[KLP] Pietinis išvažiavimas iš Klaipėdos uosto

[PoDV]

Gali būti siauresnis ir pigesnis 2+2 variantas su avarinėm kišenėm, greitis 90 km/h ir apribotas traktorių/dviračių eismas:
https://en.wikipedia.org/wiki/2%2B2_road

Kaip suprantu ten vyraus krovininis transportas ir uosto įmonių darbuotojų asmeninis transportas. Tik tam tikrais atvejais bus vystomas tarptautinių keltų eismo srautas.

Tą dobilo sankryžą tikrai reiktų permąstyti. Manau užtektų ten ir paprastos deimantinės sankryžos su žiedais šoniniuose keliukuose.

[Briedis]

Gali būti siauresnis, gali būti platesnis, kiekvienas įsivaizduoja savaip. Bet yra pateikti konkretūs transporto skaičiai:

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis taip pat mano, kad, turint omenyje prognozuojamą 7 tūkst. 400 automobilių per parą srautą, dviejų juostų pietiniam Klaipėdos aplinkkeliui tikrai neužteks.
https://ve.lt/gyvenimas/pietinio-apl...s-is-stalciaus

7400 automobilių nė per kokį galą netraukia iki 2+2 kelio, kad ir ką koks inovacijų specialistas bemanytų. Štai lentelė iš kelių reglamento:


Tad šį aplinkkelį tik išimtiniu atveju galima pritemti iki krašto kelio lygio, o realiai pagal prognozuojamus srautus jis viso labo rajoninis kelias. Atitinkamai ir sankryžos turi būti vieno lygio, be jokių dobilų, deimantų ir 3 aukštų estakadų.

Kažkodėl net neužsiminta apie pėsčiųjų ar dviračių takus. Tarp Klaipėdos ir Dituvos iki šiol nėra jokios saugios susisiekimo infrastruktūros pėstiesiems ir dviratuotiems, 141 kelyje jau ne vienas buvo nutrenktas.

[Ångstrom]

Kažkodėl net neužsiminta apie pėsčiųjų ar dviračių takus. Tarp Klaipėdos ir Dituvos iki šiol nėra jokios saugios susisiekimo infrastruktūros pėstiesiems ir dviratuotiems, 141 kelyje jau ne vienas buvo nutrenktas.

Geriau tuos pėsčiųjų/dviračių takus darytų ne prie greitkelio, bet kurtų normalią arteriją palei Derceklius, Gručeikius link Laistų ir Žardės. Takas susijungtų su vadinamuoju Žaliakeliu ties Laukininkais. Pagrindinė kliūtis būtų tik Draugystės geležinkelio stotis, kur reikėtų tunelio arba viaduko. Būtų puikus takas palei Žardės ir Laistų piliakalnius (ir archeologams darbo būtų ).

[PoDV]

Turbūt bus didelė sunkvežimių srauto dalis, o 7400 automobilių per parą yra gana didelis srautas Lietuvos užmiesčio kelių standartais.
Aš tai būčiau už 2+2. Ok, nebūtų didelė problema turbožiedą įkišti vietoj planuojamo dobilo. Panevėžio aplinkkelis lyg ir susitvarko su turbožiedais turėdamas panašius srautus. Iš vis reik iš galvos išmest tą dobilą Lietuvos kelių ir gatvių planavime.

Kelias, manau, nenusipelno magistralinio kelio lygio, užtektų krašto kelio (nebent ten bus Klaipėdos vidinė gatvė). Tačiau 141 kelias tarp Klaipėdos ir Pagėgių tikrai galėtų tapti magistraliniu keliu ateityje, priklausys kas dėsis su Karaliaučiumi. Tikriausiai bus platinamas 141 ruožas tarp Jakų ir dabartinės 2+2 atkarpos, tai jis manau nusipelnė ekspresovkos statuso su 14k per parą srautu

Dviračių pėsčiųjų taką galima vystyti kaip siūlo Ångstrom.

[acetonas]

Geriau tuos pėsčiųjų/dviračių takus darytų ne prie greitkelio, bet kurtų normalią arteriją palei Derceklius, Gručeikius link Laistų ir Žardės. Takas susijungtų su vadinamuoju Žaliakeliu ties Laukininkais. Pagrindinė kliūtis būtų tik Draugystės geležinkelio stotis, kur reikėtų tunelio arba viaduko. Būtų puikus takas palei Žardės ir Laistų piliakalnius (ir archeologams darbo būtų ).

Tunelis būtų per daug ilgas ir nuošalus, kad juo būtu malonu važiuoti. Todėl jis tikrai netinka. Viadukas ten galėtu būti, bet abejoju jog bus ryžtasi mesti milijonus į pėsčiųjų tilto statybą laukuose, kai šalia yra platus Taikos pr. viadukas. Juk pėsčiųjų tilto per geležinkelį, prie Banginio, niekaip nepastato, nors ten jis daug labiau reikalingas.

Turbūt vienintelis validus argumentas kodėl reikia 2x2 kelio:

„Reikia tvarkingą normalų kelią daryti, nes jis bus keliems dešimtmečiams. Vėjo jėgainių keliuku neišveši. Turi būti keturių juostų kelias su normaliais spinduliais, nuovažomis”, – sakė V. Šileika.

https://www.atviraklaipeda.lt/2022/0...s-2028-metais/

[Ångstrom]

Viadukas ten galėtu būti, bet abejoju jog bus ryžtasi mesti milijonus į pėsčiųjų tilto statybą laukuose, kai šalia yra platus Taikos pr. viadukas.

Nu jo. Nežinau, kaip reiktų tą viaduką pertvarkyti, kad juo būtų pakenčiama važiuoti dviračiu, įskaitant prasilenkimą su kitu dviračiu ir pėsčiuoju. Turbūt pylimus reikėtų platinti, o ties pačiu viaduku atimti gabalą važiuojamosios dalies? Situacija beviltiška kaip kokiame Mokyklos gatvės tilte.

[Romas]

ve.lt 2022.08.29
Pietinio aplinkkelio projektas vėl ištrauktas iš stalčiaus

Klaipėdos pietinis aplinkkelis dar 2013 metais buvo pripažintas svarbiu valstybės objektu. „Mane stebina tai, kad ši aplinkkelis jau tapo legendiniu. Galiu tik apgailestauti, kad sprendimai priimti 2013 metais, o veiksmų nėra iki šiol“, - sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Paklaustas, kada atsiras uostamiesčio pietinis aplinkkelis, ministras atsakė: "Datos pasakyti negaliu. Šiandien mūsų prioritetas - Klaipėdos uosto pietinės dalies išvystymas. To negalėsime padaryti, kol neturėsime atsakymo, kaip judės transporto srautas. Priešingu atveju mieste turėsime neišvengiamas spūstis.
Pietinės uosto dalies vystymas be pietinio aplinkkelio - blogiausia, kas gali nutikti.

Problemos - jau dabar
Pietinio aplinkkelio galimybių studijos buvo kelios. Paskutinė miesto Savivaldybės užsakymu buvo parengta 2009 metais. Planuojamas beveik 7 km ilgio kelias nuo Minijos gatvės pabaigos iki kelio Klaipėda-Šilutė atkarpos ties Dumpiais. Jis turėtų tapti uosto bei aplinkinių teritorijų jungtimi ir sumažinti uostamiesčio gatvių apkrovimą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, aplinkkelis būtinas, nors gal ir nereikia jo tokio, koks buvo suplanuotas ankstesniais metais.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos teigimu, Klaipėdos pietinis aplinkkelis yra neveiklumo pavyzdys.
Pasak V. Šileikos, dėl didžiulio autotransporto judėjimo pietinėje dalyje kyla daugybė problemų jau dabar.

Jau dabar reikia imtis priemonių, bet keliuko, turint omenyje, kad ateityje reikės vežti ir vėjo jėgainių dalis, daryti negalima ir jis tikrai neturėtų būti tik dviejų juostų.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis taip pat mano, kad, turint omenyje prognozuojamą 7 tūkst. 400 automobilių per parą srautą, dviejų juostų pietiniam Klaipėdos aplinkkeliui tikrai neužteks.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau pietinis aplinkkelis būtų kainavęs apie 70 mln. eurų, o esant dabartinėms kainoms, ko gero, jo kaina sieks ir 100 mln. eurų. A. Vilkelio teigimu, aplinkkeliui nutiesti gali prireikti 2-3 metų.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, kad vėl svarstomas aplinkkelio klausimas, kurį miesto Savivaldybė kelia jau daugiau kaip 10 metų.(...)

https://ve.lt/gyvenimas/pietinio-apl...s-is-stalciaus

[LuDux]

Pasvarstymai aplinkelio tema: Pietinio aplinkkelio laidotuvės ar krikštynos? | kl.lt (diena.lt)

O aplinkelio statyba berods jau įpusėjo: Google Maps

[Briedis]

O aplinkelio statyba berods jau įpusėjo: Google Maps

Aplinkkelis jau pastatytas, tik, viena bėdelė, skirtas tik išrinktiesiems, turintiems leidimus

Nuotraukos iš to paties Google maps

[Romas]

Ši tema apie pietinį išvažiavimą iš Klaipėdos uosto sukurta prieš 18 metų, 2005 m. lapkritį.

Dideles lėšos investuojamos į uosto gilinimą ir į centre esantį Baltijos prospektą.
Bet iki šiol nesusiprasta , kad pietiniame pakrašytje vystant uostą reikia pietinio išvažiavimo per laukus, o ne per gyvenamuosius rajonus. Bus rengiama dar viena galimybių studija.

Diena. lt 2023.12.16
Dvejonių svarstyklės pietinio uosto projektams

Praeityje dėl Klaipėdos uosto planavimo yra padaryta milžiniškų klaidų, kurių taisymas papildomai kainuos ir dar gali tęstis ne vienus metus.

Neišpildyti pažadai
Bene didžiausia klaida yra tai, kad laiku nebuvo įrengtas Klaipėdos uosto pietinis išvažiavimas.
Vietoje to buvo pastatytas šiaurinis uosto išvažiavimas, kuris, kaip paaiškėjo, jokios strateginės reikšmės kaip ir neturėjo. Nebuvo įvykdytas pažadas, kad Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos vartai iš Naujosios Uosto gatvės bus perkelti į Burių gatvę. To nepadarius šiaurinis išvažiavimas iš esmės tapo ne tiek uosto, kiek pajūryje įsikūrusių turtingiausių klaipėdiečių geru sugrįžimo į namus nauju keliu.

Tuo tarpu laiku neįrengus pietinio išvažiavimo į centrinę Klaipėdos miesto dalį buvo iškelta jūrų perkėla. Ji miestui atnešė daugybę transporto problemų, kurios vien įrengus Baltijos prospekto viaduką susikirtime su Šilutės plentu jų neišsprendė.
Iš esmės visas Baltijos prospektas triukšmo slopinimo tvoromis turėtų būti atitvertas nuo daugiabučių namų. Juo labiau, kad sunkiojo transporto eismas Baltijos prospektu vyksta ir dieną, ir naktį.

Naujų terminalų perspektyva
Nepaisant to, kad dešimtys milijonų eurų dedami į Baltijos prospektą iš esmės dėl vieno uosto terminalo – jūrų perkėlos veiklos, net ir iškėlus jūrų perkėlą iš pietinės dalies, šios dalies transporto privažiavimo problemos taip ir liko neišspręstos.

Dabar sunkusis transportas iš pietinės uosto dalies juda Jūrininkų prospektu ir Šilutės plentu. Dalis šio kelio jau iš dalies yra sugadinta. Jis bus dar labiau gadinamas, nes konteinerių srautai didėja. (...) Taip sparčiai augant konteinerizacijos lygiui ir atsirandant vis naujiems konteinerių terminalų plėtros planams, būtina rimtai svarstyti ir apie uosto pietinio aplinkkelio plėtrą.

Keturios alternatyvos
Kaip tik šiomis dienomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė, kad užsakys uosto pietinės dalies sausumos susisiekimo mazgo plėtros studiją vertinant įvairias alternatyvas, sąnaudas ir naudą.
Bus bandoma atsakyti į klausimus, ar būtina įrengti pietinį aplinkkelį, naujas geležinkelio atšakas ir kiek tai kainuos?
Šiuo metu analizei yra pateiktos 4 alternatyvos. Siekiama sužinoti, kas būtų, jei
1) vienu atveju statytų tik Klaipėdos pietinį aplinkkelį,
2) kitu – tik didintų geležinkelio pajėgumą pietinėje uosto dalyje.
3) Siekiama išsiaiškinti, o gal daryti ir viena, ir kita.
4) Arba galbūt visai nieko nedaryti – palikti taip, kaip yra dabar.

Tikimasi, kad gal kas nors pateiktų ir dar kokius nors naujus variantus.

Uosto pietinės dalies susisiekimo sausuma klausimas buvo iškeltas daugiau nei prieš metus, tiksliau 2022 m. rugpjūčio 26 d. vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje. Keista tai, kad klausimas daugiau nei metus laiko buvo marinuojamas, o prie jo vėl nuspręsta grįžti tik dabar.

https://m.klaipeda.diena.lt/naujieno...ektams-1152439

[Briedis]

Pietinis aplinkkelis: po pusantrų metų kalbų imsis popierių?
https://www.atviraklaipeda.lt/2024/0...msis-popieriu/

„Labai tikiuosi, kad pereisime nuo metų metus trunkančių svarstymų, kur tas aplinkkelis turi būti, nuo studijų, bijant priimti sprendimus, prie sprendimų planuoti teritorijas aplinkkeliui. Vyriausybė tokį sprendimą turėtų priimti. Yra diskusijų diskusijos. Visi sutaria, kad reikia, bet kodėl neprieiname prie to, kurioj vietoje reikia ir kaip mes jį darom? Va čia man yra neatsakytas klausimas. Uostas ėmėsi lyderystės, bet vis tiek kalbama, kad „reikia išanalizuoti“. Aš manau, kad sprendimai yra aiškūs – pradėti rengti specialųjį planą, žemės išpirkimas, o tada jau projektuojam ir statom. Nėra čia sudėtingas projektas, tiesą pasakius“, – po susitikimo atsakydamas į „Atviros Klaipėdos“ klausimą, ką konkrečiai dabar darys ministerija ir Vyriausybė, teigė M. Skuodis.

[Briedis]

Ministras tęsi pažadus, aplinkkelio reikalai juda priekin.

Kelias į uostą taps valstybės projektu
https://klaipeda.diena.lt/naujienos/...ojektu-1164972

Susisiekimo ministerija pateikė tvirtinti Vyriausybės nutarimą, kurio projekte yra išdėstyti ypač svarbūs teiginiai.

Numatoma, kad bus pradėtas rengti valstybei svarbaus projekto – Klaipėdos pietinio aplinkkelio susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Jis numatys, kur ir kaip bus tiesiamas naujas kelias.
<...>
Atsiradus Pietiniam aplinkkeliui būtų sukurtas išbaigtas Klaipėdos gatvių tinklas arba dar vienas greitas išvažiavimas iš miesto. Manoma, kad jis gerokai sumažintų lengvojo transporto srautus pietinėje miesto dalyje. Greičiausiai jis taptų ir pagrindiniu keliu iš Klaipėdos miesto į Dituvos kolektyvinius sodus.

[VLR]

Suburbiniai kaimiečiai: reikia mesti dešimtis milijonų į estakadas, nes mažas pralaidumas į miestą.
Suburbiniai kaimiečiai. pastačius dešimtis milijonų kainuojančias estakadas:

Laiku neįrengus Pietinio aplinkkelio, buvo išmesta daugybė pinigų kitiems projektams. Vien ko vertas per 40 mln. eurų kainavęs viadukas iš Baltijos prospekto virš Šilutės plento.

Suburbinių kaimiečių sprendimas: pristatyti dar daugiau kelių (naudojant visos Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus), motyvuojant tuo, kad taip buvo priplanuota labiausiai ciniškais, automarozų bujojimo laikais.

[Briedis]

Žurnalisto Matučio nuomonė nebūtinai atspindi daugumos nuomonę. Jo straipsniai dažnai būna subjektyvūs. Forume neretai linksniuojama vilniečio žurnalisto Dumalako pavardė, tai Matutį drįsčiau pavadinti Klaipėdos Dumalaku

Pietinis aplinkkelis reikalingas ir būtinas dėl plėtojamo pietinio uosto, kad krovininis transportas nevažiuotų vidinėmis miesto gatvėmis, o iš uosto išvažiuotų greičiausiu maršrutu į magistralinius kelius.

[VLR]

Pietinis aplinkkelis reikalingas ir būtinas

Taip, ir jį Klaipėda jau turi - jis vadinasi Jūrininkų prospektu, kuris yra milžiniškas ir pilnai susidorotų su sunkvežimių srautu. Šią gatvę tereikia sujungti su (irgi jau nutiestu) rytiniu aplinkkeliu (141 keliu) pro industrines zonas. Jei kyla problemų dėl triukšmo daugiabučiuose toje atkarpoje (nors, turint omeny dabartinį kelio dydį, skirtumo didelio nebūtų) galima toje gatvėje greitį sumažinti iki 40 ar net 30 km/h - jei sugebėjo Paryžius, sugebės ir Klaipėda. Sunkvežimiai yra pripratę pavingiuoti išvažinėdami iš uosto, tad pradžioje bus gerai, o po to bus galima ir kiek paplatinti rytinėje bėgių pusėje jei to prireiks (nors neprireiks).

Baikit išsigalvoti pasiteisinimus kelių statybai ir automobilistinei plėtrai ir investuokite į viešojo transporto prioritetą. Gal pavyks šitą mikrorajoninę skylę paversti į kažką, kas bent iš tolo primena normalų miestą.

[Briedis]

Taip, ir jį Klaipėda jau turi - jis vadinasi Jūrininkų prospektu, kuris yra milžiniškas ir pilnai susidorotų su sunkvežimių srautu. Šią gatvę tereikia sujungti su (irgi jau nutiestu) rytiniu aplinkkeliu (141 keliu) pro industrines zonas. Jei kyla problemų dėl triukšmo daugiabučiuose toje atkarpoje (nors, turint omeny dabartinį kelio dydį, skirtumo didelio nebūtų) galima toje gatvėje greitį sumažinti iki 40 ar net 30 km/h - jei sugebėjo Paryžius, sugebės ir Klaipėda. Sunkvežimiai yra pripratę pavingiuoti išvažinėdami iš uosto, tad pradžioje bus gerai, o po to bus galima ir kiek paplatinti rytinėje bėgių pusėje jei to prireiks (nors neprireiks).

Baikit išsigalvoti pasiteisinimus kelių statybai ir automobilistinei plėtrai ir investuokite į viešojo transporto prioritetą. Gal pavyks šitą mikrorajoninę skylę paversti į kažką, kas bent iš tolo primena normalų miestą.

Jūrininkų prospektas šiuo metu yra pagrindinė sunkiojo transporto magistralė į pietinį uostą, o miestui ir uostui plečiantis į pietinę pusę ir nesant kitų alternatyvių kelių jo apkrova ir svarba tik didės. Miesto bendrajame plane numatyta naujų daugiabučių gyvenamųjų namų statyba pietinėje pusėje, atitinkamai atsiras poreikis dažnesnio viešojo transporto kursavimui (tą ir siūlote plėtoti), išaugs automobilių, pėsčiųjų, dviratininkų srautai, iš esmės Jūrininkų prospektas taps vidine miesto gatve. Lygiagrečiai yra planuojama pietinio uosto plėtra, naujų terminalų statyba, krovos didinimas, atitinkamai dabartiniai krovininio transporto srautai išaugs ne keliais procentais, o kelis kartus. Tarp kitko, visai neseniai - prieš kelis metus - didžioji dalis krovinių į uostą būdavo atvežama geležinkeliu, tačiau dabar proporcijos pasikeitė, ir daugiau nei pusė krovinių jau gabenama autotransportu.

Kartu su pietinio aplinkelio nutiesimu būtina rekonstruoti ir minimą 141 kelią į 2+2 magistralę, jis jau dabar netenkina susisiekimo poreikio dėl itin didelio eismo intensyvumo.

Jūsų pasiūlymas suplakti fūras, viešąjį transportą, pėsčiuosius, dviračius - visus eismo dalyvius - į vieną bendrą krūvą vidinėje miesto gatvėje kardinaliai prieštarauja darnaus judumo, darnios miesto plėtros, eismo saugumo principams, o ir žinoma pateiktam Paryžiaus pavyzdžiui.

[VLR]

Jūrininkų prospektas šiuo metu yra pagrindinė sunkiojo transporto magistralė į pietinį uostą, o miestui ir uostui plečiantis į pietinę pusę ir nesant kitų alternatyvių kelių jo apkrova ir svarba tik didės. Miesto bendrajame plane numatyta naujų daugiabučių gyvenamųjų namų statyba pietinėje pusėje, atitinkamai atsiras poreikis dažnesnio viešojo transporto kursavimui (tą ir siūlote plėtoti), išaugs automobilių, pėsčiųjų, dviratininkų srautai, iš esmės Jūrininkų prospektas taps vidine miesto gatve. Lygiagrečiai yra planuojama pietinio uosto plėtra, naujų terminalų statyba, krovos didinimas, atitinkamai dabartiniai krovininio transporto srautai išaugs ne keliais procentais, o kelis kartus. Tarp kitko, visai neseniai - prieš kelis metus - didžioji dalis krovinių į uostą būdavo atvežama geležinkeliu, tačiau dabar proporcijos pasikeitė, ir daugiau nei pusė krovinių jau gabenama autotransportu.

Kartu su pietinio aplinkelio nutiesimu būtina rekonstruoti ir minimą 141 kelią į 2+2 magistralę, jis jau dabar netenkina susisiekimo poreikio dėl itin didelio eismo intensyvumo.

Jūsų pasiūlymas suplakti fūras, viešąjį transportą, pėsčiuosius, dviračius - visus eismo dalyvius - į vieną bendrą krūvą vidinėje miesto gatvėje kardinaliai prieštarauja darnaus judumo, darnios miesto plėtros, eismo saugumo principams, o ir žinoma pateiktam Paryžiaus pavyzdžiui.

Jūrininkų prospektas yra 8-9 km. nuo Klaipėdos geležinkelio stoties, tai yra smarkiai per didelis atstumas tankiai apgyvendintiems rajonams tokio dydžio miestui. Klaipėdos mikrorajon-modernistiniai 'planuotojai' yra sugalvoję miestą dar labiau praplėsti į pietus? Kad atstumas nuo tankiai apgyvendintų teritorijų iki nominalaus centro ar stoties būtų koks 10 km.? Mes čia kalbame jau jei ne apie Londono, tai Kopenhagos atstumus. Tai yra visiška durnystė.

Klaipėdos ateities tikslas, be jokios abejonės, turi būti tankio balansas ir centravimasis ties centru, o ne ties Akropoliu. Plėtrai yra pilna vietos kelis kartus arčiau centro miesto rytuose. Apie kokį darnų judumą mes kalbam, jei miestas planuoja statyti daugiabučius kelis kartus toliau nuo centro vien tam, kad pateisintų dar vieną milžinišką, dešimtis milijonų kainuojantį kelią? Ir, bet kokiu atveju, jokių planų į pietus nuo Jūrininkų pr. daugiabučiams ten nėra šiuo metu, tai galim pamiršti tą 'vidinę miesto gatvę' ir, spėju, pamiršti visam laikui.

Jūsų pasiūlymas suplakti fūras, viešąjį transportą, pėsčiuosius, dviračius - visus eismo dalyvius - į vieną bendrą krūvą vidinėje miesto gatvėje kardinaliai prieštarauja darnaus judumo, darnios miesto plėtros, eismo saugumo principams, o ir žinoma pateiktam Paryžiaus pavyzdžiui.

Šiaudinė baidyklė - niekur nesiūliau sugrūsti pėsčiųjų ar dviračių kartu su fūromis. Nežinau, iš kur čia tokios nesąmonės atsirado šioje temoje.

[Romas]

Jūrininkų prospektas šiuo metu yra pagrindinė sunkiojo transporto magistralė į pietinį uostą, o miestui ir uostui plečiantis į pietinę pusę ir nesant kitų alternatyvių kelių jo apkrova ir svarba tik didės.
(...)
Jūsų pasiūlymas suplakti fūras, viešąjį transportą, pėsčiuosius, dviračius - visus eismo dalyvius - į vieną bendrą krūvą vidinėje miesto gatvėje kardinaliai prieštarauja darnaus judumo, darnios miesto plėtros, eismo saugumo principams, o ir žinoma pateiktam Paryžiaus pavyzdžiui.

Šiaudinė baidyklė - niekur nesiūliau sugrūsti pėsčiųjų ar dviračių kartu su fūromis. Nežinau, iš kur čia tokios nesąmonės atsirado šioje temoje.

O kas Pietinio išvažiavimoje kažką rašė apie viešąjį transportą, tarpum autobusai kuo nors padėtų nukreipti krovininio transporto srautus iš uosto / į uostą.

Baikit išsigalvoti pasiteisinimus kelių statybai ir automobilistinei plėtrai ir investuokite į viešojo transporto prioritetą.

[VLR]

O kas Pietinio išvažiavimoje kažką rašė apie viešąjį transportą, tarpum autobusai kuo nors padėtų nukreipti krovininio transporto srautus iš uosto / į uostą.

Bandai suabsurdinti mano argumentus. Bet kas, kas skaitė mano pranešimą, supras, kad investicijas į viešąjį transportą minėjau ne kaip šitos konkrečios problemos sprendimą, o kaip kažką, kam turi būti leidžiami miesto (ar net valstybės) pinigai, vietoje eilinio kelio statymo. Apie krovininio transporto srautus irgi atsakiau - galima tiesiog plėsti Jūrininkų prospektą ir jį sujungti su rytiniu aplinkkeliu.

[Romas]

Bet kas, kas skaitė mano pranešimą, supras, kad investicijas į viešąjį transportą minėjau ne kaip šitos konkrečios problemos sprendimą, o kaip kažką, kam turi būti leidžiami miesto (ar net valstybės) pinigai, vietoje eilinio kelio statymo.

Šioje temoje agitacija už viešąjį transporta prie krovininio (o ne keleivinio) uosto vartų atrodė šiek tiek keistai, jei ne absurdiška, gerai kad dar nebuvo agitacijos už dvirtakius su paspirtukais.

Negi miesto tėvai ir LAKD pagrindinį nesuprato, kokią klaidą darė, kai miesto centre padarė pagrindinį uostą, o krovininio transporto susisiekimą numatė Baltijos prospekte
Po 15 metų Klaipėda atsibudo, kad reikalingas Pietinis išvažiavimas iš uosto.