Metro

[Silber418]

Stokholmo metro dekoracijos

o kartais pasitaiko ir gyvų 'dekoracijų'

[Silber418]

Šiandien buvo patvirtintas Stokholmo metro sistemos (tunnelbana) plėtros planas, kuriame numatyti kai kurių linijų pratėsimo darbai. Pirmiausia, ruošiamasi pratęsti mėlynąją metro liniją iki Nacka. Šaltinis: http://www.dn.se/debatt/stockholmsde...jen-till-nacka.

[Silber418]

Stokholmo metro traukiniai C20:


morning commute by icedbuddha, on Flickr

[Al1]

Madrido metro
Kaip rašoma Vikipedijoje, tai 6 pagal ilgį metro sistema pasaulyje (2011 m.). Ir sparčiausiai auganti sistema Europoje, per pastaruosius 20 metų padvigubėjusi. Madride yra 13 metro linijų, iš kurių viena yra jungiamoji (R), kiek daugiau nei 500 m ilgio, tarp dviejų stočių miesto centre. Taip pat prie metro priskiriamas ir lengvasis metro, o tiksliau greitasis tramvajus miesto pakraščiuose. Jo yra 3 linijos. Metro Madride atidarytas 1919 m. Naudojama nestandartinė vėžė - 1445 mm ir yra du vagonų pločio standartai - siaurasis ir platusis. Siaurojo standarto yra pirmosios 5 seniausios linijos, taip pat jungiamoji R linija. Tramvajus yra 1435 mm vėžės. Metro maitinimui naudojamas kontaktinis laidas ir pantografai. Kai kuriose linijose vietoj kontaktinio laido tuneliuose naudojamas kontaktinis bėgis - maždaug 10 cm aukščio, dvitėjinio profilio. 10 metro linija iš dalies yra konvertuota iš priemiestinio geležinkelio linijos, kuri buvo nutiesta jau esant metro sistemai mieste. 12 linija yra žiedinė ir nutiesta pietiniame miesto pakraštyje, jungia priemiesčius tarpusavyje, o su likusiu metro tinklu jungiasi tik vienoje stotyje.
Metro naudojami kelių rūšių riedmenys. Aišku, visi vietiniai CAF gamybos, bet 7 ir 10 linijose Ansaldo Breda (italų) gamybos. Tramvajai - Alstom Citadis.

Kelios mano nuotraukos. 10 linija, Batan stotis. Buvusi priemiestinio geležinkelio linija ir stotis.



Traukiniai. Eismas visose metro linijose vyksta kaire puse. Tramvajaus - dešine.







1 linija. Siauro standarto seni vagonai. Tai patys seniausi riedmenys, naudojami Madrido metro. Gaminti maždaug prieš 20 metų. Kitose siaurose linijose traukiniai naujesni.



Pricipe Pio stotis. Metro stotis yra po buvusia Šiaurine geležinkelio stotimi. Priemiestiniai traukiniai iš jos važiuoja ir dabar. Viršuje nuotraukos matoma konstrukcija iš storų kryžmai suvirintų vamzdžių yra traukinio kelias virš metro stoties lygmens. Traukinys 6 linijos, stotis mazginė ir galima persėsti iš 6 į 10 ar R liniją. Taip pat į priemiestinius traukinius.



Viršuje matosi kontaktinis bėgis.

[DocentX]

Warsaw metro - second line under construction :

[Al1]

Valensijos metro.
Valensija yra trečias pagal gyventojų skaičių Ispanijos miestas, jame gyvena apie 810 tūkst. gyventojų, o aglomeracijoje apie 2,3 milijono. Miestas yra labai kompaktiškas ir užima santykinai mažą teritoriją – 134 kv. km. Aglomeracija taip pat yra santykinai kompaktiško užstatymo: miesteliai ir miestai palei pagrindines transporto arterijas - geležinkelius ir kelius, taip pat Viduržemio jūros pakrantėje. Kaimų (t.y. nedidelių miestelių su individualiais namais ) ar pavienių sodybų nėra, nes regionas yra labai intensyvios žemdirbystės – vos baigiasi miestas, prasideda dirbamos žemės, miškeliai, jokių dykviečių nėra, nebent tik ten, kur išlenda uolos. O jei kur dykvietė miesto pakraštyje ir yra, tai ten įkurti nelegalūs, galima sakyti, kolektyviniai sodai, stovi pašiūrės, lūšnos kuriose gyvena skurdžios šeimos. Be to požeminio vandens nebuvimas neleidžia gyventi autonomiškai.
Pačioje Valensijoje beveik nėra individualių namų, išskyrus kai kuriuos senus, galima sakyti, kotedžo tipo namukus netoli uosto ir jūros ir turtingųjų vilas, kurių nėra daug. Senamiestis mažas, beveik apskritas, apie 1,5-2 kilometro skersmens. Visa kita – naujas miestas, nors ir jame esama senovinių pastatų, kurie kažkada buvo už miesto sienos, t.y. tuometiniame priemiestyje.

Valensijoje veikia įdomi metro sistema. Iš tiesų tai metro, priemiestinio geležinkelio ir tramvajaus hibridas. Todėl šioje temoje pateiksiu ir tramvajus.
Yra 5 linijos. Metro priklauso Valensijos autonomijai, operatorius – Valstybiniai Valensijos geležinkeliai (FGV). Metro sistemoje informacijai pateikti naudojama ispanų ir katalonų kalbos, nors pastaroji dominuoja.



XIX a. pabaigoje Ispanijoje buvo intensyviai tiesiami siaurieji geležinkeliai. Aplink visus didžiuosius miestus ir ne tik susiformavo siaurųjų (įvairios vėžės pločio) geležinkelių tinklai, kurie priklausė ne vienai privačiai kompanijai. Trečiajame XX a. dešimtmetyje juos ištiko krizė ir valstybė perėmė didžiąją dalį siaurųjų geležinkelių bei palaipsniui ėmė konsoliduoti likusius. 1965 m. įsteigta FEVE – Ispanijos valstybiniai siaurieji geležinkeliai. Po Franko mirties prasidėjus reformoms, FEVE ėmė perleidinėti siauruosius geležinkelius regionuose tų regionų vietinei valdžiai. Geležinkelių techninis lygis aplink didmiesčius nebuvo toks jau ir prastas – dalis linijų buvo elektrifikuotų. Palei siaurųjų geležinkelių linijas aplink didmiesčius kūrėsi ir augo miestai-palydovai (ypač XX a. antrojoje pusėje vykstant urbanizacijai), nes siaurieji geležinkeliai buvo naudojami ne tik krovinių vežiojimui, bet užtikrino greitą susisiekimą su didmiesčiu. Siaurieji geležinkeliai kai kuriuose miestuose XX a. pabaigoje tapo naujai statomų metro sistemų pagrindu ir buvo į jas iš dalies inkorporuojami. Valensijoje siaurųjų geležinkelių tinklas buvo pilnai inkorporuotas į metro, t.y. atskirų siaurųjų geležinkelių linijų nebeliko. Neapsieita ir be kai kurių ruožų panaikinimo.

Valensijoje tiesti metro buvo nutarta devintajame dešimtmetyje ir 1988 m. pirmoji požeminė trasa šiaurės – pietų kryptimi sujungė atskiras priemiestinio siaurojo geležinkelio linijas skirtingose miesto pusėse. Tų geležinkelio linijų trasų dalys mieste iš karto buvo inkorporuotos į metro, o likusios linijų dalys už miesto ir toliau funkcionavo kaip priemiestinis geležinkelis. Vėliau jos buvo pilnai konvertuotos į metro, tačiau išliko ir siaurųjų geležinkelių rudimentai – linijos antžeminės, vienkelės su pralankomis stotyse, išliko tos pačios stotys, yra pervažų ir kt. Taip atsirado 1 ir 2 metro linijos. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje pradėta tiesti požeminė metro linija rytų – vakarų kryptimi (3 linija).

Pirmoji ir apačioje esančios nuotraukos iš Valencia-Sud stoties, šalia kurios yra vienas iš metro depų. Tai buvusi siaurojo geležinkelio linijos į pietus stotis.

[Al1]

1994 m. nutiesta pirmoji modernaus, tačiau gatvinio, nors ir važiuojančio atskira juosta, tramvajaus linija, kuri yra metro sistemos dalis ir turi 4 numerį. Tai pirmoji Ispanijoje modernaus tramvajaus linija. Tiesa, Valensijoje tramvajaus būta ir anksčiau, bet jis buvo likviduotas, berods, septintajame XX a. dešimtmetyje. Taigi, netrukus trečioji metro linija buvo pratęsta ir kartu su 4 tramvajaus linija pakeitė bei inkorporavo priemiestinį geležinkelį nuo Pont de Fusta (Medinio Tilto) stoties į šiaurės rytus. Tuo priemiestinio siaurojo geležinkelio inkorporacija ir baigėsi. Vėlesniais metais vyko sistemos plėtra. Visos metro linijos buvo tiesiamos tik požeminės, vyko kai kurių antžeminių stočių bei ruožų tolstant nuo miesto centro pakišimas po žeme. Pagrindiniai momentai: atidaryta 5 metro linija, panaudojant vieną iš 3 linijos šakų, 2007 m. metais 3 ir 5 linijos pratęstos iki oro uosto, o 5 metro linija pratęsta tramvajumi. Taip 5 linija yra 5-osios tikrojo metro linijos ir 5 tramvajaus linijos hibridas (yra tęsiama kelionė persėdant iš metro į tramvajų ar atvirkščiai). Tais pačiais metais atidaryta 6 tramvajaus linija. Po to neskaitant kai kurių patvarkymų, buvo susikoncentruota ties naujos 2 linijos (pirmapradė 2-oji linija jau iki tol buvo sujungta su 1-ąja) tiesimu. Ši linija turėjo būti baigta šiemet, bet dėl krizės tiesimas sustabdytas, nors pati linija jau yra didžiąja dalimi nutiesta.

Senieji Siemens tramvajai, naudojami 4 linijoje.





Aklikelis netoli Empalme (tolumoje matosi) persėdimo stoties iš metro (tikrojo) į tramvajų ir autobusus. Už tvoros dešinėje metro iškasa: čia metro linija "išneria" iš požemio.



Naujesni Bombardier tramvajai.

[Al1]

Taigi, Valensijoje veikia 5 metro linijos, iš kurių dvi yra tikrojo antžeminio tramvajaus (4 ir 6), o viena – 5-oji, yra metro linija su tramvajaus tąsa. Be to 5 metro linija yra Y tipo, viena iš šakų iki persėdimo į tramvajaus tąsą yra pilnai požeminė ir, galima sakyti, vienintelė pilnaverčio metro linija. Kita šaka už miesto pereina į priemiestinį geležinkelį. 3 linija yra vienintelė tikrojo metro linija, neturinti šakų, tačiau šiaurėje pereinanti į priemiestinį geležinkelį. 1 linija yra pati ilgiausia, su išsišakojimu šiaurinėje dalyje iš karto po jo pereinant į priemiestinį geležinkelį, bei su priemiestinio geležinkelio dalimi pietuose; ir ten dar yra trumpa atšakinė linija. 2 linija bus greitojo tramvajaus linija, kuris centrinėje miesto dalyje eis po žeme, o kitur atskirom juostom. 2 liniją vėliau numatoma pratęsti ir po senamiesčiu bei į šiaurę, sujungiant su dabartine 6 linija ir panaudojant dalį 6 tramvajaus linijos trasos.
Kol kas metro neina po senamiesčiu, jį aplenkia. 2 linija eis pro garsųjį Valensijos Menų ir mokslo miestą, kuris pastatytas senojoje Turijos vagoje netoli jos buvusių žiočių. Tiesa, 4 tramvajaus linija turi taip pat atšakas, kuriomis važiuoja tik kai kurių reisų tramvajai. Taip pat metro įmonė organizuoja vieną ekspresinį autobusų maršrutą, jungiantį pagrindinius miesto verslo rajonus su Empalme stotimi viename gale ir nauja miesto ligonine bei krovinine geležinkelio stotimi kitame gale. Marštruto trasa driekiasi ir pro Menų ir mokslo miestą. Dėl to, kad maršruto trasa yra apskritimo lanko formos, jis vadinamas Metrorbital. Tiesa, autobusų metro įmonė neturi, yra samdomi privatūs autobusai. Galioja tie patys bilietai.
Beje, dėl bilietų. Yra atskiri metro bilietai ir bendri su miesto bei priemiesčio autobusais. Toje pačioje bilietų sistemoje dalyvauja ir priemiestiniai autobusai. Visose metro stotyse ir beveik visose tramvajaus stotelėse veikia automatai, pagrindinėse metro stotyse yra klientų aptarnavimo centrai, parduodantys bilietus. Dar bilietus parduoda ir kai kuriuose kioskuose.

Alameda stotis įrengta senojoje Turijos vagoje.



Metrorbital autobusas.



Buvusi Pont de Fusta (Medinio tilto) stotis iš buvusio kelyno pusės. Dabar prie jos veda tik tramvajų apendiksas.



Čia jau iš esmės priemiestinis geležinkelis. Galinė Bétera stotis. Tipinė geležinkelio stotis. Už mano nugaros stoties pastatas, nes tai buvo galinė siaurojo geležinkelio linijos stotis.





Sant Isidre metro stotis. Pirmoji antžeminė linijoje į pietus. Šalia jos yra didžiulės municilapinės kapinės, už metro stoties ant pylimo tolumoje matosi senosios geležinkelio linijos į Madridą stotis.



Ir pora metro traukinių Sant Isidre stotyje.

[Al1]

Dalyje metro tunelių važinėja ir stoja tose pačiose stočių platformose dviejų linijų traukiniai: 3 ir 5 bei 1 ir 5. Taip pat dalyje priemiestinės trasos pietų kryptimi važinėje 1 ir 5 linijų traukiniai. 4 ir 6 tramvajai irgi naudojasi dalimi bendros trasos, taip pat ir 5 bei 6.
Dar daugiau, kadangi visos metro linijos pereina į priemiestinį geležinkelį abiejuose ar bent viename gale, tomis linijomis kursuoja traukiniai ir sutrumpintais maršrutais, tam, kad miesto centrinėje dalyje užtikrinti mažą intervalą. O į priemiesčius traukiniai važiuoja maždaug kas 20-40 min. Be to tų trumpesnių maršrutų konkrečiose linijose yra netgi ne vienas, kai kurie iš jų baigiasi ties miesto riba, kai kurie priemiestyje, kai kurie pačiame linijos gale. Todėl netgi centrinėje miesto dalyje metro traukiniai kursuoja ne periodiškai kas kelias minutes, bet „chaotiškai“: kartais atvažiuoja po 1 minutės, o kartais tenka palaukti ir 5-7 minutes piko metu. Analogiška situacija yra ir su 4 tramvajumi į šiaurės rytus nuo stambios persėdimo stoties Empalme. Be to tramvajai mieste kursuoja gan retai, kas 12-20 min., kai kuriomis atšakomis priemiestyje dar rečiau. 4 maršruto tramvajaus trasoje yra apendiksas nuo gatvės, kuria eina jo trasa rytų-vakarų kryptimi. Tas apendiksas veda iki buvusios Pont de Fusta stoties, kuri buvo siaurojo geležinkelio galinė stotis iki jo pakeitimo tramvajumi ir metro 3 linija. Abejomis kryptimis važiuojantys tramvajai užsuka į šį apendiksą. Tramvajaus bėgiais išilgai nevažinėja joks transportas, tačiau palei jūrą viena gatve tramvajaus juosta kursuoja ir autobusai. Bet jie stoja atskirose stotelės.
Metro veikia nuo maždaug 5 val. iki 23 val., bet po 22 val. traukiniai važiuoja sutrumpintais maršrutais, kurie dažniausiai pasibaigia persėdimo stotyse. Ir aplamai po 22 val. metro geriau nesinaudoti, nes išlaipintas pusiaukelėje, gali nebesulaukti kito traukinio (jo jau nebus) iki ten, kur reikia netgi miesto ribose. Taip man buvo nutikę porą vakarų. Žodžiu, metro darbą baigia 22 val ir taškas, nepaisant to, kad kai kurie traukiniai vis dar važiuoja iki 23 val. sutrumpintais maršrutais. Beje, autobusai mieste irgi baigia darbą apie 22.30, o po to apie 23 val. prasideda naktinių autobusų eismas.

Techninės charakteristikos
Vėžės plotis tiek metro, tiek ir tramvajaus – 1000 mm.
Metro (tikrojo) sistemoje srovė tiekiama kontaktiniu laidu, kuris kai kuriuose naujesniuose tuneliuose pakeistas kontaktiniu bėgiu kaip ir Madride.
Metro traukiniai siauri, tik 2,55 m, tačiau viduje pakankamai erdvu. Daug sėdimų vietų šonu. Šiuo metu naudojami traukiniai yra Vossloh firmos, dviejų serijų. Abiejų serijų traukiniai sudaryti iš 4 vagonų, bet naujesnės serijos kai kurie traukiniai yra ir 5 vagonų. Visi vagonai pereinami, salono erdvė ištisinė, t.y. nėra durų tarp vagonų. Iki šių traukinių metro buvo naudojami dvivagoniai 1 kartos traukiniai, kurių vis dar daug teko matyti rūdijančių šalia Torento stoties. Ten pat buvo ir senų geležinkelio vagonų, naudotų iki konversijos į metro.
Tramvajų riedmenų parką sudaro Siemens (4 linija, naudojami nuo pat tramvajaus linijos atidarymo; piko metu kursuoja sukabinti po du) ir Bombardier tramvajai (durys iš abiejų šonų, dvikrypčiai). Taip pat mačiau vieną naują Vossloh tramvajų. Jų bus perkama daugiau ir jie tikriausiai pakeis senuosius Siemensus.

Maksimalus metro traukinių greitis 80 km/h, tokiu greičiu jie važiuoja priemiestyje.
Visi metro traukiniai ir tramvajai kondicionuojami.
Eismas vyksta dešine puse.
Sistemos ilgis 146 km, tik 19 km po žeme. Ilgiausia linija – 1-oji – 98 km. Sistemoje yra 169 stotys ir stotelės.
2011 m. pervežti 65 milijonai keleivių.










Naujasis Vossloh Tramlink tramvajus.





Požeminės stotys tipinės senesnėse linijose, naujos originalesnės. Tuneliai ir metro stotys praktiškai statyti atviruoju būdu, gal kur vienur kitur ir uždaruoju. Bendrai metro yra negiliai po žeme. Todėl vasarą požemyje karšta kaip lauke ant saulės. Miesto centre metro suformuoja trikampį, tačiau tik viena persėdimo stotis yra su peronais skirtinguose lygiuose, t.y. linijos kertasi skirtinguose lygiuose. Kitose stotyse persėdimas vyksta tuose pačiuose peronuose, o traukiniai prasilenkinėja tunelyje viename lygyje. Dar viena dviejų lygių stotis Xàtiva (prie Šiaurinės geležinkelio stoties) yra su skirtingų krypčių peronais skirtinguose lygmenyse. Daugumos stočių peronai yra šoniniai. Persėdimo į tramvajų stotys yra trys: viena iš jų yra pusiau požeminė, bet pilnai dengta ir joje persėdama iš 5 metro linijos į 5 tramvajų (tąsa) bei 6 tramvajų. Kita persėdimo stotis yra paprasčiausiai stotis, iš kurios išėjus gatvėje persėdama į tramvajų. Jau minėta stambi persėdimo stotis Empalme yra antžeminė tiek tramvajui, tiek metro, tačiau šalia jau yra pastatyta nauja požeminė stotis, bet dėl krizės ji nebaigta.
Įėjimai ir išėjimai į metro požemines stotis su turniketais. Priemiestyje kai kurios stambios stotys (nežinau, ar visos, nes visur nebuvau) taip pat turi turniketus. Kitur turniketų nėra, tačiau visose stotyse yra bilietų automatai bei bilietų pažymėjimo įranga. Bilietus (absoliučiai visus) reikia žymėti stotyje prieš važiuojant. Ta tvarka galioja tiek tramvajuje, tiek ir antžeminėse metro stotyse be turniketų. Pereinant per turniketą, aišku, bilietas atžymimas automatiškai. Teko matyti kelias stoteles priemiestyje, kuriose nėra jokių automatų. Tačiau priemiestyje traukiniuose važinėja kontrolieriai. Jie ir patikrina bilietus. Beje, teko matyti, kaip išrašė vienai mergiotei baudą.
Priemiestyje tik 1 linijos kai kuriose stotelėse traukiniai stoja tik pagal pageidavimą (stotelės schemoje vagonuose atitinkamai pažymėtos). Norint, kad traukinys sustotų, reikia paspausti mygtuką prie durų, o stotelėje stabdyti traukinį reikia ranka. Jei išlipančių ar išlipančių nėra, traukinys pravažiuoja stotelę lėtai, bet nesustodamas. Beje, tramvajus taip pat nestoja stotelėje, jei nėra laukiančių (ranka stabdyti nereikia), o „Stop“ mygtukas nebuvo paspaustas. Nežinau kodėl, negi taip jau nesaugu, bet tramvajais, kiek teko matyti, beveik visais, važinėjo apsauga – 2 ar 3 žmonės. Jie nuolat tramvajumi nevažinėjo, bet pavažiavę kelias stoteles išlipdavo, o dar po kelių stotelių įlipdavo kiti.
Kai kuriuose miestuose aplink Valensiją, per kuriuos eina metro, yra ir pervažos. Jos yra dėl to, kad užstatymas labai tankus ir pastatyti požeminį pravažiavimą ar viaduką nėra vietos. Kai kur pastatai yra vos už 1 m nuo metro linijos. Kai kurie iš tų pastatų yra nedideli daugiabučiai. Priemiestyje metro traukiniai važiuoja labai intensyvios žemdirbystės rajonais. Kai kur yra neaukšti pylimai, iškasos, palei metro liniją auga kaktusai, agavos, ploni bambukai braukia per vagonų šonus...


Nebaigta 2 linija šalia Menų ir mokslo miesto.



Ten pat, į priešingą pusę. Tolumoje viadukas per geležinkelį.

[kotofeich1]

http://vadim-i-z.livejournal.com/3365552.html
Minske + 3

[Muzungus]

Gal kas supranta, kodėl baltarusai viskame turi tokį klaikų skonį?

[Mettal]

Gal kas supranta, kodėl baltarusai viskame turi tokį klaikų skonį?

Kas liečia šias 3 naująsias stotis, jos yra stiliaus ir skonio viršūnė, lyginant su kitomis. Galiu tik pasidžiaugti už Minsko gyventojus, kad pagaliau sulaukė metro iki didžiausių miesto rajonų.
O su pasisakymu viskame - atsargiau. Čia ne tas forumas, kur galima įžeidinėti kitataučius.

[kotofeich1]

Kas liečia šias 3 naująsias stotis, jos yra stiliaus ir skonio viršūnė, lyginant su kitomis. Galiu tik pasidžiaugti už Minsko gyventojus, kad pagaliau sulaukė metro iki didžiausių miesto rajonų.

Pilnai pritariu, nes pirmos statytos stotys vienodai nuobodžios...

[Muzungus]

Kas liečia šias 3 naująsias stotis, jos yra stiliaus ir skonio viršūnė, lyginant su kitomis. Galiu tik pasidžiaugti už Minsko gyventojus, kad pagaliau sulaukė metro iki didžiausių miesto rajonų.
O su pasisakymu viskame - atsargiau. Čia ne tas forumas, kur galima įžeidinėti kitataučius.

Mano subjektyvi nuomonė, kad jų šalyje viskas atrodo gana neskoningai yra kitataučius įžeidinėjimas?
Atleisk, bet aš ir realiam gyvenime pavargstu nuo durnų žmonių, tai geriau mano post'ų nekomentuot, nes nenoriu veltis į diskusijas su tais, kurie ieško pranešimuose už ko užsikabinti.

[Aleksio]

Pilnai pritariu, nes pirmos statytos stotys vienodai nuobodžios...

Metro (ir kitų viešojo transporto tipų) paskirtis - nuvežti keleivį iš taško A į tašką B. Pirmose vietose turi būti: sauga, komfortas, kaina, greitis. Viskas kita, tame tarpe ir stočių meninis vaizdas yra n-oje vietoje.

[Aleksas666]

Metro (ir kitų viešojo transporto tipų) paskirtis - nuvežti keleivį iš taško A į tašką B. Pirmose vietose turi būti: sauga, komfortas, kaina, greitis. Viskas kita, tame tarpe ir stočių meninis vaizdas yra n-oje vietoje.

Taip, bet yra nemažiau svarbus dalykas, statinio estetinė išvaizda, kuri gali nuteikti pozityviai arba negatyviai. Šiuo atveju Minsko metro nuteikia negatyviai savo nykia aplinka, kurioje vyrauja kondensuoto pieno spalva, tokia spalva tinkama tik matinė ir parinkus su tinkamomis kitomis spalvomis. Tad tas metro tikrai netikusiai atrodo.

[Muzungus]

Metro (ir kitų viešojo transporto tipų) paskirtis - nuvežti keleivį iš taško A į tašką B. Pirmose vietose turi būti: sauga, komfortas, kaina, greitis. Viskas kita, tame tarpe ir stočių meninis vaizdas yra n-oje vietoje.

Pagal tokią logiką paskirčiai skiriant svarbiausią vietą, o išoriniam vaizdui n-tąją vietą, tai bet koks statinys turėtų būti eksterjeriškai n-tojoje vietoje, automobilių dizainas n-tojoj ir pan?

[Eimantas]

Amsterdamo metro

2011 05

Galinė stotelė miesto pakraštyje






Centrinė stotis

[bebop]

Munich Subway Photos Resemble Abandoned Kubrickian Spacecraft

[Silber418]

Geteborgas (šv. Göteborg/Gothenburg; [jœteˈbɔrj]) - tai antrasis pagal dydį Švedijos miestas ir didžiausias Švedijos bei Skandinavijos uostas. Pačiame mieste gyvena 513 tūkst. gyventojų, o Geteborgo aglomeracijoje - apie milijoną gyventojų.
Miesto industrializavimo metu, gyventojų skaičius ėmė augti ir buvo sprendžiamas susisiekimo gerinimo klausimas. Dar 1934 metais buvo parengtas miesto metro sistemos planas, tačiau neužilgo jis buvo pasmerktas žlugti -kadangi Geteborgas įkurtas Jota upės (Göta älv) deltoje, o mieste yra tankus kanalų tinklas, metro įrengimo idėjos buvo atsisakyta dėl geografinių priežasčių (didžiojoje, nekalvotoje, miesto dalyje gruntas pralaidus vandeniui).
Metro idėja buvo svarstoma ir 1967 metais ir kai kuriose vietose net buvo iškasti tuneliai, tačiau dalis jų buvo patvenkti.
Vis dėl to, šiame mieste jau nuo 1879 m. buvo pradėtas tankaus tramvajų (didžiausias Šiaurės Europoje), autobusų bei priemiestinių traukinių infrastruktūros tinklo plėtojimas.
Šiomis dienomis, kai transporto srautai tampa vis didesni, o Geteborgo aglomeracijoje didėja gyventojų skaičius, po truputį vėl gaivinamos idėjos įrengti metro sistemą.
Naujas organizacijos 'Yimby' narių parengtas preliminarų metro linijų ir stotelių žemėlapis Geteborgo miestui atrodo taip (T - metro stotelės, S - priemiestinių traukinių):

(c) Yimby.se
Atvaizdas

Neužilgo turėtų paaiškėti, ar lemta Geteborgo tramvajų sistemai, kuri yra didžiausia Skandinavijoje, tapti kuo rimtesniu.