Šventosios uostas perduotas Palangos savivaldybei
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Šventosios uosto valdymą oficialiai perdavė Palangos miesto savivaldybei. Tikimasi, kad ateityje šis uostelis taps dar vienu pajūrio traukos centru poilsiautojams bei priekrantės žvejams pritaikytu, šiuolaikišku uosteliu.
„Europos Komisijos buvo pasakyta, kad Šventosios uostas nebus skirtas krovai, nes jo paskirtis – rekreacinė, žvejybinė. Manau, kad šiemet buvo priimtas labai teisingas sprendimas ir įvairių institucijų bendru sutarimu padarytas didžiulis darbas – priėjome prie bendro vardiklio ir pagaliau galime žengti naują žingsnį Lietuvos istorijoje. Remiantis europine ir pasauline praktika toks uostas, su jam keliamais uždaviniais, galėtų tvarkytis savivaldos pagrindu“, – sakė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Iki šiol Šventosios uostą valdžiusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra parengusi Šventosios uosto atstatymo projektą ir buvo pateikusi paraišką ES paramai gauti. Tačiau Europos Komisija (EK) atsisakė skirti lėšų uostui atstatyti. EK pateikė išvadą, kad šio uosto paskirtis – rekreacinė, o ne pramoninė ar krovininė, todėl ES investicijos iš transporto sektoriui numatyto finansavimo negalimos. Tad Uosto direkcija sutiko, kad Šventosios uosto valdymas būtų perduotas Palangos miesto savivaldybei, kurios finansavimo galimybės uosto atstatymo darbams yra didesnės.
„Šventosios uostas labiau turizmo ir žvejybos uostas, tad Susisiekimo ministerija negali finansuoti jo išvystymo. Už minėtas sritis yra atsakingos kitos ministerijos. Šiandieną yra tam tikri europiniai pinigai, į kuriuos dabar atsiranda galimybė pretenduoti ir juos panaudoti investicijoms į Šventosios uostą. O iš to pirmiausiai išloš Palangos savivaldybė“, – teigia susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.
„Esu dėkingas dabartinei Vyriausybei už aiškų matymą ir kryptį, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turi užsiimti komercinėmis funkcijomis. Didžiulė padėka Palangos miesto vadovybei, kad ji turi ryžto ir labai prasmingą matymą išvystyti uostą. Tikime, kad ateityje tai bus dar vienas puikus, pilnas gyvybės traukos objektas tiek čia gyvenantiems, tiek poilsiautojams mūsų pajūryje, taip pat vietą čia ras ir senas tradicijas turintys šventojiškiai žvejai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 857 „Dėl turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Palangos miesto savivaldybei perdavė valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą – Šventosios uostą.
„Šventosios uosto atgaivinimas neabejotinai yra svarbus Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai bei Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžiui. Vakarų Lietuvos regionui šis objektas yra itin reikšmingas ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu, ne mažiau svarbu ir sukurti reikiamą infrastuktūrą priekrantės žvejams. Būtent žvejams reikiamos infrastruktūros sukūrimas – žvejų laivų ir įrangos laikymo patalpų įrengimas, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt. – yra pirmas žingsnis, kurį planuoja žengti Palangos miesto savivaldybė, siekdama atgaivinti Šventosios uostą“, – teigia Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Šventosios uosto išorinė akvatorija užima 209,6 ha, o bendras vidinės akvatorijos ir žemės plotas – daugiau kaip 16 ha. Palangos miesto savivaldybei perduotos valdyti, naudoti valstybei nuosavybės teise priklausančios krantinės, ilgalaikis materialusis turtas bei ten esantis nekilnojamasis turtas.
„Europos Komisijos buvo pasakyta, kad Šventosios uostas nebus skirtas krovai, nes jo paskirtis – rekreacinė, žvejybinė. Manau, kad šiemet buvo priimtas labai teisingas sprendimas ir įvairių institucijų bendru sutarimu padarytas didžiulis darbas – priėjome prie bendro vardiklio ir pagaliau galime žengti naują žingsnį Lietuvos istorijoje. Remiantis europine ir pasauline praktika toks uostas, su jam keliamais uždaviniais, galėtų tvarkytis savivaldos pagrindu“, – sakė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.
Iki šiol Šventosios uostą valdžiusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra parengusi Šventosios uosto atstatymo projektą ir buvo pateikusi paraišką ES paramai gauti. Tačiau Europos Komisija (EK) atsisakė skirti lėšų uostui atstatyti. EK pateikė išvadą, kad šio uosto paskirtis – rekreacinė, o ne pramoninė ar krovininė, todėl ES investicijos iš transporto sektoriui numatyto finansavimo negalimos. Tad Uosto direkcija sutiko, kad Šventosios uosto valdymas būtų perduotas Palangos miesto savivaldybei, kurios finansavimo galimybės uosto atstatymo darbams yra didesnės.
„Šventosios uostas labiau turizmo ir žvejybos uostas, tad Susisiekimo ministerija negali finansuoti jo išvystymo. Už minėtas sritis yra atsakingos kitos ministerijos. Šiandieną yra tam tikri europiniai pinigai, į kuriuos dabar atsiranda galimybė pretenduoti ir juos panaudoti investicijoms į Šventosios uostą. O iš to pirmiausiai išloš Palangos savivaldybė“, – teigia susisiekimo viceministras Paulius Martinkus.
„Esu dėkingas dabartinei Vyriausybei už aiškų matymą ir kryptį, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turi užsiimti komercinėmis funkcijomis. Didžiulė padėka Palangos miesto vadovybei, kad ji turi ryžto ir labai prasmingą matymą išvystyti uostą. Tikime, kad ateityje tai bus dar vienas puikus, pilnas gyvybės traukos objektas tiek čia gyvenantiems, tiek poilsiautojams mūsų pajūryje, taip pat vietą čia ras ir senas tradicijas turintys šventojiškiai žvejai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 857 „Dėl turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Palangos miesto savivaldybei perdavė valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą – Šventosios uostą.
„Šventosios uosto atgaivinimas neabejotinai yra svarbus Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai bei Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžiui. Vakarų Lietuvos regionui šis objektas yra itin reikšmingas ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu, ne mažiau svarbu ir sukurti reikiamą infrastuktūrą priekrantės žvejams. Būtent žvejams reikiamos infrastruktūros sukūrimas – žvejų laivų ir įrangos laikymo patalpų įrengimas, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt. – yra pirmas žingsnis, kurį planuoja žengti Palangos miesto savivaldybė, siekdama atgaivinti Šventosios uostą“, – teigia Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Šventosios uosto išorinė akvatorija užima 209,6 ha, o bendras vidinės akvatorijos ir žemės plotas – daugiau kaip 16 ha. Palangos miesto savivaldybei perduotos valdyti, naudoti valstybei nuosavybės teise priklausančios krantinės, ilgalaikis materialusis turtas bei ten esantis nekilnojamasis turtas.
Comment