad „airBaltic“ įstatinis kapitalas, ruošiantis IPO procesui, bus sumažintas 571,293 mln. eurų ir esamos bendrovės akcijų struktūra. bus supaprastintas, tačiau kol kas pakeitimai pagal „Firmas.lv“ duomenis nebuvo atlikti.
Įstatinio kapitalo mažinimo nuostatuose nurodyta, kad „airBaltic“ įstatinis kapitalas bus sumažintas iki 25,179 mln.

https://www.db.lv/zinas/valsts-kapit...zbegams-519486

[Romas]

Popiet išaiškėjo kad Latvijos valstybė, kuri disponuoja 97% akcijų yra labai nepatenkinta tokiais viražai ir reiklauja papaiškinimų

VZ.lt 2025.01.02
Latvijos ministrai niršta ir primena bendrovei jos įsipareigojimus pritraukti 300 mln. Eur lėšų

Tuo metu agentūra BNS cituoja Latvijos susisiekimo ministeriją, kuri paprašė bendrovės pasiaiškinti.

Susisiekimo ministras Kasparas Briškenas priminė, kad „Air Baltic“ vadovybė, įskaitant valdybos pirmininką Martiną Gaussą bei tarybos pirmininką Klavą Vaską, privalo vykdyti duotus pažadus pritraukti 300 mln. Eur verslo plano įgyvendinimui ir užtikrinti, kad bendrovės veikla „atitiktų Latvijos valstybės ir keleivių interesus“. Tad pastarasis sprendimas atšaukti skrydžius, pasak susisiekimo ministro, yra kategoriškai nepriimtinas.

Savo ruožtu Latvijos ekonomikos ministras Viktoras Valainis pažymėjo, kad „Air Baltic“ vadovybė prieš išnuomodama bendrovės orlaivius kitoms aviakompanijoms privalėjo užtikrinti, kad jos naudojamų lėktuvų parkas būtų veikiantis ir pakankamas.
„Tokie veiksmai yra nepriimtini – sukelia nepatogumų keleiviams ir stabdo mūsų šalies ekonomikos plėtrą“, – pabrėžė G. Valainis.

https://www.vz.lt/logistika-ir-trans...us-is-vilniaus

LETA.lt 2025.01.02
“Absolutely unacceptable” – Latvian minister orders airBaltic to explain sudden cancellation of flights

The Ministry of Transport has ordered the Council of Latvian national airBaltic airline to immediately explain the sudden decision to cancel numerous flights and their possible impact on Latvia’s international connectivity, according to the entry from Minister of Transport Kaspars Briškens on X (formerly Twitter).

https://bnn-news.com/absolutely-unac...flights-263697
https://www.diena.lv/raksts/latvija/...otibu-14329188

Ministerijų pranešime užsimenama apie airBaltic'o išnuomotus lėktuvus kitoms kompanijoms.

airBaltic 2024.09.13
airBaltic and Lufthansa Group Extend Wet Lease Partnership

Riga. The Latvian national airline airBaltic and Lufthansa Group are extending collaboration within the framework of a wet lease partnership for a further three years starting the summer of 2025. Under the agreement, airBaltic is set to operate scheduled flights on behalf of Lufthansa Group.

Martin Gauss, President and CEO of airBaltic: “Throughout the recent years, airBaltic has earned a reputation as one of the leading premium wet lease providers in Europe. The wet lease business has become a crucial element of the airBaltic growth strategy, complementing our scheduled operations from our existing bases. The efficient single-type fleet of modern Airbus A220-300s and our high-quality onboard service have been key to this success.” “This partnership is an endorsement of our wet lease capabilities and reliability from a well-respected international brand like Lufthansa Group. We are looking forward to a successful collaboration over the coming years,”Gauss added.
The agreement outlines a three-year collaboration, with up to 21 deployed airBaltic A220-300 aircraft and the airline conducting flights on behalf of Lufthansa Group.

The Latvian carrier operates forty-eight A220-300s and has 42 more on firm order from Airbus. One delivery is expected "soon." The airline had been forced to resort to multiple wet leases during the summer season largely due to Pratt & Whitney PW1500G engine issues. (...)
airBaltic continues to pursue opportunities to wet-lease its own A220s out to other carriers. Sixteen of its A220s are currently operating for Lufthansa Group carriers: seven for Swiss, five for Eurowings, and four for Lufthansa.

https://www.ch-aviation.com/news/146...0-in-house-ops

Tačiau tuo pat metu dėl lėktuvų trūkumo skrydžių dalis "skrydžių AirBaltic vardu buvo atliekama "partnerių" lėktuvais.

F2S 2024.08,19
Fly2Sky Strengthening Partnership with airBaltic

Fly2Sky Airlines is excited to reaffirm its ongoing partnership with airBaltic for ACMI operations. Since April 2023, Fly2Sky has been providing airBaltic with an Airbus A320 (LZ-FSA) to support its European routes. 
Fly2Sky has initiated a new ACMI contract starting from August 15th, 2024, extending until the end of September 2024. Under this agreement, Fly2Sky will provide airBaltic with an Airbus A320 aircraft, registered as LZ-FSF. This aircraft will be based in Riga for the duration of the contract and will operate flights within the European Union.

https://www.fly2sky.aero/press-relea...with-airbaltic

[Romas]

Iš pat ryto airBaltic kažką miglotai ir nelabai įtikinamai aiškino apie blogiečius iš "Pratt & Whitney"
LRT.lt 2025.01.02
„airBaltic“ atšaukia 4 670 skrydžių

Skrydžiai atšaukiami dėl netikėtai vėluojančių ir užsitęsusių variklių techninės priežiūros darbų, kuriuos atlieka bendrovės tiekėjas „Pratt & Whitney“. Variklių gamintojo negalėjimas laiku įvykdyti techninės priežiūros įsipareigojimų turėjo įtakos „airBaltic“ lėktuvų „Airbus A220-300“ parko eksploatacinėms galimybėms, todėl oro bendrovė buvo priversta koreguoti savo vasaros tvarkaraštį.
„Bendrovė „Pratt & Whitney“ informavo „airBaltic“, kad dėl variklių trūkumo keli jos A220-300 orlaiviai negalės būti eksploatuojami 2025 m. Todėl oro transporto bendrovė atšauks 19 maršrutų ir sumažins 21 maršruto dažnį visose savo bazėse“, – rašoma pranešime.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...4-670-skrydziu

Apie pietus buvo konkretizuota, kokių airBaltic reisų nebebus iš Lietuvos

Dėl variklių priežūros problemų „airBaltic“ atšaukia 6 maršrutus iš Vilniaus
VZ.LT 2025.01.02

Oro linijų bendrovė „airBaltic“ praneša, kad yra priversta atšaukti 4.670 skrydžių iš visų savo 2025 m. vasaros sezono bazių. Iš Vilniaus bus atšaukti šeši planuoti maršrutai: Dubrovnikas (Kroatija), Ibisa (Ispanija), Rodas (Graikija), Kišiniovas (Moldova), Tel Avivas (Izraelis) ir Valensija (Ispanija).

https://www.vz.lt/logistika-ir-trans...us-is-vilniaus

[Obi-Wan Kenobi]

Kol dar nebankrutavo...

[digital]

„airBaltic“ bėdos nesibaigia: nors rezultatai ir gerėjo, atėjimo į akcijų biržą dar teks palaukti

Latvijos valstybinė skrydžių bendrovė „airBaltic“ trečiąjį metų ketvirtį baigė skaičiuodama 40,3 mln. eurų pelną, už kurį turėtų būti dėkinga sėkmingam vasaros sezonui. Nepaisant to, situacija sudėtinga: per devynis mėnesius bendrovė vis tiek patyrė 48,5 mln. eurų nuostolių, ketvirtadienį investuotojus informavo vadovybė.

„AirBaltic“ ir toliau ruošiasi pirminiam viešajam akcijų siūlymui akcijų biržoje, kuris, kaip neseniai patvirtino generalinis direktorius Martinas Gaussas, šiais metais dar nevyks.

„Pirminį viešąją akcijų siūlymą planuojame kitų metų pirmoje pusėje. Esame pasiruošime, galime džiaugtis moderniausiais lėktuvais, turime puikią vadovų komandą (...), bet tam pirmiausia turi būti palankios ir rinkos sąlygos“, – investuotojams paaiškino M. Gaussas ir priminė, kad tiksliai pasakyti, kada bus žengtas minimas žingsnis, kol kas negalima.

Bendrovė viliasi, kad gerėjantys ekonominiai rodikliai taip pat padės sėkmingai įgyvendinti pirminį viešąjį akcijų siūlymą. Anot bendrovės finansų vadovo Vitoldo Jakovlevo, trečiasis ketvirtis „airBaltic“ buvo netgi labai sėkmingas, bendrovė pasiekė tiek parduotų bilietų, tiek skrydžių rekordą.

[vytgri]

Lufthansa Said To Be Negotiating A 10% Stake In airBaltic

https://simpleflying.com/lufthansa-n...ake-airbaltic/

Įdomu, kiek tiesos, o kiek antis prieš planuojamą IPO - paskatinant akcijų pirkimą.

[Romas]

BNS 2024.09.23
„Air Baltic“ vadovas: ketiname plėstis Vilniuje

– Kaip Lietuva atrodo „Air Baltic“ kontekste kalbant apie keleivių skaičių. Ar jis galėtų šiemet pasiekti ikipandeminį lygį?
– Ateityje jis bus viršytas, kadangi mes toliau didiname savo rinkos dalį Vilniuje. Taip pat labai sėkmingai skraidome iš Palangos. Esame priėmę strateginį sprendimą ateityje Lietuvoje bazuoti dar daugiau orlaivių. (...).

– Užsiminėte apie Vilnių. „Air Baltic“ strateginis centras, hub'as yra Rygos oro uostas. Tačiau kokią vietą kompanijos vizijoje užima Vilnius? Kokie jūsų plėtros planai Lietuvos sostinėje artimiausiu metu?
– Kaip ir sakiau, mes plečiamės Vilniuje. Kiekvienais metais didiname krypčių iš Vilniaus skaičių. Taigi, mes toliau didiname čia savo buvimą bei turime aiškų planą eiti į priekį ir toliau plėstis Vilniuje.
Mes ir toliau išlaikome Rygos oro uostą kaip pagrindinį mūsų hub’ą. Tačiau tai nereiškia, kad toliau augame tik Rygoje – mes taip pat augame Lietuvoje ir Estijoje, nes jos taip pat yra mūsų namų rinkos. Pagal užimamą rinkos dalį esame vežėjas numeris vienas Rygoje, Estijoje, Suomijos Tamperėje, o Vilniuje šiandien esame treti. Tačiau turime labai aiškų tikslą augti Vilniuje, o kartu čia ir pakilti aukštyn pozicijoje pagal užimamą rinkos dalį.
Jeigu pažiūrėsime į sujungiamumą, mes jau esame numeris vienas vežėjas (Lietuvoje – BNS), nes tas kryptis, kurių nesiūlome tiesiogiai (iš Vilniaus – BNS), galima pasiekti per Rygą. Mes neseniai paskelbėme apie septynis naujus maršrutus iš Vilniaus kitai vasarai. Taip pat iš Lietuvos turime tris maršrutus pagal vadinamąjį rizikos pasidalijimo modelį. Taigi, mes reikšmingai išaugome ir toliau augsime, kadangi Lietuva pagal populiaciją yra didesnė bei mums labai patraukli rinka.
Šiandien dėl žemų kainų konkurencijos, kuri Lietuvoje tradiciškai yra stipresnė nei kitose rinkose, mes vis dar nepasiekėme tokio rinkos dydžio, kaip Estijoje ar Rygoje, tačiau tai tik laiko ir mūsų bazuojamų orlaivių skaičiaus klausimas.
Apie naujas skrydžių kryptis mes taip pat paskelbėme Estijoje ir Latvijoje ir mes toliau skelbsime naujus maršrutus. Tai nebus paskutiniai mūsų pranešimai.

– Kaip ir minėjote, iki 2030-ųjų „Air Baltic“ planuoja padvigubinti orlaivių parką iki 100. Vilniuje šiuo metu nuolat laikomi du bendrovės orlaiviai. Ar svarstote didinti jų skaičių ir jei taip, tai kada tai galėtų būti padaryta?
– Taip, Vilniuje planuojame turėti daugiau orlaivių. Kai tik čia bazuosime daugiau lėktuvų, o jų bus ne vienu daugiau, mes turėsime daugiau krypčių iš Vilniaus. Bet mes visada apie tai pranešame kartu su tvarkaraščių pakeitimais. Ir aš jau kalbėjau su Vilniaus oro uostu, kad mes ateityje turėsime daugiau iš Vilniaus skrendančių lėktuvų. Tai mūsų planas. Tas pats galioja ir Estijai bei Latvijai. Jeigu parką papildysime 50 orlaivių, tuomet jų turi būti bazuojama daugiau kaimyninėse valstybėse.
Bazuojamų orlaivių skaičiaus didinimas yra laipsniškas procesas, priklausantis taip pat nuo konkrečios rinkos sąlygų. Panašu, kad iki 2030-ųjų mūsų orlaivių Vilniuje skaičius, palyginti su dabar, padidės daugiau nei dvigubai. Bet dėl konkrečių skaičių mes, žinoma, sprendžiame kiekvieną sezoną.(...)

– Tačiau Taline, kuris yra mažesnis nei Vilnius, jūs šiuo metu laikote keturis orlaivius.
– Anksčiau mes turėjome galimybę Taline augti sparčiau, todėl ir toliau ten augsime. Ten mes esame rinkos lyderiai. Rinkos situacija Vilniuje yra skirtinga, todėl čia mes neaugome taip sparčiai. Bet kaip matote, atidarydami naujus maršrutus kitai vasarai, mes sprendžiame šį klausimą ir Vilniuje taip pat bazuosime daugiau lėktuvų.
Tai nereiškia konkurencijos tarp šių oro uostų. Apskritai Baltijos šalyse, savo namų rinkoje, mes esame didžiausias jas jungiantis vežėjas.
(...)

– O kokį poveikį būsimam IPO, taip pat „Air Baltic“ reputacijai gali turėti šiuo metu Latvijoje vykstančios diskusijos apie bendrovės akcinio kapitalo mažinimą nuo 596 mln. iki 21 mln. eurų, valstybės suteiktą kelių šimtų milijonų eurų pagalbą per COVID-19 pandemiją, taip pat Latvijos prokurorų pradėtas tyrimas dėl su „Air Baltic“ susijusių ministrų kabineto sprendimų?
– Jūs paminėjote tris dalykus, o aš galėčiau jums išvardyti dar keletą, dėl ko vyksta diskusijos. Akcinio kapitalo mažinimas yra techninis procesas, reikalingas norint atlikti IPO. Ir čia diskutuojama visiškai nesuprantant, ką reiškia akcinio kapitalo mažinimas nuosavam kapitalui ar bendrovės vertei. Kadangi tai nekeičia nei nuosavo kapitalo, nei bendrovės vertės, tai yra techninis balanso lentelės pakeitimas, kuriuo siekiama sumažinti akcijų skaičių ir padaryti, kad bendrove (akcijomis – BNS) būtų galima prekiauti.
Kita diskusija, kuri vyksta, yra mažesnė ir manau, kad kilo dėl parlamento narių kreipimosi į prokurorus prašant jų išsiaiškinti apie vyriausybės vaidmenį mažinant bendrovės akcinį kapitalą. Skaitant tik antraštes, tai neskamba gražiai, tačiau tai įprasta opozicinių partijų praktika naudotis visais turimais politiniais svertais. Ir, žinoma, demokratijos sąlygomis jie tai gali daryti. Kaip oro linijų vadovas, aš norėčiau, kad tokių diskusijų nebūtų, nes jos, kaip ir antraštės, nėra gražios. Tačiau vėlgi, aš žinau, kad tokios didelės įmonės valdymas taip pat sulaukia didelio žiniasklaidos dėmesio.
Per pastaruosius 29-erius metus Rygos oro uostui ir Latvijos skrydžių kontrolieriams „Air Baltic“ sumokėjo 230 mln. eurų. Taip pat 2,6 tūkst. darbuotojų, 850 mln. eurų metinį poveikį šalies BVP, arba 400 mln. eurų mokesčių (per 29-erius metus – BNS). Vien praėjusiais metais gavome 500 mln. eurų eksporto pajamų, pervežant 5 mln. keleivių ir turint 70 tūkst. skrydžių. Visa tai vyksta aplink „Air Baltic“, kuomet valstybė per 29-erius metus investavo 543 mln. eurų, paskutinį kartą tai padariusi per COVID-19.
Koks šiandien yra bendrovės nuosavas kapitalas? Jis neigiamas. Kokia yra jos vertė? Tikriausiai mažiau nei buvo investuota. Tačiau kokia „Air Baltic“ vertė yra Latvijai? Tai tikrai yra keli milijardai, kadangi mūsų pajamos per pastaruosius 29-erius metus viršijo 7,2 mlrd. eurų – jas gavome iš žmonių, pirkusių bilietus ir per kitas įplaukas. Ir mes tuos pinigus išleidome ir investavome. Jei žiūrėsime į atskirus skaičius, visiškai sutinku, kad 543 mln. eurų valstybės investuoti į oro linijas nebuvo jai grąžinti dividendų ar grynųjų lėšų pavidalu, išskyrus mokesčius, kurių sumokėjome daugiau nei 400 mln. eurų.

– Ar „Air Baltic“ ateityje galėtų tapti ne tik Latvijos, bet ir visų trijų Baltijos šalių oro bendrove?
– Taip jau yra. Rinkos dalies požiūriu, susisiekimo požiūriu, mes jau esame tokios oro linijos ir šiuo atžvilgiu norime augti toliau. Mes visiškai nemanome, kad esame tik Latvijos nacionalinis vežėjas. Mes save matome ir kaip Lietuvos bei Estijos nacionalinį vežėją, nes tai užkoduota mūsų DNR. Pas mus dirba žmonės iš visų trijų Baltijos šalių, mes jungiame visas tris Baltijos valstybes ir norime čia augti. Mes norime būti tikru Baltijos šalių vežėju, kurio tapatybė yra ten, kur yra pagrindinė mūsų bazė – Latvijoje. Tačiau mes Lietuvą ir Estiją taip pat matome kaip savo namus (...)

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...ne-rinkos-dali

[vytgri]

Pirmiausia reikia matyti daugiamečius nuostolius ir 571 mln nurašymus.
Ar kažkas mano, kad kuriant savo avialinijas išnyks konkurencija iš esamų - AirBaltic ir kitų? Kokį milijardą ar kelis sudeginti manau yra protingesnių tikslų ypač su visokiais ES reguliavimo apribojimais. Čia būtų panašus nesėkmingas amžiaus projektas kaip didelės atominės statyba, uždarymas,.. su visomis pasekmėmis. Estija jau porą kartų pabandė. Ir skandinavų visos šalys pasitraukė iš SAS akcininkų, kurios padėtis nėra gera.
Geriau vykdyti įvairias atskirų krypčių rėmimo programas kurios kainuoja palyginti juokingus pinigus nuosekliai didinant pasiekiamumą. Aišku, tai nėra lygis skambių frazių autoriams. Kaip ir norintiems direct skrydžių į JAV

571M nurašyt būtų Latvijos valdančių partijų savižudybė. Esu tikras kad to nebus. BT reikia tikėtis sėkmingo IPO (kažkaip neužmačiau kada jis numatytas) ir po to - rimto investuotojo. Labai įdomios diskusijos BT skiltyje PPRUNE forumuose:
https://www.pprune.org/terms-endearm...mation-21.html

[Arunasx]

Beje, pernai Air Baltic pasiekė 34 milijonų eurų pelną:.

Pirmiausia reikia matyti daugiamečius nuostolius ir 571 mln nurašymus.
Ar kažkas mano, kad kuriant savo avialinijas išnyks konkurencija iš esamų - AirBaltic ir kitų? Kokį milijardą ar kelis sudeginti manau yra protingesnių tikslų ypač su visokiais ES reguliavimo apribojimais. Čia būtų panašus nesėkmingas amžiaus projektas kaip didelės atominės statyba, uždarymas,.. su visomis pasekmėmis. Estija jau porą kartų pabandė. Ir skandinavų visos šalys pasitraukė iš SAS akcininkų, kurios padėtis nėra gera.
Geriau vykdyti įvairias atskirų krypčių rėmimo programas kurios kainuoja palyginti juokingus pinigus nuosekliai didinant pasiekiamumą. Aišku, tai nėra lygis skambių frazių autoriams. Kaip ir norintiems direct skrydžių į JAV

[Ignalina]

Tai vertėtų ją sukurti, o ne rašyti ne į temą. Ypač forumo nariui, kuris pastoviai dėl offtopico kabinėjasi prie kitų.

[Romas]

Ir iš kur pas patį tiek tulžies...

Apie airBaltic pilna pranešimų šioje temoje.
Informacija čia surandama kur kas lengviau nei "Pasaulio aviacijos naujienose".

airBaltic seniai vertas atskiros temos.

[Ignalina]

BNS 2024.09.10
Vokietijos „Lufthansa“ svarsto galimybę įsigyti „Air Baltic“ akcijų

Iš didžiojo forumo teisuolio bei wannabe moderatoriaus tokio offtopico nesitikėjau.