[VNO] Tarptautinis Vilniaus oro uostas

[kempas]

Na reiktų Vilniaus oro uosto vadovus pasveikinti, kad pritraukė Rynair ir Wizair kompanijas. Deja, bet Kauno oro uostas gan smarkiai dėl tu Vilniaus fokusu nukentėjo, gaila . . Na gal kiti metai Vilniui taip nesiseks ir pasistengs Kauno oro uostas susigražinti lyderio statusą.

[pauliaK]

/\
Susigrąžinti ką?

[Wycka]

Na reiktų Vilniaus oro uosto vadovus pasveikinti, kad pritraukė Rynair ir Wizair kompanijas. Deja, bet Kauno oro uostas gan smarkiai dėl tu Vilniaus fokusu nukentėjo, gaila . . Na gal kiti metai Vilniui taip nesiseks ir pasistengs Kauno oro uostas susigražinti lyderio statusą.

Kauno oro uostas žinojo, kad VNO derasi su Ryanair ir Wizzair (tai nebuvo jokia paslaptis, net žiniasklaida rašė), tačiau ką padarė, kad Ryanair ir AirBaltic plėstų skrydžių geografiją ar pritrauktų naujų avialinijų?

[pauliaK]

Nereikia lyginti dviejų visiškai skirtingų dalykų ar juo labiau pykti. Kauno oro uostas kol kas yra vienos avia kompanijos oro uostas (neskaitant dviejų, 4 per savaitę, reisų į Rygą ir Maskvą), praktiškai neturintis ką pasiūlyti verslo keliautojams, tuo tarpu Vilniaus oro uostas kaip niekada šauniai difersifikuotas, kuriame šiuo metu veikia daugiau nei 20 aviakompanijų, skaičius kurio ne vienas gerokai didesnis oro uostas pavydėtų. Didžioji dauguma kompanijų pilną servisą siūlantys didieji Europos vežėjai, reiškia kad su vienu persėdimu gali atsidurti bet kuriame pagrindiniame pasaulio taške, o du kartus persėdęs praktiškai bet kur pasaulyje, analogiškai Vilnius taip pat pasiekiamas iš bet kur.

Dėl keletos Ryanair perkeltų maršrutų iš Kauno į Vilnių pacituosiu Vilniaus oro uosto komercijos direktorų, kuris labai šauniai paaiškino situaciją tiems, kuriems atrodo, kad Vilnius skriaudžia Kauną:

Tomui ir kitiems: visi oro uostai Lietuvoje deda pastangas pritraukti aviakompanijas ir didinti skrydžių skaičių. Tačiau, kaip ne kaip, visų aviakompanijų tikslas yra pelnas ir rinkos sąlygos (keleivių skaičius+yield) ilgesniu laikotarpiu yra lemiamas. BVA atveju, KUN-BVA yield’as buvo žemas ir nekilo. Kaip esu rašęs anksčiau, low cost aviakompanijos įdirbinėja maršrutus iki dviejų metų. Todėl su BVA atėjo laikas arba maršrutą uždaryti, arba kažką keisti. Todėl Ryanair priėmė tokį sprendimą. Nepamirškit, jog VNO-BVA Ryanair bus brangesnis maršrutas – jau vien dėl to, kad W maršrutai yra brangesni nei “base to spoke” ir dėl to, kad skrydžio nuotolis yra ilgesnis. Teigiamos patirties yra – pvz. BGY maršruto yield BGY-VNO yra didesnis nei BGY-KUN. Su Paryžium KUN-BVA bėda buvo, jog srautas praktiškai į vieną pusę, t.y. iš Kauno. Dabar tikima, jog atsiras daugiau prancūzų maršrute.

Tai toli gražu galioja ne visiems maršrutams, pagal IATA PaxIS, pvz. Maršrutai į Londono oro uostus iš Kauno yra aukštesnio yield nei iš Vilniaus.
Apie kažkokius maršrutų pertempinėjimus iš KUN į VNO – absurdas, nieko panašaus nevyksta :-)

Keli komentarai, kad būtų aiškiau. Yield - pajamos už skrydį, tai labai labai svarbus finansinis rodiklis iš principo ir apsprendžiantis veiklos sėkmingumą. Paprastai tariant, gali atrodyti viskas šaunu, lėktuvai skraido pilni - veikla klesti. Tačiau nebūtinai, jeigu skrendi už 100 Lt pirmyn ir atgal tai matyt ir pačiam nesunku suprasti, kad iš tavęs matyt uždirbti nepavyks, o jeigu tokių lėktuve dauguma, reiškia kad matyt finansinės naudos iš šio reiso kompanija neturės. Taip gali tęstis, kurį laiką, bet negali taip būti amžinai. Citatoje Simonas mini, kad toks bandymas įdirbti maršrutą pigių skrydžių bendrovėse gali trukti iki dviejų metų. T.y. Jeigu per šį laiką vežėjas nesugeba užsiauginti keleivių mokančių kainą už kurią ekonomiškai naudinga vykdyti veiklą, toks maršrutas yra nutraukiamas.

Iš komentaro galima suprasti, kad Paryžiaus atveju buvo bėda ne lietuvių nenoras skristi į Paryžių, bet prancūzų nenoras skristi į Kauną. Tuo pačiu, Ryanair jau turėjo patirties iš sėkmingo Milano perkėlimo iš Kauno į Vilnių, kuomet padidėjo italų skrendančių į Lietuvą skaičius, o daugumai šia kryptimi skraidančių lietuvių matyt esminio skirtumo nebuvo skristi iš Kauno ar Vilniaus, kam reikėjo tas toliau skraidė. To paties kompanija matyt tikisi ir darydama šį žingsnį, nepaisant to, kad operuoti tokį maršrutą iš Vilniaus jai bus brangiau, nei iš Kauno.

Tuo tarpu tokios kryptis kaip kad Londonas yra pelningesnės iš Kauno. Taip pat dar viena papildoma atostoginė kryptis, nuo pavasario ir liekančios visos pernykštės leidžia spėti, jog čia reikalai geri taip pat. Taip kad Kauno oro uostas yra puikiai tinkamas aptarnauti emigracinį ir poilsinį srautą.

Linkiu abiems oro uostams kuo didžiausios sėkmės pritraukiant naujus vežėjus, atidarant naujas kryptis ir jas palaikant. Be galo džiaugiuosiu abiejų padarytų progresu per paskutinius kelis metus. Tikrai nepalaikau kažkurio vieno, naudotis tenka abiem. O lyginti vieną su kitu tiesiog sunkiai įmanoma, nes iš principo tai labai skirtingi objektai, nors iš šalies atrodo ir atlieką tą pačią funkciją. Su naujais, beje

[Edd]

Šiaip jau Vilniaus oro uostas 2011 nepasiekė 2008 metų lygio pagal aptarnautą bendrą keleivių skaičių, o Kauno oro uostas 2011 metais aptarnavo rekordinį keleivių skaičių per visą savo istoriją. Ne Kauno oro uostui, o Vilniaus oro uostui reikia pasitemti. Kažkada Vilniaus oro uostas buvo pirmas Baltijos šalyse ir lenkė tiek Rygą, tiek Taliną, o dabar net Talino nepasiveja.
O dėl Kauno oro uosto lyderiavimo, tam reikia, kad būtų jis kažkaip dirbtinai skatinamas arba Vilniaus oro uostas dirbtinai slopinamas. Jei bus vienodos sąlygos oro kompanijoms tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uoste vargu ar daug kompanijų rinksis Kauno oro uostą. Gal ateityje, kai bus nuspręsta, kad Vilniaus oro uostas per arti miesto, o Kauno oro uostas bus patogiai ir greitai pasiekiamas iš Vilniaus.

[pauliaK]

/\
Nesutikčiau. Vilniaus oro uosto augimas prasidėjo kartu su vasaros sezono tvarkaraščiu, kuris aviacijoje prasideda grubiai balandį. Būtent tada oro uostas ir atsispyrė nuo dugno, kur merdėjo du metus, nuo minėtų rekordinių 2008-ųjų. Jau gegužės mėnesį buvo matomi namų darbų rezultatai, kuomet augimas lyginant su 2010-aisias jau siekė daugiau nei 30%. Metų gale augimas įsibėgėjo ir pasiekė didesnę nei 50% ribą kas mėnesį, taip pradedant gerinant ir tam tikrų mėnesių aptarnautų keleivių rezultatus, lyginant ir su tais pačias 2008-aisias. Simonas taip pat jau pranešė, kad gruodis, dar jam nesibaigus, taip pat jau yra pats geriausias visų laikų Gruodis Vilniaus oro uosto istorijoje, todėl sakyti, kad Vilniui dar reikia pasitempti - galima, tačiau nebūtų korektiška, nes Vilnius ir taip yra pasitempęs kaip niekad, o rezultatai tokie geri, kokių dar nebuvo niekad. 2012-iems Vilniaus oro uostas planuoja 2,15 mln. keleivių, t.y. jei nenutiks nieko neplanuoto ir labai blogo šie metai turi būti patys geriausi per visą oro uosto istoriją.

Kalbant apie Kauną - taip 2011-ieji geriausi Kauno oro uosto istorijoje, tačiau tendencija yra priešinga nei Vilniaus, lyginant su 2010-aisias Kaunas nuo to paties Gegužės mėn. stabiliai fiksavo mėnesinį nuosmukį kiekvieną mėnesį, pradedant liepa smukimas nebuvo mažesnis nei 12,80%. Žinoma, tai nemažai susiję su tuo, kad Ryanair tiesiog sumažino skrydžių skaičių ir taip pat pigių skrydžių iš Vilniaus atsiradimu, tačiau pirmu atveju tai yra kaina būtant vienos aviakompanijos oro uostu - esi visiškai priklausomas nuo jos. Kaip bebūtų, dėka didelio augimo Sausio-balandžio mėnesiais (2009-aisias tuomet startavo Ryanair bazė Kaune, plius ugnikalnio įsiveržimas) oro uostas išlaikys metinį augimą, tačiau jei žiūrėsime į aviacinius metus, jei taip galima pavadinti, Kauno oro uostas fiksuos matyt ~13% nuosmukį, lyginant su prieš tai buvusiais metais. Ir kad ir kaip bebūtų gaila, tačiau apart Iraero keturių savaitinių skrydžių į Maskvą nieko daugiau džiugaus Kauno oro uoste per visus metus nenutiko. Apie kažkokias naujienas kitiems metams nieko nesigirdi, greičiausiai viskas priklauso nuo Ryanair ir jo planų, kuriuos Kauno oro uosto vadovybė sužino ne daug anksčiau nei visi likę. Taip kad ateinančių metų Kauno oro uosto augimo perspektyvos gana miglotos ir jei Ryanair nenuspręs bazuoti trečio lėktuvo Kaune arba Kaunas neturi užantyje paslėpęs kokio nors naujo vežėjo, kuris planuoja nuo pavasario atidaryti bent jau keletą naujų maršrutų oro uoste nusimato štilius.

Lyginant Vilnių su Ryga ir Talinu reikia atsižvelgti ir į tai, kad tiek vienas, tiek kitas oro uostas turi ten besibazuojančius nacionalinius vežėjus, kurie vykdo tranzitą, per minėtus oro uostus, o tai labai padeda oro uoste aptarnautų keleivių grafai statistikos suvestinėse, ypač Rygai su AirBaltic. Kaip bebūtų, jokiais būdais neteigiu, kad tai vienintelė priežasties kodėl Vilnius atsilieka. Lygiai taip pat nereikia pamiršti, kad turime dar tą patį Kauną, kuris aptarnauja netoli milijono keleivių per metus, kai tuo tarpu nei Latvija, nei Estija neturi nieko panašaus, kalbu apie aptarnautų keleivių skaičių antruose pagal dydi oro uostose.

[Edd]

@pauliaK: Kokia situacija ir kokios tendencijos tiek VNO, tiek KUN puikiai žinau, bet aš lyginu platesnio laikotarpio rezultatus. Kaip vertintum jei Vilniaus oro uostas kitais metais aptarnautų 3mln keleivių, o dar kitais metais aptarnautų beveik tokį patį skaičių? Kaip neigiamą dalyką, nes beveik nebeprogresuoja ar kaip teigiamą nes padarė didžiulį šuolį per didesnį laikotarpį? Kiekvienas augimas turi būti kažkuo pagrįstas ir jis niekada nebūna begalinis, jei pasieki pakankamai aukštą skaičių, augimas sulėtėja. Tas pats yra ir Kaune. Tas pats anksčiau ar vėliau bus Vilniuje. Tik vienų oro uostų riba yra didesnė, o kitų - mažesnė.

[ACC]

pauliaK, puikus komentaras ir įžvalga.

Šiaip, ko gero, marketingo prasme būtų netgi geriau KUN pristatyti ne kaip Kauno, bet kaip Vilniaus oro uostą. Dedant į šalį visokius pseudo-patriotinius ir miesto "identiteto" kompleksus, tai tikriausiai veiktų geriau būtent pačiam KUN.

Vilnius tam per mažas, o Kaunas per didelis. Toks variantas tiktų nebent Palangai.

[Wycka]

Marketingo prasme būtų netgi geriau KUN pristatyti ne kaip Kauno, bet kaip Vilniaus oro uostą. Dabar gi koks prancūzų ar italų turistas tiesiog nežino, nei kas tas Kaunas, nei, juo labiau, kodėl jis turėtų ten skristi. Jiems gi nebūtinai dašyla, kad Kaunas ir Vilnius, jų standartais iš esmės yra "commuting distance". Juk tarp miestų tik viena valanda kelio.

Iš principo taip galima, bet tada reikėtų dabartinį VNO pervadinti į, tarkim, Vilnius-City, o KUN — Vilnius-Kaunas arba Vilnius-Karmėlava. Panašiai dabar yra su PLQ, kuris yra net ne Palangoje, o Kunigiškiuose, bet teko užmatyti, kad pristatomas kaip Klaipėda-Palanga.

Šiaip man keista, kodėl Vilnius sugebėjo prisivilioti Ryanair ir Wizzair, o Kaunas šiek tiek nukraujavęs su Ryanair, neprisikviečia to paties Wizzair (kurio iš principo kažkada neišlaikė) ar EasyJet?

[pauliaK]

Vilnius tam per mažas, o Kaunas per didelis. Toks variantas tiktų nebent Palangai.

Palanga ne tik kad galėtų, bet ir turėtų vadintis oficialiai bent jau Klaipėda - Palanga oro uostu arba tiesiog Klaipėdos oro uostu. Na bet čia jau politika, lygiai taip pat ir Kauno oro uosto pavadinimas Vilnius - Kaunas ar panašiai tikriausiai būtų net nesvarstoma utopija, nesvarbu jog tai potencialiai galėtų duoti naudos ne kam kitam, o tik tam pačiam Kaunui .

Beje, čia mano paties daryta nuotrauka prieš lygiai metus laiko Paryžiaus Beavais oro uoste, kuris ne tik kad ne Paryžiuje (80 km nuo jo), bet dar net ir ne pačiam Beavais, o šalia jo esančiame labai mažame miestelyje - Tille .

Prašom:


Tik panašu, kad to neužteko

[pauliaK]

Šiaip man keista, kodėl Vilnius sugebėjo prisivilioti Ryanair ir Wizzair, o Kaunas šiek tiek nukraujavęs su Ryanair, neprisikviečia to paties Wizzair (kurio iš principo kažkada neišlaikė) ar EasyJet?

Čia aišku neįmanoma atsakyti neturint kažkokios papildomos paprastam mirtingajam neprieinamis informacijos, tačiau dėl Wizz gali būti, kad kartą nelabai pavykus veiklai Kaune jie patys nebuvo suinteresuoti bandyti dar kartą, tuo labiau, kad Ryanair jau čia turėjo bazę, t.y. žaidimo taisykles jau diktavo pastarieji. Savo ruožtu Vilniui pakeitus kainodarą jis tapo pakankamai patrauklus ir pigių skrydžių bendrovėms, nors neabejoju jog finansiškas ne toks patrauklus kaip Kaunas, tačiau panašu, kad kiti faktoriai nulemia, jog veikla iš Vilniaus, nepaisant kažkiek didesnių sąnaudų, turi potencialą būti pelningesne.

Dėl EasyJet, pastarieji vis labiau orientuojasi ir į verslo srautą, bei tuos keliautojus, kurie gali ir nori mokėti ne pačią mažiausią kainą. Taip pat paradeda siūlyti vis daugiau paslaugų, kurios kaip ir nepriklauso tikriems "pigiesiems", tokias kaip bilietus su pažymėtomis vietomis, pardavnėti bilietus visuotinėse bilietų pardavimo sistemose, taip pat daug kur skraido į pagrindinius oro uostus, užuot rinkęsi pigiausią infrastruktūrą. Būtent dėl šios priežasties sunkiai įsivaizduoju EasyJet ateinant į Kauną. Net ir Vilniuje nepanašu, kad jie turi minčių apsireikšti, visų pirma dėl ir taip jau aršios konkurencijos pagrindinėmis kryptimis, kurias EasyJet galėtų pasiūlyti, tiek papraščiausiai neatrodo, kad juos dabar domina mūsų regionas. Skraido jie į Taliną jau kuris laikas, tačiau veikla ten gana simboliška, dvi kryptys į Jungtinę Karalystę, Londonas - kasdien ir Liverpulis - vos du kartus per savaitę .

[SarunasLT]

Šiais metais galima ir Turkish tikėtis VNO. Jie išreiškė norą plėstis Baltijos šalyse.

[SarunasLT]

Šiaip seniai jau buvo straipsnis apie TK planus. Tai buvo parašyta, kad 2012 nusimato Vilnius ir Talinas, be to - http://rus.postimees.ee/687960/turki...it-pribaltiku/ Bus matyt iki ko visa tai išsirutulios.

[Mindžius]

Ir aš įsitrauksiu į komentatorių gretas

TVOU nepasiekė ir 2007 metų lygio, pritrūko beveik 3000 keleivių..
Baltijos šalių oro uostai (2011metai):
1. Riga International Airport - 5'106'893 keleivių (9,1 proc augimas).
2. Lennart Meri Tallinn Airport - 1'913'172 keleivių (27,6 proc augimas).
3. Vilnius International Airport - 1'714'258 keleivių (24,7 proc augimas).

Talinas neblogai pasitempė.. 2010metais buvome jau prie pat..:
1. Riga International Airport - 4'663'692 keleivių (12,8 proc augimas lyginant su 2008).
2. Lennart Meri Tallinn Airport - 1'384'831 keleivių (2,8 proc augimas).
3. Vilnius International Airport - 1'373'859 keleivių (4,98 proc augimas).

[SarunasLT]

“EL AL” / “SUN D’OR” TIESIOGINIAIS REGULIARIAISIAIS SKRYDŽIAIS SUJUNGS VILNIŲ IR TEL AVIVĄ Tikimės gerų rezultatų ir skrydžių dažninimo.

[Eidvis]

Ištiesų Vilniuje ir apskritai Lietuvoje yra gausu žydiško paveldo. Tikrai manau, kad jo išnaudojimo potencialo yra labai daug.

[Aleksas666]

Ištiesų Vilniuje ir apskritai Lietuvoje yra gausu žydiško paveldo. Tikrai manau, kad jo išnaudojimo potencialo yra labai daug.

Gal ir daug, bet ypatingos įtakos turizmo pagyvėjimui neturės, nes iki šiol žydai šiuo aspektu yra apatiški. Kelionę į Lietuvą renkasi išskirtinai tie, kurie arba turi tiesioginių sąsajų su Lietuvą arba studentai, kurių gausu Kaune. Šiuo metu į Lietuvą atvyksta žydų religinio kulto atstovai ir grynai dėl religinių priežasčių, dar mažiau atvyksta senų-etninių vilniečių ar jų palikuonių, o turistų vienetai, gal nėra tinkamos reklamos arba tinkamos paskatos. Nepaisant viso to turizmo rodikliai kas met pranoksta lūkesčius, o tai gali sudominti ir Izraelio turistus.

[Al1]

Atvažiuoja tie žydai. Druskininkuose kiek jų yra. Vienas mano pažįstamas užsiima jų atgabenimu. Tik nereikia manyti, kad visi peisuoti ir iš minioje lengvai atpažįstami.

[miniMauglis]

Atvažiuoja tie žydai. Druskininkuose kiek jų yra. Vienas mano pažįstamas užsiima jų atgabenimu. Tik nereikia manyti, kad visi peisuoti ir iš minioje lengvai atpažįstami.

Dėl Druskininkų tai tikrai taip, buvo net planai Druskininkų savivaldybės statyti oro uostą tam, kad galėtų pasiturintys Izrealio ar Rusijos piliečiai charteriais skisti tiesiai į kurortą.

[Eidvis]

Gal ir daug, bet ypatingos įtakos turizmo pagyvėjimui neturės, nes iki šiol žydai šiuo aspektu yra apatiški. Kelionę į Lietuvą renkasi išskirtinai tie, kurie arba turi tiesioginių sąsajų su Lietuvą arba studentai, kurių gausu Kaune. Šiuo metu į Lietuvą atvyksta žydų religinio kulto atstovai ir grynai dėl religinių priežasčių, dar mažiau atvyksta senų-etninių vilniečių ar jų palikuonių, o turistų vienetai, gal nėra tinkamos reklamos arba tinkamos paskatos. Nepaisant viso to turizmo rodikliai kas met pranoksta lūkesčius, o tai gali sudominti ir Izraelio turistus.

Vadinasi reikia padaryti taip, kad žydų turistai važiuotų čia ne dėl to, kad prisiminė, jog tokioje Lietuvoje yra žydiško paveldo, o dėl to, kad mes patys jiems primintumėm apie jį. Tiesioginis skrydis prie to labai gerai prisideda.