Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Klaipėdos jūrų uostui – aštrūs pandemijos kirčiai, tačiau jau jaučiama viltis

    Koronaviruso pandemija sujaukė ir sumenkino visų pasaulio jūrų uostų veiklą. Ne išimtis ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (KVJU). Tačiau juntamas pagyvėjimas tarptautinėje jūrų transporto rinkoje visiems teikia vilčių, kad rezultatai gerės.

    Tikimasi gausaus javų derliaus

    Per pirmąjį pusmetį Klaipėdos jūrų uoste krauta 22,1 mln. tonų krovinių – 6,6 proc. mažiau negu pernai per tą patį laiką. „Šis laikotarpis buvo nelengvas, tačiau Klaipėdos rezultatai yra geresni negu visų rytų Baltijos pakrantės uostų vidurkis. Per šešis mėnesius krova čia vidutiniškai sumažėjo 7 proc.

    Manome, kad situacija antrajame pusmetyje pagerės – turėtų padaugėti generalinių krovinių, prognozuojamas neblogas javų derlius, o mūsų uoste – pajėgiausi Baltijos regione grūdinių kultūrų krovos terminalai“, – sakė KVJU direkcijos vadovas Algis Latakas.

    Klaipėdos uoste labiausiai sumažėjo skystųjų ir generalinių krovinių apyvarta (13,3 ir 11 proc. lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laiku), nežymiai padidėjo biriųjų krovinių.

    Naftos rinkoje – viltingi ženklai

    „Dėl COVID-19 sumenkę prekybos ryšiai tarp Europos ir Azijos padarė neigiamą įtaką konteinerių apyvartos srautui. Jų krauta mažiau beveik visuose rytinės Baltijos regiono uostuose. Tačiau tarptautinės laivybos linijos jau signalizuoja apie rinkos atsigavimą.

    Panaikinti karantino apribojimai Europoje skatina vartojimą, palengva stabilizuojamos naftos kainos. Tai įkvepia vilties, kad metų pabaigoje naftos krovos rezultatai bus geresni“, – optimistiškai į ateitį žvelgia Klaipėdos uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

    Šiemet sausio – birželio mėnesiais į Klaipėdos uostą atplaukė 3100 laivų – 292 mažiau negu pernai, apsilankė 91 022 keleiviai – 44,6 proc. mažiau negu pernai.

    Pasaulinė pandemija koregavo ir keliautojų srautus – paskelbus visuotinį karantiną, į Klaipėdos kruizinių laivų terminalą neatplaukė nė vienas laivas su užsienio turistais – sezonas, galima sakyti, jau palaidotas.

    Jūrų uosto investicijos neįstrigo

    Per pirmąjį pusmetį Klaipėdoje į jūrų uosto infrastruktūros objektų plėtrą investuota apie 24 mln. eurų, penktadalį lėšų iš struktūrinių fondų skyrė Europos Sąjunga.

    Jau baigta gilinti Malkų įlankos akvatorija (pasiektas projektinis 14,5 metro gylis), rekonstruotos krantinės, kuriomis naudojasi krovos kompanijos „Bega“ ir Klasco“.

    Centriniame Klaipėdos terminale pailgintas pirsas, prie kurio švartuojasi autotransportą ir keleivius į Kylio (Vokietija) ir Karlshamno (Švedija) uostus plukdantys Danijos laivybos įmonės „DFDS Seaways“ keltai.

    Iki šiol čia galėjo stovėti 200 metrų ilgio laivai, o po rekonstrukcijos užteks vietos 230 metrų keltams, talpinantiems daugiau krovinių ir keleivių. Du naujos kartos „DFDS Seaways“ keltai jau statomi Kinijoje.

    Pandemija į jūrų verslą įnešė daug sumaišties, bet KVJU vadovai džiaugėsi – per sąstingio laikotarpį neįstrigo nė vienas su uosto infrastruktūros plėtra susijusių valstybės investicijų projektas.

    Įgyvendinami nauji projektai

    „Produktyvus, investicijų grąžą valstybei užtikrinantis KVJU direkcijos lėšų panaudojimas – vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių uosto įmonių veiklą ir jų rezultatus. Šiemet laukia dar ne vienas didelis projektas – planuojame pradėti uosto vartų bangolaužių rekonstrukciją.

    Rengiamas techninis projektas, kurį įgyvendinus šiaurinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje laivybos kanalas iki pirmojo laivų apsisukimo rato bus išgilintas 17 metrų“, – pažymėjo A.Latakas.

    Intensyviausi infrastruktūros tobulinimo darbai šiuo metu vyksta pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje.

    Išgilinus Malkų įlanką iki 14,5 metro, bus atnaujinamos Vakarų laivų gamyklos, Malkų įlankos, Klaipėdos konteinerių terminalų krantinės. Baigus darbus ir čia galės švartuotis didesnės grimzlės prekybos laivai.

    Įsibėgėja įmonės vienos „Klaipėdos nafta“ krantinės rekonstrukcija. Baigus visus darbus, maksimalus gylis prie jos turėtų siekti 17 metrų. Vienu metu čia galės švartuotis nebe du, o trys naftovežiai.

    Klaipėdos uoste per trejus metus į infrastruktūros plėtros darbus planuojama investuoti 352,4 mln. eurų, panaudoti 135,2 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų.
    Paskutinis taisė Tylus; 2020.07.31, 21:05.

    Comment


      Pastaruoju metu Uosto infrastruktūros gerinime yra gerų naujienų

      ES lėšos – uosto laivybos kanalui gilinti

      Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl ES finansavimo skyrimo laivybos kanalo gilinimui iki 15 metrų. Projektui Europos Sąjunga skyrė 17,3 mln. Eur. Nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos padidinus laivybos kanalo gylį bei leistiną laivų grimzlę iki 13,8 m, į uostą atvykstantys laivai galės būti pilniau pakrauti, tai sumažins laivybos intensyvumą – trumpės krovinių gabenimo laikas, mažės oro tarša, bus užtikrinamas dar didesnis laivybos saugumas.

      Malkų įlanka atsiveria naujoms galimybėms

      Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės (VLG) dokų rikiuotę jau papildė antras "Panamax“ tipo laivų remontui skirtas plaukiojantis dokas. Jis pastatytas į nuolatinę savo vietą ir jau netrukus galės priimti laivus. Šie pokyčiai simbolizuoja, jog sparčiais žingsniais artėjama Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projekto pirmojo etapo pabaigos link. Praėjusių metų pabaigoje iš Rygoje įsikūrusios laivų remonto įmonės įsigytas plaukiojantis dokas Nr. 170, jau savo nuolatinėje vietoje, šalia didžiausio plaukiojančio doko Baltijos šalyse PD-12, kuris taip pat priklauso VLG įmonių grupei.
      Šiuo metu 201 metro ilgio, 35 metrų pločio ir 30 000 tonų keliamosios galios dokui PD-170, atliekami paskutiniai remonto darbai. Pirmąjį laivą remontui jis priims jau šių metų gruodį. Planuojama, kad pradėjus disponuoti visais trimis turimais dokais − PD-12, PD-170 ir anksčiau didžiausiu laikytu, o dabar mažiausiu tapusiu doku Nr. 219, bendrovės pajėgumai išaugs net keletą kartų, o atsiradus galimybei priimti daugiau laivų modernizacijai ir remontui, VLG užsitikrins dar tvirtesnes pozicijas Europos laivų remonto rinkoje ir sėkmingai galės konkuruoti su didžiosiomis laivų remonto kompanijomis.

      Uoste numatoma laivų statybos ir remonto bei atsinaujinančios energetikos plėtra

      Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam nutarimo projektui, kuriuo siekiama nustatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai specialųjį įpareigojimą – statyti, modernizuoti ir plėtoti laivų statybos ir remonto bei vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybai, surinkimui ir (ar) sandėliavimui reikalingą infrastruktūrą.

      Šis pakeitmas labai svarbus siekiant labiau diversifikuoti uosto veiklą - sudaromos sąlygos gerinti ne vien krovai ir keleivių aptarnavimui naudojamas krantines, bet ir inžinerinei, gamybinei pramonei. Tai sudarys sąlygas uosto įmonėse įdarbinti daugiau žmonių, sukurti daugiau didesnės pridėtinės vertės paslaugų, nors tiesiogiai uosto direkcijai pajamos iš tokių įmonių ir yra mažesnės.

      Comment


        Prieš 14 metų Klaipėda dar buvo tik 4 pagal dydį uostas Baltijos šalyse, o dabar krova jau beveik tokia pat, kokia kitų trijų didžiausių kartu sudėjus.

        Click image for larger version

Name:	Erhqv53XMAAJrBt.jpg
Views:	981
Size:	308,9 kB
ID:	1854296
        Flickr

        Comment


          Sakykim, kad Talinas per paskutinius metus kažkaip sugebėjo stabilizuotis, tai Latvija ojojoj kaip nekažką.
          Show must go von!

          Comment


            Prieš kokias porą savaičių neblogai žinomas ruskelių naciukas žurnalistas Stešinas laikrašty "Komjaunimo tiesa" apie tai, kaip Rusijos uostas Ust-Luga suvarė šprotus į bankrotą ir dabar jau jie keliais šliauš pas rusus, kad grąžintu tranzitą, iš kurio šprotai su vimyratais ir tegali gyventi. Na faktai akivaizdūs, aukščiau įdėtas grafikas puikiai parodo, kad Latvijos ir Estijos uostai labai daug prarado. Bet įdomiau ir juokingiau buvo kita. Į straipsnio komentarus atėjęs estas pradėjo aiškinti kokia turtinga šalis yra Estija, 2 kartus turtingesnė už Lietuvą
            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

            Comment


              Parašė VNS Rodyti pranešimą
              Sakykim, kad Talinas per paskutinius metus kažkaip sugebėjo stabilizuotis, tai Latvija ojojoj kaip nekažką.
              Talinui irgi toli iki 2006 metų krovos, kažin, ar bent kada bepriartės prie tokių dydžių.
              Flickr

              Comment


                Birių krovinių terminalas galutinai pralaimėjo ginčą su Vyriausybe dėl plėtros Klaipėdoje

                Teismas galutinai atmetė verslininko Igorio Udovickio ir Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdomo Birių krovinių terminalo (BKT) skundą dėl Vyriausybės sprendimo neleisti įmonei plėstis Klaipėdos uoste. Taip padėtas taškas pusantrų metų trukusiame įmonės ir Vyriausybės ginče dėl BKT pripažinimo neatitinkančia šalies saugumo interesų.

                BKT 2019-ųų spalį viešai skelbė, jog vyriausybinė komisija rugsėjo 12 dieną nutarė, kad įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o Vyriausybė rugsėjo 30 dieną pavedė komisijai nustatyti sąlygas įmonės investicijoms – BKT teigimu, jos turėtų siekti apie 70 mln. eurų.

                „Komisijos rekomendacijos tiesiog neįvykdomos, akivaizdžiai diskriminuojančios, yra tokios nekonkrečios ir bendro pobūdžio, kad ateityje gali būti traktuojamos bet kaip. Vadinasi, Birių krovinių terminalas negali vykdyti investicijų, nes supranta, kad jos ateityje gali būti pripažintos neteisėtomis“, – BNS atsiųstame komentare tuomet sakė I. Udovickis.
                Paskutinis taisė bato_usai; 2021.03.05, 17:15.

                Comment


                  na faina....latviai jau ploja lietuviams...jie su malonumu atgal priims baltarusiskas trasas...visada baltarusiskos trasos buvo kraunamos latvijos venspilyje ir tik dydziuliu pastangu deka lietuva , klaipedos uostas persiviliojo jas pas mus.....ka uostininkai kure desimtmeti , viskas buvo sugriauta per kelis menesius....nafta, kalio trasos....sita vyriausybe yra geniali...per tris menesius tik faktai----uzdraustos investicijos i vilniaus oro uosta apie 10 mln euru...klaipedos uostas 70 mln euru ir minus pradziai 6 mln tonu kroviniu...ir tiek pat minus lietuvos gelzkeliams....bet pries akis dar 4 metai ju geneliu sprendimu !!!!!! Atrodo uzsibrezta klaipedos uosta is tarptautinio paverst tik lietuvisku uosteliu o lietuva padaryt dar biednesne ...viskas vardan----nacionalinio saugumo !!!!!! Jokiu paaiskinimu.....jokios logikos.....

                  Comment


                    Nežinojau kad ši vyriausybė jau pusantrų metų valdžioje.
                    Paskutinis taisė acetonas; 2021.03.06, 00:43.

                    Comment


                      Ir šiaip, tų pačių latvių pavyzdys parodė, kad su rusais - prastas biznis.
                      Post in English - fight censorship!

                      Comment


                        Ponas architektas vėl nepatenkintas...

                        Comment


                          Išorinio uosto klausimas atidedamas iki 2030 metų - Atvira Klaipėda

                          ...

                          Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, jeigu kada nors valstybė norės statyti išorinį uostą, jo gamtosauginė kaina būtų labai didelė.

                          „Išorinio jūrų uosto juk nepakabinsime ore, todėl diskusiją uždarome ilgam – dėl jo tegu sprendžia kitos kadencijos. Dabar galvokime apie plėtrą uosto pietinėje dalyje“, – pranešime cituojamas Simonas Gentvilas.

                          Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, pirmiausia išorinio uosto poreikį turi padiktuoti pati rinka – turi būti išnaudoti esami uosto pajėgumai, įskaitant dabartinės teritorijos pilną išvystymą, įvertinta reali toliau augsiančios krovos prognozė ir potencialios investicijos. Galiausiai turi būti atsakyta, ar jis apskritai galimas aplinkosauginiu požiūriu.

                          „Vidutinio laikotarpio prioritetai plečiant uostą yra jo gilinimas, naujų teritorijų išvystymas uosto pietinėje dalyje, krovos pajėgumų geresnis išnaudojimas. Prie išorinio uosto klausimo galėtume grįžti tik ateityje“, – sako susisiekimo ministras.

                          ...

                          Anot pranešimo, sprendiniuose kartu nebenumatytas ir Girulių miško kirtimas geležinkelio mazgui plėtoti. Dėl Girulių miško padėtį lemiančių sprendinių siekiant maksimaliai išsaugoti mišką, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatoma patikslinti Girulių miško išsaugojimo prioritetą.

                          ...

                          Comment


                            Nauji kranai leis sutrumpinti laivų stovėjimo uoste laiką
                            Konteinerių krova Klaipėdos uoste nedidėja, netgi mažėja. Tačiau UAB Klaipėdos konteinerių terminalas ne per seniausiai parsiplukdė naują kraną konteineriams krauti, planuoja įrengti ir automatizuotus vartus. Ar tai nėra puota maro metu?

                            Pirmas kranas iš dviejų užsakytųjų KONECRANES, vienam didžiausiųjų pasaulyje kranų gamintojų, STS (ship-to-shore) kranų balandžio pabaigoje jau atplukdytas į Klaipėdą iš Suomijos Hanko uosto. O antro krano laukiama birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Pagal įmonės plėtros investicinę programą ateityje planuojama užsakyti dar du tokio tipo kranus.

                            Juo galima krauti po du 20 pėdų konteinerius vienu pakėlimu. 53 m ilgio strėlė leidžia pasiekti 19 konteinerių eilių ant laivo denio. Maksimalus konteinerio pakėlimo aukštis - 42 m, bendras krano su pakelta strėle aukštis - 116 m.

                            Šiuo metu KKT turi du senus STS kranus, kurie skirti konteinerių krovai, ir du mobilius kranus, kuriais taip pat kraunami konteineriai. O kai bus atplukdytas ir antras naujas kranas, iš viso bus turimi 6 kranai. Be to, liepą dar bus atplukdyti du RTG kranai, kurie skirti konteineriams aikštelėje sandėliuoti ir krauti.

                            Beje, mobiliųjų kranų varikliai yra dyzeliniai.

                            Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) generalinis direktorius Vaidotas Šileika sako, kad kranai buvo užsakyti dar tuo metu, kai uoste buvo stebimas tam tikras konteinerių krovos augimas. Naujų kranų kompanijai prireikė todėl, kad į Klaipėdą pastaruoju metu plaukia kur kas didesni laivai nei anksčiau ir KKT turimi kranai iš principo jau negali normaliai krauti didelių laivų. Todėl buvo nuspręsta investuoti į didesnius kranus.

                            „Aš esu šiek tiek didesnis optimistas, nei jūsų klausimas. Manau, kad konteinerių krovos kritimas yra laikinas reiškinys mūsų uoste. Laikui bėgant konteinerių srautai atsikurs ir mes turėsime naujiems kranams darbo. Tai faktas. Mes turime tam tikrą konteinerinių laivų, kuriuos kraudavome su mobiliaisiais kranais, srautą, o dabar juos krausime su specializuotais kranais. Jais galima krauti “Post-Panamax„ klasės laivus, pagerės ir darbo našumas, ir efektyvumas, tai leis sutrumpinti laivų stovėjimo uoste laiką“, - sakė V. Šileika.

                            Beje, šiuo metu KKT daug dėmesio skiriama procesų skaitmenizavimui ir automatizavimui. Bendrovė planuoja įrengti automatizuotus vartus. „Tai gana sudėtingas projektas. Viskas bus daroma naudojant tam tikrą specializuotą įrangą. Mes planuojame šį projektą įgyvendinti 2022 metų pradžioje. Šiuo metu jau vyksta projektavimo darbai“, - sakė V. Šileika.

                            Šiemet per 4 mėnesius KKT perkrauti 143 tūkst. 676 TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai), t. y. 6 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

                            Comment


                              Įstatymų pataisų, leisiančių keisti valstybės įmonių valdymo modelį į akcinių bendrovių (AB), klausimas turėtų būti svarstomas šių metų Seimo pavasario sesijoje. Apie tai, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, kuri šiemet birželio 3 d. minės savo veiklos 30-metį, reikia pertvarkyti į AB, kalbama jau kelerius metus. Susisiekimo ministrai keičiasi, bet šios idėjos neatsisakoma. O dabartinė Susisiekimo ministerijos vadovybė užsimojo tai įgyvendinti iki 2022-ųjų pabaigos. Kyla klausimas - o kas pasikeis direkcijai tapus AB?

                              Comment


                                Comment


                                  Atsisakius išorinio uosto idėjos stengiamasi pradėti plėtoti pietinių uostų vartų idėją. Pirmieji straipsniai Klaipėdos spaudoje pasirodė jau pernai:

                                  Laukiama idėjų, kaip vystyti pietinę uosto dalį
                                  https://www.atviraklaipeda.lt/2020/0...ne-uosto-dali/
                                  Oficialiai paskelbtas viešasis konkursas parengti uosto pietinės dalies vystymo projektinius pasiūlymus. Uosto direkcija laukia argumentuotų pasiūlymų, kokios galėtų būti plėtros pietinėje uosto dalyje gairės, kaip turėtų būti formuojama teritorija prie Kiaulės Nugaros salos, SGD terminalo ir Smeltės pusiasalio.
                                  Projektuotojų prašoma teikti pasiūlymus, kaip suformuoti naujas, maždaug 70 ha ploto uosto veiklos zonas su maždaug 1 300 metrų ilgio vientisomis krantinėmis. Akvatorijoje turėtų būti įrengtas ne mažesnio nei 200 metrų pločio įplaukimo kanalas su 600 metrų pločio laivų apsisukimo ratu. Kanale ir rate būtų 17 metrų, o prie krantinių 16,5 metro gyliai. Naujojo uosto parametrai turėtų būti pritaikomi iki 400 metrų ilgio ir 60 metrų pločio laivams, su 15,5 metro grimzle.
                                  Projektinius pasiūlymus uosto pietinei daliai išvystyti rengs amerikiečiai
                                  https://www.atviraklaipeda.lt/2021/0...-amerikieciai/
                                  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija praneša pasirašiusi sutartį su tarptautinį konkursą laimėjusia Jungtinėse Amerikos Valstijose registruota įmone „Moffatt & Nichol“, kuri rengs projektinių pasiūlymų alternatyvas pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtrai.

                                  Pasirašytos sutarties paslaugų kaina – 139 150 eurų su PVM. Rangovas įsipareigojo projektinius pasiūlymus parengti per septynis mėnesius. Visas sutarties galiojimo terminas, įskaitant konsultavimo paslaugas poveikio aplinkai vertinimo metu – treji metai. Konkurse iš viso dalyvavo trys įmonės.

                                  Rengs pietinių uosto vartų projekto siūlymus

                                  Po konkurso bus pasirašoma sutartis su bendrove „Sweco Lietuva“. Ji už beveik 62 tūkst. eurų parengs uosto pietinių vartų komplekso statybos projektinius pasiūlymus. Pirminiai projektiniai pasiūlymai turėtų būti pateikti per 7 mėnesius. Nors užsakovas Uosto direkcija, tačiau pietinės dalies išvystymo planuojamus variantus ketinama pristatyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir buriuotojų bendruomenei. Pristatymo metu gavus pastabų į jas ketinama atsižvelgti ir tikslinti pirminių projektinių pasiūlymų variantus. Po to uosto pietinių vartų komplekso išvystymo projektiniai pasiūlymai bus teikiami derinti į Uosto techninę tarybą.

                                  Skaityti daugiau: https://klaipeda.diena.lt/naujienos/...ulymus-1035218

                                  Comment


                                    Kai Klaipėdoje nebeliks krovinių iš rytų ir į rytus - kokios tolimesnės uosto perspektyvos? Merdėti kaip Ventspiliui, o gal yra kažkoks planas B ?
                                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                    Comment


                                      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                      Kai Klaipėdoje nebeliks krovinių iš rytų ir į rytus - kokios tolimesnės uosto perspektyvos? Merdėti kaip Ventspiliui, o gal yra kažkoks planas B ?
                                      Gi sakė diversifikuos kroviniais iš Kinijos.... oh wait.

                                      Comment


                                        Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                        Kai Klaipėdoje nebeliks krovinių iš rytų ir į rytus - kokios tolimesnės uosto perspektyvos? Merdėti kaip Ventspiliui, o gal yra kažkoks planas B ?
                                        Buvo skelbta, kad baltarusiškis kroviniai sudaro apie 30% uosto krovos. Net jei ir prarastume visus baltarusiškus krovinius (o taip nebus) vistiek Klaipėda liktu didžiausiu uostu Baltijos šalyse. Plius labai didėja konteinerių krova, kas turėtu bent kažkiek nusverti krovos sumažėjimą. Be to reikia atsižvelgti ir kaip trašų rinka reguos į sankcijas. Gali būti, kad padidės mūsu trašų eksportas.

                                        Comment


                                          Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                          Kai Klaipėdoje nebeliks krovinių iš rytų ir į rytus - kokios tolimesnės uosto perspektyvos? Merdėti kaip Ventspiliui, o gal yra kažkoks planas B ?
                                          Planas B yra, juk buvo kalbos apie Rail Balticą nuo Klaipėdos uosto iki Portugalijos, tad Pirėnų pusiasaliui atversime prekybos vartus į pasaulį

                                          Comment

                                          Working...
                                          X