Kopenhagos metro. Yra dvi linijos. Traukiniai valdomi iš valdymo centro, t.y. važinėja be mašinistų.
Turniketų nėra, bilietą reikia žymėti. Bilietai popieriniai, parduodami automatuose. Yra kontrolieriai, bet nuolat vagonuose nevažinėja. Bauda už važiavimą be bilieto kaip Danijoje juokingai maža - 650 kronų (apie 130 Lt), kai pigiausias vienos zonos valandinis bilietas kainuoja 34,5 kronos (apie 7 Lt).
M1 linija neseniai pratęsta iki Kopenhagos Kastrupo oro uosto. Čia metro stotis yra ant estakados virš geležinkelio ir greitkelio į Švediją.
Stoties peronas su durimis, nes stotis susisiekia stikliniu koridoriumi su oro uosto trečiuoju terminalu.
Traukinys nuvažiuoja. Elektros energijos padavimas vyksta trečiuoju bėgiu iš bėgio apačios. Trečiasis bėgis yra iš vienos pusės, bet skirtinguose ruožuose jis gali būti tiek vienoje, tiek kitoje pusėje.
Nors stotis galinė ir metro tikrai daugiau iš čia niekur nebus pratęstas, stotyje yra du keliai iš abiejų perono pusių. Abu jie yra naudojami, bet pakaitomis, todėl visi traukiniai vieną dieną stoja tik viename kelyje.
Dviratį vežti, pasirodo galima (tik piko metu negalima). Metro Kopenhagoje dirba visą parą.
Nuotolinis valdymas (be mašinisto) nėra naujovė. Berods Helsinkyje tokia linija yra. Šios temos pradžioje buvo nuotraukų iš Liono metro. Kiek pamenu, lyg ir yra viena automatizuota linija.
Norėčiau paporinti A1 komentarui apie Kopenhagos metro ir dar priminti, kad tai yra naujausia ir, kol kas, mažiausia metro sistema Skandinavijoje.
O šiaip, pats labiau mėgstu Stokholmo metro sistemą, kuriai šiemet jau sukako 60 metų ir ko pasigendu Kopenhagos metro, tai meno (dauguma stočių yra vienodos ir atrodo gana 'steriliai'), kurio Stokholmo metro apstu.
Norėčiau paporinti A1 komentarui apie Kopenhagos metro ir dar priminti, kad tai yra naujausia ir, kol kas, mažiausia metro sistema Skandinavijoje.
O šiaip, pats labiau mėgstu Stokholmo metro sistemą, kuriai šiemet jau sukako 60 metų ir ko pasigendu Kopenhagos metro, tai meno (dauguma stočių yra vienodos ir atrodo gana 'steriliai'), kurio Stokholmo metro apstu.
Stokholmo metro meno yra maždaug 80% stotelių (iš 100 stotelių). Stotelės yra dekoruotos įvairiais laikotarpiais: nuo 1950 (metro sistemos statybų pradžios) iki 2000 stiliaus.
O labiau besidominties metro arba 'urban' menu, galima paskaitinėti metro meno katalogą arba sudalyvauti specialiai rengiamose ekskursijose.
tai Londone irgi yra Docklands Light Railway, ten taip pat nera masinistu, tik yra zmogus kuris patikrina bilietus karts nuo karto ir priziuri duru uzdaryma, kad neprivertu kokio zioplio
nu tai praktiskai manau tas pats, pats vaziavimas automatizuotas, bet jei kada prireikia kazkokiu avariniu ar dar kitokiu atveju, tai tas zmogus ir pareguliuoja kai reikia, bet siaip pagrindinis jo darbas yra priziuret duris
nu tai praktiskai manau tas pats, pats vaziavimas automatizuotas, bet jei kada prireikia kazkokiu avariniu ar dar kitokiu atveju, tai tas zmogus ir pareguliuoja kai reikia, bet siaip pagrindinis jo darbas yra priziuret duris
Vidutiniškai dienos metu metro sistema pasinaudoja 1,1 mln žmonių. Visos metro linijos operuoja nuo 05:00 ryto iki 02:00 vakaro, o savaitgaliais visą parą. Mažiausias intervalas tarp reisų: 2-3 min., didžiausias - 10, rečiau 15 minučių.
Kiek mazdaug trunki is miesto pakrascio iki centro?
Kiek mazdaug trunki is miesto pakrascio iki centro?
Na, aš iki centro vykstu priemiestiniu traukiniu. Kelionė trunka apie valandą. Keliaujant dar toliau, galima užtrukti apie 2 valandas ar daugiau. Jeigu neklystu, Stokholmas yra didžiausias miestas pagal užimamą plotą (metro area) Europoje. Tankiai apgyvendintas senamiestis ir vidinis miestas (inner city), o metro teritorija apima daugybę mažų aplinkinių miestelių, salų, parkų ir t.t., todėl šioje teritorijoje gerai išvystyta infrastruktūra.
Comment