Metro

[Silber418]

Tai citata yra niekinė, jei lygina Greater Stockholm ne su Greater Berlin ar Greater Rome. Citata yra niekinė dar ir dėl to, jog šiame amžiuje (gal) Berlynas lėčiau, Roma labiau - bet augo ir tikrai populiacija nesitraukė.
Tada reikėtų sakyti, jog Tulūza su augančiais priemiesčiais už 3-4 metų su tokiais augimo tempais aplenks Paryžiaus miestą (kur gyvena vos 2 mln. gyventojų).

Na, tai įdomios mintys. Laikui slenkant, sužinosime, kiap bus.

[tivoli]

Kopenhagos ir Stokholmo suskirstymas šiuo metu skiriasi.

Kalbant apie savitą skandinavišką urbanizacijos modelį, tie skirtumai daugiau lokalūs - o žymiai daugiau panašumų: ta pati sistema - su centru ir satelitiniais miesteliais, vengiant priemiesčių. Bet, deja, žlugo ta sistema tiek Kopenhagoje, tiek Stokholme. Ką dabar paveldėjo skandinavai - tai būtent to tikrojo skandinaviško planavimo tam tikras dalis; o ne vientisą sistemą - kuria ir pasižymėjo skandinaviška urbanizacija.

[music]

Miestas sparčiai tankėja, ypač vidinis miestas. Kadangi mieste ir priemiesčiuose yra gyvenamojo būsto trūkumas, skai kurie rajonai tankinami, tik kol kas naujų gyventojų atvyksta daugiau negu spėjama pastatyti naujų namų.
Beje, pagal paskaičiavimus, netolimoje ateityje miestas perauks Berlyną ir Romą. Mälardalen'o regione jau gyvena virš 3,5 milijono gyventojų, kurių nemaža dalis atvyksta į miestą dirbti.

Ar tai tiesa? Aš nustebęs. Niekada negirdėjau, kad Stokholmas taip auga, priešingai, girdėjau Helsinkis galimai jį praaugs netolimoje ateityje, nes yra (??) labiausiai augantis miestas Europos Sąjungoje. Kažkur skaičiau suomių ir švedų vertinimus apie perspektyvius šių miestų augimus ir batalijas kuris kurį aplenks

[Silber418]

Ar tai tiesa? Aš nustebęs. Niekada negirdėjau, kad Stokholmas taip auga, priešingai, girdėjau Helsinkis galimai jį praaugs netolimoje ateityje, nes yra (??) labiausiai augantis miestas Europos Sąjungoje. Kažkur skaičiau suomių ir švedų vertinimus apie perspektyvius šių miestų augimus ir batalijas kuris kurį aplenks

Taip, miestas sparčiai augo 90 - aisiais ir auga iki šiol. Kasmet mieste apsigyvena po 10 - 15, o neseniai ir po 20 tūkstančių gyventojų, bet tai tik inner city. Urban area ir priemiesčiai auga taip pat labai sparčiai.
Dėl Helsinkio esu nustebęs.
Beje, auga ir Gioteborgas, kuris yra tankiau gyvenamas miestas už Stokholmą (nėra suskaidytas gamtos barjerų) ir neužilgo turėtų pasiekti 1 mln. ribą. Priemiesčiai ten neatskirti nuo pačio miesto.

[Al1]

Tos "spacialistų" prognozės apie kai kurių Skandinavijos miestų augimą yra tik eilinis NT burbulo pūtimas. Reikia žiūrėti į demografinę situaciją. O ji nieko gero nežada. Iš kur atsiras tie gyventojai, kas dirbs naujai kuriamose darbo vietose ir t.t.? Etninių gyventojų mažėja. Pagal JT prognozes iki 2050 m. Europoje gyventojų sumažės, nepaisant to, kad imigracija iš kitų pasaulio regionų ir toliau vyks. Abejotina, kad vidinė migracija Europoje vyktų Skandinavijos link, nes ji ir dabar palyginti menka. Kaimas Skandinavijoje yra remiamams, be to Vakarų Europoje migracija iš kaimų į miestus praktiškai pasibaigusi.

[andyour]

Mėnesio bilietų kainos:

1) tik metro (tunnelbana) - 690 SEK arba ~230 Lt; studentams: 420 SEK arba ~140 Lt;

2) metro ir priemiestiniai traukiniai - virš 2000 SEK arba virš 600 Lt;

Jeigu Lietuvoje butu metro, manau kainos irgi butu apie 200lt. Lietuviams po butinu islaidu(maistas, bustas) telieka keli simtai litu, o shvedui turbut bent pora tukstanciu? Su priemiestiniais gan idomiai. Ar verta dar papildomai moketi 100 euru ir vazineti po pora valandu is priemiescio, ar tiesiog mieste labai brangi nuoma? Nes tos keturios valandos keliones atsiliepia ir darbingimui, bei virsvalandziu nebesinoretu dirbti, tiesiog nebebutu kada.

[Silber418]

Tos "spacialistų" prognozės apie kai kurių Skandinavijos miestų augimą yra tik eilinis NT burbulo pūtimas. Reikia žiūrėti į demografinę situaciją. O ji nieko gero nežada. Iš kur atsiras tie gyventojai, kas dirbs naujai kuriamose darbo vietose ir t.t.? Etninių gyventojų mažėja. Pagal JT prognozes iki 2050 m. Europoje gyventojų sumažės, nepaisant to, kad imigracija iš kitų pasaulio regionų ir toliau vyks. Abejotina, kad vidinė migracija Europoje vyktų Skandinavijos link, nes ji ir dabar palyginti menka. Kaimas Skandinavijoje yra remiamams, be to Vakarų Europoje migracija iš kaimų į miestus praktiškai pasibaigusi.

Iš kur toks įsitikinimas? Gimstamumas, nežymiai, bet didėja.
Apie visą Europą nekalbėjome, tik apie Skandinavijos regioną, o gyventojų čia daugėja ir ne tik musulmonų dėka. Atvyksta ir britai, italai, prancūzai, belgai. Iš JAV, Kanados, Brazilijos, Čilės, Japonijos taip pat atvykstama.. Na, gal pakaks.

[Silber418]

Jeigu Lietuvoje butu metro, manau kainos irgi butu apie 200lt. Lietuviams po butinu islaidu(maistas, bustas) telieka keli simtai litu, o shvedui turbut bent pora tukstanciu? Su priemiestiniais gan idomiai. Ar verta dar papildomai moketi 100 euru ir vazineti po pora valandu is priemiescio, ar tiesiog mieste labai brangi nuoma? Nes tos keturios valandos keliones atsiliepia ir darbingimui, bei virsvalandziu nebesinoretu dirbti, tiesiog nebebutu kada.

Per prastai mastai apie Skandinaviją. Jeigu jau tektų dirbti taip toli neturint automobilio, tai įmonės perka bilietus savo darbuotojams tokiais atvejais. Tai yra kievienos kompanijos interesas, kad jos darbuotojai patirtų kuo mažiau streso ir išlaidų.

[andyour]

Per prastai mastai apie Skandinaviją. Jeigu jau tektų dirbti taip toli neturint automobilio, tai įmonės perka bilietus savo darbuotojams tokiais atvejais. Tai yra kievienos kompanijos interesas, kad jos darbuotojai patirtų kuo mažiau streso ir išlaidų.

i viena puse vaziuoti valanda nera labai blogai, per ta laika gali panarsyti internete, nieko nesiskiria nuo namie sedejimo aiskus reikia dar prideti ta laika kuri sugaisti nusigaudamas iki traukinio stoteles bei jo laukdamas. Man pvz vilniuje pasijaute, kai gyvenau salia darbo(15min kelio) ir teko persikraustyti toliau, ir i darba vykti su persedimu(60min). Aiskus traukinys ne autobusas

[Silber418]

Na, pavyzdžiui, mano kelionė iki Stokholmo centro būna tokia: išėjęs iš namų, kiek paeinu iki stotelės (2 - 3 min.), tuomet laukiu autobuso, kuriuo vykstu iki geležinkelio stoties (apie 20 min.). Jam atvykus perone būna keli traukiniai, vykstantys į miesto centrą (autobuso ir traukinių tvarkaraščiai suderinti). Sėdu į tą, kuris išvyks anksčiau ir po kelių minučių jau riedu iki centro. Na, ir maždaug po valandos būnu centre. Taip, važiuojant traukiniu galima ir panaršyti internetu arba pasnausti.
Įdomu tai, kad kiekvienas didesnis rajonas (district) turi savo centrą, kuriame ir yra metro arba priemiestinio traukinio stotelė. Iš centro į tam tikras gatves galima patekti autobusais, tramvajais arba lengvuoju geležinkeliu.
Bent jau man tokia integruoto transporto sistema labai patinka.

[andyour]

3min iki stoles, autobusu 20min, su traukiniu pajudi is viestos uz 3min. iseina 30min kelione traukiniu iki miesto centro. O dar iki darbo kiek trunki? Kiek mazdaug km susidaro namu iki pat darbo?

[Silber418]

3min iki stoles, autobusu 20min, su traukiniu pajudi is viestos uz 3min. iseina 30min kelione traukiniu iki miesto centro. O dar iki darbo kiek trunki? Kiek mazdaug km susidaro namu iki pat darbo?

30 min. neskaitant kelionėje sugaišto laiko. Tai būtų 40 min.
Pats šiuo metu nedirbu, o mokausi kalbos, kad galėčiau tęsti studijas magisrantūroje.
O šiaip, geriau ieškoti darbo kuo arčiau namų, t.y. savo komunoje. Jeigu nepavyksta, tuomet galima ieškoti darbo atokiau.

[andyour]

nuo centro dar 30min, tai viso gautusi 1h 30min i viena puse ? O del arciau namu, manau busta daug daug lengviau susirasti arciau darbo nei norima darba salia namu aiskus jei darbas ne paciame centre.

[Silber418]

nuo centro dar 30min, tai viso gautusi 1h 30min i viena puse ? O del arciau namu, manau busta daug daug lengviau susirasti arciau darbo nei norima darba salia namu aiskus jei darbas ne paciame centre.

Kiekvienu atveju individualiai. Man, asmeniškai, iki pačio centro kelionė trunka, maksimum, apie 1 h 30 min. (nuo namų durų). O ten jau vaikštau, kiek noriu.

[music]

Taip, miestas sparčiai augo 90 - aisiais ir auga iki šiol. Kasmet mieste apsigyvena po 10 - 15, o neseniai ir po 20 tūkstančių gyventojų, bet tai tik inner city. Urban area ir priemiesčiai auga taip pat labai sparčiai.
Dėl Helsinkio esu nustebęs.
Beje, auga ir Gioteborgas, kuris yra tankiau gyvenamas miestas už Stokholmą (nėra suskaidytas gamtos barjerų) ir neužilgo turėtų pasiekti 1 mln. ribą. Priemiesčiai ten neatskirti nuo pačio miesto.

Radau šiek tiek skaičių:

Metropolitan Stockholm
Area 6,519 km²
Population 1,964,805

Greater Helsinki
Area 3,551.08 km²
Population 1,333,394

Helsinki Urban Area
770.14 km² 1,036,290

Stockholm Urban Area
377.30 km2 1,252,020

Na kaip matau, apie Romos ar Berlyno aplenkimą galima tik pasvajoti, nes net jei ir pasieks 3,5 mln, jie bus išskydę per milžinišką teritoriją (buv. Kauno apskrities dydžio) kai Romoje ar Berlyne susispaudę 10 kartų mažesniame ištisai urbanizuotame plote.
Dėl Stokholmo ir Helsinkio varžybų, rods, irgi neklydau.

[Silber418]

Stockholm:

City: 841,612 (2010)
Urban: 1,252,020
Metro (Greater Stockholm): 2,019,182 (2010)
Stockholm business region: 3,082,088

30 priemiesčių yra miesto dalis ir ateityje jie dar labiau suauks į urban area.

[andyour]

Kiekvienu atveju individualiai. Man, asmeniškai, iki pačio centro kelionė trunka, maksimum, apie 1 h 30 min. (nuo namų durų). O ten jau vaikštau, kiek noriu.

O ofisu nera uzmiestyje, ar tik gamyklos?

[Silber418]

O ofisu nera uzmiestyje, ar tik gamyklos?

Visur jų yra.
Pavyzdžiui, net migracijos tarnyba yra 'užmiestyje' Solna. Ten pat yra ir žymusis Karolinska medicinos kompleksas.

[Furbo]

Noriu paklaust kaip valdomi metro traukiniai, ar sėdi mašinistas, ar automatiniu būdu?

[Wycka]

Noriu paklaust kaip valdomi metro traukiniai, ar sėdi mašinistas, ar automatiniu būdu?

Ir taip, ir taip. Bet kol kas dažniausiai sėdi mašinistas.