[VNO] Tarptautinis Vilniaus oro uostas

[DSaulius]

Kokie dar oro uostai tegul pirma kompaniju i vilniaus pritraukia o paskui tegul svaicioja apie nauja.

[kaskas]

Nereikejo suzlugdyti Flylal, nereiketu dabar krimstis, o kas be Flylal per vilnius stengtusi tranzita daryti, na nors bent jau kelevius atskraidinti i Vilniu o ne kitaip.

[Al1]

Nuomonė: ar Lietuvoje reikia statyti naują oro uostą?
http://www.alfa.lt/straipsnis/102622...09-03-04_17-17

Dar vienas utopija...

[a_p]

Nereikejo suzlugdyti Flylal, nereiketu dabar krimstis, o kas be Flylal per vilnius stengtusi tranzita daryti, na nors bent jau kelevius atskraidinti i Vilniu o ne kitaip.

Tada krimstumemes, kad flylal kiekvienais metais suryja XX mln. mokesciu moketoju pinigu.

[TukasLT]

Tada krimstumemes, kad flylal kiekvienais metais suryja XX mln. mokesciu moketoju pinigu.

Nelabai sutinku su tavo pasakymu, tai jau geriau kad viesbuciai neturi klientu, lai bankrutuoja, restoranai lai isgyvena kaip nori be klientu, o kur dar VEKS renginiai, jei kas nores tas atvaziuoja, kad ir peskom... Manau valstybe patyre daug didesne zala nei butu investavusi kazkiek milijonu. Na bet kokiu atveju, valstybe mokes tiems zmones kas susija su turizmu bedarbio pasalpas, plius, kiek negaus investiciju, kurios siuo metu reikalingos tragiskai.
Kitas dalykas, Estija nepasididziavo, gelbeja savo nacionalini vezeja, kisa milijonus, matyt jie pasiziurejo kokia situacija VNO.
Jei butu protingi zmones SM, butu padare tikrai gera sutarti, ir butu apsaugoja tuos milijonus, o dabar visi sedim prie suluzusios geldos. Nesukiso tu milijonu FlyLAL, issimokes premijas, valio te gyvuoja Lietuvele. Apgailetina!

[alm]

Kitas dalykas, Estija nepasididziavo, gelbeja savo nacionalini vezeja, kisa milijonus, matyt jie pasiziurejo kokia situacija VNO.
Jei butu protingi zmones SM, butu padare tikrai gera sutarti, ir butu apsaugoja tuos milijonus, o dabar visi sedim prie suluzusios geldos. Nesukiso tu milijonu FlyLAL, issimokes premijas, valio te gyvuoja Lietuvele. Apgailetina!

Yra skirtumas kur gelbėjama nacionalinė (nes dauguma akcijų valstybės) kompanija, kuriai stinga apyvartinių lėsų nes naujus lėktuvus pirko, ir kur žulikų šaika norinti daugiau pinigų.
Jei nesutinki dėl žulikų šaikos apbibūdinimo, papasakok, kodėl dabar jie į teismus duoda valstybę, o ne, pavyzdžiui, savo "šveicarų investuotojus".

[TukasLT]

alm, dėl žulikų šaikos sutinku, taip ten vadovai nepasižymi sąžiningumu, nors ką pati valstybė padarė? Kalbu apie Ivanauska ir visą SM, jei būtų nuo pat pradžių bendradarbiavę, o ne vienas kitam gerkles draskę, gal situaciją būtų visiška kitokia, nes visoje Europoje stiprios aviakompanijos yra iš dalies priklausomos valstybės. Kitas dalykas, SM turėjo labai stipriai apgalvoti situacija ir rinktis viena blogybę iš dviejų. Taip, jie pasirinko, tiesiog nusiplovė rankas ir leido bankrutuoti avialinijoms, nors SM žinojo, kad tokiu atveju, apie skolų susigrąžinimą gali pamiršti, nes nėra jokio turto. Jei būtu norėjusi valstybė, galėjo derėtis ir būtų sudarę tikrai gerą sutartį, ir gal ateityje būtų susigrąžinę skolas, o dabar sėdi su boronkos skyle, nei pinigų, nei skrydžių, turizmas žlugęs.

[alm]

alm, dėl žulikų šaikos sutinku, taip ten vadovai nepasižymi sąžiningumu, nors ką pati valstybė padarė? Kalbu apie Ivanauska ir visą SM, jei būtų nuo pat pradžių bendradarbiavę, o ne vienas kitam gerkles draskę, gal situaciją būtų visiška kitokia, nes visoje Europoje stiprios aviakompanijos yra iš dalies priklausomos valstybės. Kitas dalykas, SM turėjo labai stipriai apgalvoti situacija ir rinktis viena blogybę iš dviejų. Taip, jie pasirinko, tiesiog nusiplovė rankas ir leido bankrutuoti avialinijoms, nors SM žinojo, kad tokiu atveju, apie skolų susigrąžinimą gali pamiršti, nes nėra jokio turto. Jei būtu norėjusi valstybė, galėjo derėtis ir būtų sudarę tikrai gerą sutartį, ir gal ateityje būtų susigrąžinę skolas, o dabar sėdi su boronkos skyle, nei pinigų, nei skrydžių, turizmas žlugęs.

Kažkodėl manau, kad Ivanauskas ir sena ministerija priešais pasidarė irgi ne šiaip sau ir ne iš karto. Sunku bendrauti su žmonėm turinčiais tokį stilių.
Aš va nelabai įsivaizduoju, kad dabartinis ministras galėtų dabar ar ateityje konstruktyviai bendradarbiauti su Flylal savininkais po visų kaltinimų, kreipimųsi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos kėlimo jam ir pan.
Sunku galvoti apie visuomenės gerovę kai tau ant galvos šika.

[TukasLT]

Na reikėtų prisiminti, kad kai privatizavo LAL, Ivanauskas ta pačią savaitę pareikalavo grąžinti skolas, kurios buvo susikaupusios, kai LAL priklauso valstybei, tai apie kokius dar santykius galima kalbėti. O kiekviena verslo organizacija gina savo interesus, jokiu būdu as neginu FlyLaL savininkų, nes ten fruktai irgi geri. Bet SM turėjo pasirinkti, kas naudinga valstybei ir jos piliečiams. Ka gi pasirinko, ar tai naudinga? Patys matome, po kelių savaičių vasaros sezonas, o VNO dulkėmis apsėdęs. Kitas, dalykas, man asmeniškai peršasi viena mintis apie Ivanauska, jis vykde Latvijos SM uzsakymus su AirBaltic priesakyje. Čia mano asmeninis pastebėjimas.

[alm]

Na reikėtų prisiminti, kad kai privatizavo LAL, Ivanauskas ta pačią savaitę pareikalavo grąžinti skolas, kurios buvo susikaupusios, kai LAL priklauso valstybei, tai apie kokius dar santykius galima kalbėti. O kiekviena verslo organizacija gina savo interesus, jokiu būdu as neginu FlyLaL savininkų, nes ten fruktai irgi geri. Bet SM turėjo pasirinkti, kas naudinga valstybei ir jos piliečiams. Ka gi pasirinko, ar tai naudinga? Patys matome, po kelių savaičių vasaros sezonas, o VNO dulkėmis apsėdęs. Kitas, dalykas, man asmeniškai peršasi viena mintis apie Ivanauska, jis vykde Latvijos SM uzsakymus su AirBaltic priesakyje. Čia mano asmeninis pastebėjimas.

Nu tai normalu, kad investuotojas, nupirkęs įmonę apmoka jos skolas ir tada investuoja toliau. Jei galvojama kitaip - tai tas ir turi būti į privatizavimo sutartį įrašyta (pvz. gražinimo grafikas). Jei būtų privatizavęs koks SAS, būtų tas skolas ir apmokėjęs.
O Airbaltic tuo metu neišsidirbinėjo, atidarinėjo skrydžius, mokėjo tvarkingai, bendravo reik manyt irgi normaliai - natūralu, kad su jais susiklostė geri santykiai. Gi ir santykiai su darbuotojais abiejose kompanijose skryrėsi kaip diena ir naktis.
Neginu Ivanausko, jį pramest seniai reikėjo, bet aš jį kaltinčiau bendra visiška nekompetencija, o ne svetimų interesų atstovavimu.

Labai geras nūdienos pavyzdys yra Lufthansa Italia kūrimas Milano Malpensa oro uoste. Kainos kol kas ypač mažos, skrydžių daugėja dienom, bet ir oro uosto, ir miesto valdžia juos kiek gali remia, giria ir džiaugiasi, o ne kaltina dempingu prieš Alitalia.

[TukasLT]

Manau, VNO vadybininkai absoliučiai nieko nenusimano apie šiuolaikines vadybos sistemas, kaip Six Sigma, kokybės vadybą ir panašiai, kurie visi teigia, kad organizacija turi veikti taip, kad pirmiausiai patenkintu klientų poreikius ir reikalavimus, tik tokiu būdu galima pasiekti maksimalius rezultatus, o VNO išsidirbinėja kaip nori. Dabar paskelbė defli.lt (čia ne reklama), kad oro uosto mokesčius sumažino per pusę, nemanau, kad tai padės.

[alm]

Nauji mokesčiai ir nuolaidos jau nuo vasario 1 d. galioja - oro uosto puspyje galima su jais susipažinti. Ne naujas vadovas juos sugalvojo. Bet kad nežada toliau tobulinti (dar mažinti) - jau negerai..

[Sula]

O Airbaltic tuo metu neišsidirbinėjo, atidarinėjo skrydžius, mokėjo tvarkingai, bendravo reik manyt irgi normaliai - natūralu, kad su jais susiklostė geri santykiai. Gi ir santykiai su darbuotojais abiejose kompanijose skryrėsi kaip diena ir naktis.

Esmė tame, kiek žinau, į FlyLAL pasiūlymus nebuvo kreipiama dėmesio ne todėl kad jie konstruktyvūs, bet todėl, kad "visoms kitoms aviakompanijoms to nereikia" ir "pirma susimokėkit". Todėl naujasis terminalas neturi nei normalaus tranzito galimybių, nešengeno zona iš vis - nei į kuolą nei į mietą. Be to, visiems buvo žinomi buvusio oro uosto vadovo tiesiog lipšnūs santykiai su LH ir BT atstovais, ir pabrėžtinai šalti, netgi tiesiog ignoravimas - su LAL, po to FlyLAL vadovybe.

[c2h5oh]

alm, dėl žulikų šaikos sutinku, taip ten vadovai nepasižymi sąžiningumu, nors ką pati valstybė padarė? Kalbu apie Ivanauska ir visą SM, jei būtų nuo pat pradžių bendradarbiavę, o ne vienas kitam gerkles draskę, gal situaciją būtų visiška kitokia, nes visoje Europoje stiprios aviakompanijos yra iš dalies priklausomos valstybės.

Tu teisus, tačiau tu išvardini tai, ką reikėjo daryti anksčiau - pernai, 2005 metais arba net pereitame tūkstantmetyje. Kas iš to, pabėdavojimas kad praeity reikėjo daryti kitaip nieko nepasako apie tai, ką daryti dabar.

Kitas dalykas, SM turėjo labai stipriai apgalvoti situacija ir rinktis viena blogybę iš dviejų. Taip, jie pasirinko, tiesiog nusiplovė rankas ir leido bankrutuoti avialinijoms,

Traukti iš bankroto galima partnerį, kuris:
1) yra skaidrus (aiškiai atskleidžia kas ir kaip, kas su kuo, kas ant ko, kas kam kiek kada skolingas ir t.t.)
2) turi aiškią strategiją, ką jis darys su pinigais ir kaip juos vėliau grąžins
3) elgiasi padoriai ir nechamavoja

Flylal pasiūlymas "už 1 litą" neatitiko nei vieno iš šitų punktų.

O beje, kas trukdo paskelbti tarptautinį konkursą keleivių atvežimui į kultūros sostinę? Štai jums tiek ir tiek milijonų, ir atidaryt tiek ir tiek skrydžių ir pagrindinius Europos miestus. Visokeriopa nauda - ir keleiviai bus atvežti (daugiau, greičiau ir pigiau), ir nereikės turėt reikalų su prasiskolinusia supainiota šaraškino kontora, ir pigiau kainuos.

[a_p]

O beje, kas trukdo paskelbti tarptautinį konkursą keleivių atvežimui į kultūros sostinę? Štai jums tiek ir tiek milijonų, ir atidaryt tiek ir tiek skrydžių ir pagrindinius Europos miestus. Visokeriopa nauda - ir keleiviai bus atvežti (daugiau, greičiau ir pigiau), ir nereikės turėt reikalų su prasiskolinusia supainiota šaraškino kontora, ir pigiau kainuos.

As irgi taip manau. Flylal nebuvo kazkokia unikali ir nepakartojama avialinija. Jei bus norinciu skristi i VNO, tai bus ir skraidinanciu, didziajai daugumai keleiviu jokio skirtumo ar tai bus SAS ar BA ar LH ar flyLAL. Jei jau taip norisi kazka subsidijuot tai zymiai racionaliau tam paskelbti atvira konkursa.
Tik visai ne faktas ar tos subsidijos galutiniame rezultate tikrai apsimoka. Provincijos i pasaulio bamba tokiais budais nepaversi.

[Metropolis]

Lietuvos oro uostų plėtros galimybių studijoje siūlomi penki plėtros scenarijai

Ekspertai Susisiekimo ministerijai pristatė Lietuvos oro uostų plėtros galimybių studiją, kurioje pateikiama esamos šalies oro uostų infrastruktūros analizė ir siūlomi penki skirtingi šalies oro uostų plėtros scenarijai.

Pateikti pirmieji du oro uostų plėtros scenarijai siūlo kaip pagrindinį šalies oro uostą plėtoti vieną iš dabar veikiančių Vilniaus arba Kauno oro uostų, antrojo veiklą ribojant arba visiškai sustabdant. Palangos oro uostas abiem atvejais būtų plėtojamas kaip regioninis oro uostas.

Kitas scenarijus – Vilniaus ir Kauno oro uostus plėtoti kaip vieną oro uostų kompleksą, keleivių ir krovinių srautus paskirstant tarp abiejų oro uostų. Palangos oro uostas taip pat liktų regioninis.

Konsultantai prognozuoja, kad Vilniaus oro uostas apie 2025 metus pasieks savo galimybių ribas (4,5 – 5 mln. keleivių per metus), o lėktuvų keliama tarša bei triukšmas taps nebepriimtini didžiajai daliai sostinės gyventojų. Atsižvelgiant į šias prielaidas apibrėžiamas ketvirtas scenarijus, siūlantis statyti naują tarptautinį oro uostą su patogia, tarptautinius standartus atitinkančia infrastruktūra. Naujasis oro uostas turėtų įsikurti apie 50 km atstumu nuo Vilniaus link Lietuvos centro. Iki naujo oro uosto pastatymo Vilniaus oro uostas būtų naudojamas kaip pagrindinis Lietuvos tarptautinis oro uostas. Pradėjus veikti naujajam oro uostui, Kauno oro uostas būtų uždaromas, o Vilniaus oro uostas palaikomas kaip regioninis oro uostas verslo poreikiams tenkinti bei naudojamas kaip atsarginis. Palangos oro uostas veiktų kaip regioninis.

Paskutinis, penktasis scenarijus, nagrinėja galimybę Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus plėtoti ir valdyti kaip atskiras sistemas. Šiuo atveju dabartinė situacija iš esmės nesikeistų, minėti oro uostai konkuruotų tarpusavyje.

Susisiekimo ministerija nagrinės visus siūlomus oro uostų plėtros scenarijus. Tolimesnės veiklos pagrindu gali tapti vienas iš aptartų variantų. Atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančią ekonominę situaciją, gali būti svarstomi ir kiti šalies oro uostų plėtros variantai.

Lietuvos oro uostų plėtros galimybių studiją Susisiekimo ministerijos užsakymu parengė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ su tarptautine kompanija „Ramboll“. Ši studija leis geriau pagrįsti sprendimus dėl optimalios oro transporto infrastruktūros plėtros, siekiant sudaryti geriausias sąlygas oro transporto bendrovių veiklai, užtikrinti pagrindinių šalies pramonės bei kultūros centrų laisvą ir patogų pasiekiamumą, skatinti turizmą, poilsio ir pramogų sektorių plėtrą.

info: http://www.transp.lt/Default.aspx?El...ArticleID=5694

[GediminasJa]

Scenarijuose matosi viena, noras suzlugdyti vilniui konkurencija kelianti kauno oro uosta....

[Sula]

Užtat tai, ką turime (praktiškai žlugusią komercinę Lietuvos aviaciją) yra nepamatuotų Kauno aviatorių ambicijų rezultatas.
Manau, kad visi mes ir šalies svečiai sutiktume skraidyti vien iš Kauno, jeigu tai būtų strategiškai ir ekonomiškai pateisinama ir realu.
Juolab, scenarijuose numatyti visi variantai, išskyrus taip trokštamas - uždaryti visus oro uostus, išskyrus Kauno Karmėlavą.

[Vikis]

Scenarijuose matosi viena, noras suzlugdyti vilniui konkurencija kelianti kauno oro uosta....

Bet juk tai taip lietuviška (rusiška) - pats būsiu biednas, bet ir kitam neleisiu dirbti. Kai du pešasi laimi Ryga

[GediminasJa]

/\
butent kad ir kaip bebutu gaila bet siose pestynese laimi ryga.. bet kur tau vilnieciui reikes iki kauno vaziuoti.. geriau pastatysim nauja 50 km nuo vilniaus ir i ji visi vaziuosim.. bet tik ne i kauna..