[LT/LV] Lietuvos - Latvijos pasienis

[Wycka]

Lietuvos - Latvijos siena - pati aiškiausia ir mažiausiai suvokiama kaip siena.
Sėlių, žiemgalių, kuršių ir kitas baltų gentis skyrė Livonijos ordino ir LDK siena. Po reformacijos artimos tautos turėjo skirtingas religijas. Caro laikais išliko sena siena, bet įstatymai anoje pusėje buvo liberalesni - dar 1917-1819 m. panaikinta baudžiava. Sienos linija caro laikais kiek pasikeitė - prie Kuršo gubernijos prijungta Palanga, o prei Kauno - Aknystė
Siena nustatyta 1920 m., dalyvaujant arbitrui iš Anglijos.
Mes atgavom Palangą ir Stelmužę, gavom latvių apgyvendintą Būtingę, latviai - Aknystę, Ukrus (Ukri) ties Žagare ir dar šiek tiek lietuvių gyvenamų žemių Bauskės apskrityje.
Apie teritorines pretenzijas, kai lietuviai norėjo Liepojos, Latgalos ir Augšzemės (Ilūkstės srities), o latviai - Mažeikių, nes ten ėjo geležinkelis iš Rygos į Liepoją, niekas dabar ir neprisimena.
Neprisimenamas ir tas faktas, kai lietuviai išvadavo Padauguvį nuo bolševikų 1919 metais, bet "užmiršo" išeiti iki pat 1920 m. spalio, kai grėsė pavojus Vilniui. Kai į tas vietas grįžo latviai, jie buvo apkaltinti nedraugiškais veiksmais.
LT-LV sieną beveik visada buvo galima kirsti laisvai.
Išimtis buvo du periodai:
1920-1941 m. pirmosios nepriklausomybės metais ir net antrosios sovietinės okupacijos metais. Hitlerinės okupacijos metais tarp Lietuvos ir Latvijos sienos atidarytos (ten gyvenančių žmonių prisiminimai, dokumentų neturiu)
1991-2007 m. antrosios nepriklausomybės metais iki įstojimo į Šengeno sutartį

Nepyk, Romai, bet truputį turiu pataisyti ir papildyti:
Siena tarp LT ir LV nustatyta 1921m. kovo 21d. tarpininkaujant anglų ginekologui O. Simpsonui (vėliau jis juokavo, esą jo darbas buvo palengvinti jaunų valstybių gimimo skausmus) , kuris užsirekomendavo pirmininkaudamas nustatant LV - EE sieną. Iš pradžių abi valstybės naujos sienos nepripažino, nes latviai prarado Palangą, Šventąją ir Būtingę, bet už tai gavo Alukstę (Alūkštą) ir Eglainę. Dar lietuviai reikalavo, kad siena eitų Bartuvos upe ir jiems atitektų Liepoja (Klaipėda dar nepriklausė Lietuvai, todėl reikėjo uosto), o latviai reikalavo Mažeikių, nes per juos ėjo tada vienintelis geležinkelis iš Liepojos į Rygą (tai būtų leidę maždaug dviem savaitėm greičiau permesti kariuomenę).
Dar įdomi smulkmena: kodėl LT - LV siena prasideda ne ties Šventosios žiotimis, o keturiais km šiauriau? Ten tuo metu negyveno nė vieno lietuvio, tik keliasdešimt latvių, bet Simpsonas tai argumentavo tuo, kad latviai ir taip turi pakankamai pajūrio, o Lietuvai norint įsirengti Šventosios uostą reikės abiejų upės krantų. Nors latviai argumentavo, kad liepos mėn šią upę galima perbristi (todėl netinkama rimtam uostui), bet abi valstybės netrukus ratifikavo tokią sieną.

[Romas]

Dabar visi sausumos sienos ruožai turi savo temas forume "Infrastruktūra ir susisiekimas"

[LT/LV] Lietuvos - Latvijos pasienis
[LT/BY] Lietuvos - Baltarusijos pasienis
[LT/PL] Lietuvos - Lenkijos pasienis (buv. tema "LT/PL pasienio infrastruktūra")
[LT/RU] Lietuvos - Kaliningrado srities pasienis (buv.tema "Pasienis")

Išskirtas ir turistinis pasienio objektas, kurį patogiausia pasiekti iš Lenkijos pusės [LT/PL/RU] Trijų sienų sankirta (pranešimai atkelti iš temų "[PL] Po Suvalkiją ir Mozūriją automobiliu" bei "[PL] Suvalkija / Suwalszczyzna"

[Romas]

Lietuvos - Latvijos siena - pati aiškiausia ir mažiausiai suvokiama kaip siena.

Sėlių, žiemgalių, kuršių ir kitas baltų gentis skyrė Livonijos ordino ir LDK siena. Po reformacijos artimos tautos turėjo skirtingas religijas. Caro laikais išliko sena siena, bet įstatymai anoje pusėje buvo liberalesni - dar 1917-1819 m. panaikinta baudžiava. Sienos linija caro laikais kiek pasikeitė - prie Kuršo gubernijos prijungta Palanga, o prei Kauno - Aknystė
Siena nustatyta 1920 m., dalyvaujant arbitrui iš Anglijos.

Mes atgavom Palangą ir Stelmužę, gavom latvių apgyvendintą Būtingę, latviai - Aknystę, Ukrus (Ukri) ties Žagare ir dar šiek tiek lietuvių gyvenamų žemių Bauskės apskrityje.

Apie teritorines pretenzijas, kai lietuviai norėjo Liepojos, Latgalos ir Augšzemės (Ilūkstės srities), o latviai - Mažeikių, nes ten ėjo geležinkelis iš Rygos į Liepoją, niekas dabar ir neprisimena.
Neprisimenamas ir tas faktas, kai lietuviai išvadavo Padauguvį nuo bolševikų 1919 metais, bet "užmiršo" išeiti iki pat 1920 m. spalio, kai grėsė pavojus Vilniui. Kai į tas vietas grįžo latviai, jie buvo apkaltinti nedraugiškais veiksmais.


LT-LV sieną beveik visada buvo galima kirsti laisvai.
Išimtis buvo du periodai:
1920-1941 m. pirmosios nepriklausomybės metais ir net antrosios sovietinės okupacijos metais. Hitlerinės okupacijos metais tarp Lietuvos ir Latvijos sienos atidarytos (ten gyvenančių žmonių prisiminimai, dokumentų neturiu)
1991-2007 m. antrosios nepriklausomybės metais iki įstojimo į Šengeno sutartį

Oficialiais duomenimis:

Lietuvos valstybės sienos ilgis su kaimyninėmis valstybėmis:
- Latvija – sausuma – 588,1 km, jūra – 22,2 km;

Valstyvbės sienos apsaugos tarnyba prie VRM http://www.pasienis.lt/index.php?2920072304


Siena daug kur eina upėmis, daugiausia - Nemunėliu (Mememle) ir Vadakstimi (Vadakste).

Siena prasideda Baltijos pajūryje tarp mūsų Būtingės (kurioje daugiausia gyvena latviai) ir latvių Nidos (kurioje daugumą jau sudaro naujai atsikėlę lietuviai)

Foto 2008 05
.

Pasienio stulpas Nr.0001.
Išlikęs ir prieškarinis pasienio stulpas



Siena baigiasi netoli Drūkšių ežero
LT / LV / BY sienų susikirtimo taškas atrodo taip:

VSAT http://www.pasienis.lt/index.php?2920072304