Metro Vilniuje

[udrius]

Tai tas ir yra - pvz Omnitel - darbovietės vieta Vilniuje, o filialiai po visą Lietuvą, Teo lygiai tas pats, Dujos ir t.t.

[Lettered]

Kalba eina apie GPM juk.
Kodėl nuo Vilniaus Ominitel darbuotojų GPM'o tik 40% tenka savivaldybei, o nuo Kauno Omnitel darbuotojų to pačio GPM savivaldybei eina 94%?

[udrius]

GMP mokama pagal darbovietės registracijos vietą. Omnitel registracijos vieta Vilnius, Teo , Dujų lygiai tas pats. Kas Jūs maži vaikai ar kas?

[tivoli]

/\ tema, ne apie mokesčių surinkimą.

[udrius]

Čia buvo pateiktas faktas, atseit pagal Vilniaus mokesčių mokėtojų skaičių galima nustatyti Vilniaus gyventojų skaičių

[Al1]

Kalba eina apie GPM juk.
Kodėl nuo Vilniaus Ominitel darbuotojų GPM'o tik 40% tenka savivaldybei, o nuo Kauno Omnitel darbuotojų to pačio GPM savivaldybei eina 94%?

GPM pilnai eina į valstybės biudžeta per Mokesčių inspekcijos sąskaitą, kuri yra viena visoje Lietuvoje.

Čia buvo pateiktas faktas, atseit pagal Vilniaus mokesčių mokėtojų skaičių galima nustatyti Vilniaus gyventojų skaičių

Pavyzdžiui, aš dirbu (darbovietės registuotos) ir Kaune, ir Vilniuje. Tai kiek Vilniuje gyventojų, ir kiek Kaune???

[felar]

Koks skirtumas kiek Vilniuje gyventojų? Miesto transporto planavimas aklai pagal gyventojų skaičių prie gero neprives. Reikia spręsti konkrečias problemas ir kiekvieną atvejį nagrinėti atskirai, o ne statistika žongliruoti.

Faktas, kad Vilniuje jau yra keletas vietų, kur kažkoks greitaeigis visuomeninis transportas nepakenktų. Vien dėl specifinio miesto išdėstymo, kur vos keli keliai veda į centrą iš tankiai apgyvendintų rajonų. Turbūt ne veltui ten sovietmečiu žolytė per vidurį buvo palikta. Tuo tarpu centre plotas toks nedidelis, kad net neverta turbūt ir kastis po žeme ar apsistatyti stulpais. Žodžiu šituo klausimu manau trūksta lankstumo, nes dabar siūlomi variantai yra viskas arba nieko - kažkoks daiktas, kuris eina būtinai skersai per visą miestą ir kainuoja velniškus pinigus, nes reikia kastis giliai po žeme arba išvingiuot pro siauras senamiesčio gatveles.

Biudžetinis variantas - pradžiai užtektų kelių traukinukų (ten kur dabar želia žolytė per vidurį kelio) kurie pametėtų nuo miegamųjų rajonų iki kokios Europos ir Vilniaus "dideji" kamščiai išsisklaidytų. Vietoj stovėjimo kamštyje pusvalandį per kelias minutes nusileistum į centrą, o ten jau viskas ranka pasiekiama - pėščiom, dviračiu, troleibusu, autobusu. Kodėl pvz. nėra svarstomas toks variantas?

[music]

Koks skirtumas kiek Vilniuje gyventojų? Miesto transporto planavimas aklai pagal gyventojų skaičių prie gero neprives. Reikia spręsti konkrečias problemas ir kiekvieną atvejį nagrinėti atskirai, o ne statistika žongliruoti.

Faktas, kad Vilniuje jau yra keletas vietų, kur kažkoks greitaeigis visuomeninis transportas nepakenktų. Vien dėl specifinio miesto išdėstymo, kur vos keli keliai veda į centrą iš tankiai apgyvendintų rajonų. Turbūt ne veltui ten sovietmečiu žolytė per vidurį buvo palikta. Tuo tarpu centre plotas toks nedidelis, kad net neverta turbūt ir kastis po žeme ar apsistatyti stulpais. Žodžiu šituo klausimu manau trūksta lankstumo, nes dabar siūlomi variantai yra viskas arba nieko - kažkoks daiktas, kuris eina būtinai skersai per visą miestą ir kainuoja velniškus pinigus, nes reikia kastis giliai po žeme arba išvingiuot pro siauras senamiesčio gatveles.

Biudžetinis variantas - pradžiai užtektų kelių traukinukų (ten kur dabar želia žolytė per vidurį kelio) kurie pametėtų nuo miegamųjų rajonų iki kokios Europos ir Vilniaus "dideji" kamščiai išsisklaidytų. Vietoj stovėjimo kamštyje pusvalandį per kelias minutes nusileistum į centrą, o ten jau viskas ranka pasiekiama - pėščiom, dviračiu, troleibusu, autobusu. Kodėl pvz. nėra svarstomas toks variantas?

Viena kontora juk ir siūlo "metro" tinklą Spaudos rūmai- Europos aikštė

[Lettered]

Viena kontora juk ir siūlo "metro" tinklą Spaudos rūmai- Europos aikštė

Tai gal tramvajų, ne metro. Kam reikalingas metro po Karoliniškių miškais?

[Al1]

Sovietmečiu žolytė buvo palikta dėl to, kad buvo planuojama atietyje gatves platinti. Arba tiesti tramvajų. Galbūt. Bet reikia nepamiršti, kad pagal tuometinius scenarijus Vilniuje dabar gyventų apie 700-800 tūkst. Ir jei automobilių skaičius būtų tik nežymiai padidėjęs, poreikis greitajam transportui būtų buvęs milžiniškas. Buvo aiškūs ir prognozuojami traukos centrai ir keleivių judėjimo kryptys. Dabar tuo niekas neužsiima ir niekas nepasakys, ar po 5 ar 10 metų esami traukos centras išliks ir ar nepasikeis keleivių judėjimo kryptys.

Ir aš dar kartą kartoju, kad spūsčių problema buvo ir bus, net ir nutiesus metro. Niekas savanoriškai nepersės iš mašinos ir vis tiek reikės ekonominėmis priemonėmis persodinti iš automobilio į VT. Tai kodėl to nepradėjus daryti jau dabar, sistemingai pertvarkant ir plečiant bei gerinant esamą VT sistemą. O kai ja ims naudotis vis daugiau žmonių, tuomet ir reikės žiūrėti, ar reikia dar papildomai kokių nors greitųjų susisiekimo priemonių, ar nereikia. Juk spūstis galima panaikinti tik sukišus didelę dalį keleivių į VT. Kodėl būtinai kišti po žeme? Gatvių pralaidumas pakankamai dielis, kad atlaisvinus jas nuo lengvųjų automobilių, jomis galėtų greitai važinėti autobusai ir troleibusai.

[music]

Tam tikra prasme, būtent, reikia pamiršti. Ir aš nekalbu, apie infrastruktūros apleidimą.

Gal daug kam girdėta frazė - darna aka. "sustainable"; ir tai nereiškia stambių eko projektų vystymo (kas šiuo atveju metro būtų), tai reiškia minimaliom pastangom ir panaudojant efektyviai lėšas modenizuoti ir išlaikyti esamą infrastruktūrą ir plėstis, ten kur tik reikia racionaliai.

Dabar klausimai:
ar atsirado Vilniuje tokia keleivių masė, kurių nepatenkina visiškai adekvačiai dabartinis VT?
Jei atsirado, ar jos dabartinė turima infrastruktūra visiškai nepatenkina, jog reikia metro?
Ar įmanoma apsieiti be metro, (kapitaliai) modernizuojant ir plečiant esamą infrastruktūrą?



P.S.
ridedi savų skaičiukų iš jų padarai "orinį" saldo, pateiki kaip demografinę analizę ir nupieši šviesią Lietuvos ir Vilniaus ateitį, kaip čia padaugės lietuvių, kaip visi vėl šauniai gyvens ir sukurs Liuksemburgui prilygstantį BVP žmogui. Čia jau ne optimizmo-pesimizmo klausimas, o racionalumo... Bet matau iš parašo, tau labiau rūpi Vilniaus įvaizdis Europos kontekste (kuomet neteigiu, jog tai yra kažkas neigiamo); tačiau reikia rasti balansą ir racionalų sprendimą tarp vizijos, kad ši nevirstų neargumentuotom svajonėm

Kaip jau minėjau. Lazdynų tiltui, Pietiniam aplinkkeliui, Vakarinio pirmam etapui, šviesaforų sistemai ir kitam asfaltui per pastaruosius trejus metus išleista 270+130+135+150+...= virš 800 000 000 litukų. Kiek bus išleista per kitus kelis metus? Matyt panašiai. Vakarinio II ir III etapai (virš pusės milijardo), Šiaurinė gatvė (kokie 300 mln.), "Tikrasis" pietinis aplinkkelis (dar keli šimtai milijonų). Tai čia vadinama racionalia plėtra ir optimizuojamu tinklu? Gal reikėtų kitokių sprendimų žiūrėti? Ne, nesu prieš aplinkkelius, bet po jų turėtų eiti eilė moderniam viešajam transportui, gal jau pakaks asfalto. Kas dabar išdrys pasakyti, kad nėra pinigų? Kartoju- per trejus metus kasmet buvo skiriama po 250 000 000 asfalto plėtrai, panašiai tiek žadama skirti ir ateity, o viešasis transportas po truputį merdėja, naikinami maršrutai, retinamas grafikas, panaikinti naktiniai autobusai ir t.t. Ar tikrai tai racionalus lėšų panaudojimas ir vienintelis būdas spręsti susidariusias problemas?
Ar tikrai metro ar greitasis tramvajus būtų neįkandami? Primenu- pirmoji tramvajaus linija su 16 tramvajų įsigijimu, jų depo įrengimu, keliolikos km gatvių dangos ir jų inžinierinių tinklų sutvarkymo ir rekonstrukcijos kainuotų ~300 mln. t.y. tiek, kiek maždaug vidutiniškai per metus dabar skiriama asfaltui. Jei pasistengus labiau ir nutiesus tunelius centre, lai kaina būna dvigubai didesnė, bet tai tik dviejų metų asfalto voliojimo klausimas. Pinigų yra.

[Sula]

Tame yra racijos.
Remdamasis konspirologine teorija, manyčiau, kad už "asfalto" stovi dideli interesai Lietuvoje, tuo tarpu tramvajus (ar bet koks kitas visuomeninis transportas) po Zuoko sutriuškinimo stiprių remėjų neturi.

[Al1]

Tame yra racijos.
Remdamasis konspirologine teorija, manyčiau, kad už "asfalto" stovi dideli interesai Lietuvoje, tuo tarpu tramvajus (ar bet koks kitas visuomeninis transportas) po Zuoko sutriuškinimo stiprių remėjų neturi.

Aišku, kad stovi. Juk per valstybės mastu kasmet vartosi keli milijardai. Bet geležinkeliai gaunama suma iš valstybės ar ES fondų yra visiškai apgailėtina. VT plėtrai skiriamos apgailėtinos lėšos. T.y. daroma viskas, kad tik kroviniai būtų vežami sunkvežimiais (ir po poros-trejeto metų vėl reikėtų kelių remonto), o žmonės automobilizuotųsi (kelių, gatvių pralaidumą reikia vis didinti ir didinti)...
Jau prabilta ir apie kelius prižiūrinčių įmonių privatizaciją. Po to kai kas labai gerai penėsis iš to...

[udrius]

Čia dar vienas straipsnis metro šalininkų pamąstymams :

Nėra reikalo plėsti Vilniaus

http://verslas.delfi.lt/realestate/n....d?id=40094261

Kelios citatos: "Vilnius – pakankamai retai apgyvendintas miestas, gyventojų koncentracija kur kas labiau panašesnis į Los Andželą ar Vašingtoną nei į Vakarų Europos didmiestį. ..." "...Vilniuje vidutiniškai hektare gyvena 48 žmonės. Tuo metu specialistai laiko, kad jeigu hektare gyvena mažiau nei 30 žmonių, neapsimoka tiesti nei inžinerinių tinklų, nei kurti socialinės, transporto infrastruktūros – gyventojai tiesiog nėra pajėgūs už visa tai sumokėti..."

[music]

Čia dar vienas straipsnis metro šalininkų pamąstymams :

Nėra reikalo plėsti Vilniaus

http://verslas.delfi.lt/realestate/n....d?id=40094261

Kelios citatos: "Vilnius – pakankamai retai apgyvendintas miestas, gyventojų koncentracija kur kas labiau panašesnis į Los Andželą ar Vašingtoną nei į Vakarų Europos didmiestį. ..." "...Vilniuje vidutiniškai hektare gyvena 48 žmonės. Tuo metu specialistai laiko, kad jeigu hektare gyvena mažiau nei 30 žmonių, neapsimoka tiesti nei inžinerinių tinklų, nei kurti socialinės, transporto infrastruktūros – gyventojai tiesiog nėra pajėgūs už visa tai sumokėti..."

Iš to paties straipsnio Kauno šalininkams pamąstymui. Nėra reikalo nieko statyti Kaune

Kaip jau sakiau milijoną kartų. Užstatytos Vilniaus teritorijos tankis- 7500/km2, o apie metro tiesimą į Lentvarį, Naująją Vilnią ir Nemenčinę niekas niekada ir nekalbėjo.

Kaunas. 1991 tankumas- 3583žm./km2; 2010- 2220žm./km2
Gyventojų skaičius. 1990- 429 000, 2010-348 600.

Vilnius. 1991 tankumas- 2125žm./km2; 2010- 1397žm./km2.
Gyventojų skaičius. 1990- 577 000; 2010- 560 000.

Kokių nors minčių kyla?

Beje, Panevėžio tankumas prieš mažiau nei 10 metų buvo 6000, dabar 2000, kas čia per stebuklai?
Apie Alytų išvis geriau patylėsiu.
Tai kad nereikia vaidinti gudručių sausus skaičius vis iš naujo ir iš naujo pateikiant, nes lygiai taip galiu pateikti Šeškinės gyv. rajono tankumą- 112 ha plote 39 000 gyventojų ir palyginti su Šachajaus administracinėmis ribomis- 1200žm./km2.

[udrius]

Aišku kyla - net ir po visokių Vilniaus ribų išplėtimų, Vilniaus gyventojų skaičius smarkiai mažėja

[music]

Aišku kyla - net ir po visokių Vilniaus ribų išplėtimų, Vilniaus gyventojų skaičius smarkiai mažėja

Gal su Kaunu maišai?

[udrius]

Visoje Lietuvoje gyventojų skaičius stabiliai mažėja, Vilnius - ne išimtis.

[andyour]

Tai gal tramvajų, ne metro. Kam reikalingas metro po Karoliniškių miškais?

Man patiko komentaras:

Viešąjį transportą norvegai išsirinko pagal ekonominius skaičiavimus

Nemnau, kad metro Vilniuje gali būti net diskusijų objektas. 1 km metro kainuoja apie 1 mlrd. litų (statyba, traukiniai stotys ir t.t.) Taigi jeigu Vilniuje pastaytume menkiausią tinklą (apie 20 km), tai kainuotų maždaug 20 mlrd. litų. Vien palūkanos nuo investuotos sumos 5% sudarytų apie 1 mlrd. litų tuo tarpų (o kur dar amortizacija, eksploatacija, pelnas ir t.t), kai visas viešasis Vilniaus transportas gauna pajamų apie 100 mln. Litų per metus iš parduotų bilietų. Tik beprotis gali kalbėti apie metro Vilniuje. Pigiau būtų Vilnių pastatyti naujoje vietoje.

[Sinouku]

Kaip tik Vilnius išimtis. Vienintelis pakolkas miestas, kuriame gyventojų nemažės. Užtenka į statistiką pažiūrėti ar pora straipsnių paskaitinėti.