Aleksoto tiltui nereikės atkurti turėklų su sovietinėmis žvaigždėmis
Kauno Aleksoto tilto turėklai neturės sovietinių žvaigždžių, kurias paminklosaugininkai buvo reikalavę atkurti.
Šis sprendimas priimtas po antradienį įvykusio Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) atstovų susitikimo.
Kaip sakė A.Garbaravičius, savivaldybė kurioje nors tilto vietoje įsipareigojo įmontuoti tik kelis buvusių turėklų fragmentus.
"Galbūt prie fragmentų bus ir įrašas apie laikotarpį, kuriame šie puošybos pavyzdžiai buvo ant tilto", - sakė meras.
Po pernai atliktos rekonstrukcijos ant Aleksoto tilto įrengti nauji turėklai, stilistiškai primenantys prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusius tilto aptvarus.
Kultūros paveldo departamentas pernai rudenį prieš pasirašydamas valstybinį darbų priėmimo aktą pareikalavo, kad miesto valdžia įsipareigotų atkurti sovietmečiu buvusius turėklus. Tada Kauno taryba tokiam įsipareigojimui pritarė ir buvo numačiusi skirti tam apie 2 mln. litų.
Visuomenėje kilo diskusijos, ar tikrai verta atstatinėti sovietinius reliktus.
"Priėmus naują sprendimą sumažės ir turėklų pertvarkymo sąmata, dabar ji sudarys gal dešimt ar daugiau tūkstančių, bet ne milijonus", - kalbėjo A.Garbaravičius.
Be to, jeigu būtų nuspręsta sumontuoti ant turėklų sovietines žvaigždes, tiltas pasunkėtų pora dešimčių tonų, ir tektų uždaryti vieną eismo juostą.
Valstybinės kultūros paveldo VKPK pirmininkas Jonas Glemža susitikime teigė, kad į tiltą reikia žiūrėti kaip į istorinį objektą. Pasak jo, komisija Aleksoto tiltą pirmiausia vertina kaip technikos paminklą, nes paminklosauginiu požiūriu pakeliamoji tilto dalis buvo vertingiausia. Tačiau vykdant Aleksoto tilto rekonstrukciją buvo pakeistas projektas ir tilto pakeliamoji dalis nebuvo išsaugota.
Nuo 1994 metų šis tiltas yra įrašytas į Kultūros paveldo paminklų sąrašą.
Nuo vasario mėnesio trukę tilto remonto darbai kainavo 7,5 mln. litų, kuriuos skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Apie būtinybę remontuoti tiltą kalbėta ne vienerius metus - Transporto ir kelių tyrimo instituto specialistai, kelis kartus atlikę tilto ekspertizę, konstatavo, kad tiltas avarinis, jo padėtis kasmet blogėjo.
Remonto metu buvo sutvarkytos atramos, apšvietimas, tilto šaligatviai, pakeistos pakeliamos tilto dalies sijos, hidroizoliacija.
Šioje vietoje 1930 metais pirmasis pastatytas tiltas iki karo vadintas Vytauto Didžiojo vardu.
Per Antrojo pasaulinio karo mūšius jis buvo susprogdintas, o iki 1948 metų čia buvo laikinas medinis tiltas. Kai jį nunešė potvynis, pastatytas dabartinis Aleksoto tiltas. Jis turėjo ir pakeliamąją dalį, tačiau ji veikė blogai ir nebuvo naudojama.
kf.lt
Kauno Aleksoto tilto turėklai neturės sovietinių žvaigždžių, kurias paminklosaugininkai buvo reikalavę atkurti.
Šis sprendimas priimtas po antradienį įvykusio Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) atstovų susitikimo.
Kaip sakė A.Garbaravičius, savivaldybė kurioje nors tilto vietoje įsipareigojo įmontuoti tik kelis buvusių turėklų fragmentus.
"Galbūt prie fragmentų bus ir įrašas apie laikotarpį, kuriame šie puošybos pavyzdžiai buvo ant tilto", - sakė meras.
Po pernai atliktos rekonstrukcijos ant Aleksoto tilto įrengti nauji turėklai, stilistiškai primenantys prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusius tilto aptvarus.
Kultūros paveldo departamentas pernai rudenį prieš pasirašydamas valstybinį darbų priėmimo aktą pareikalavo, kad miesto valdžia įsipareigotų atkurti sovietmečiu buvusius turėklus. Tada Kauno taryba tokiam įsipareigojimui pritarė ir buvo numačiusi skirti tam apie 2 mln. litų.
Visuomenėje kilo diskusijos, ar tikrai verta atstatinėti sovietinius reliktus.
"Priėmus naują sprendimą sumažės ir turėklų pertvarkymo sąmata, dabar ji sudarys gal dešimt ar daugiau tūkstančių, bet ne milijonus", - kalbėjo A.Garbaravičius.
Be to, jeigu būtų nuspręsta sumontuoti ant turėklų sovietines žvaigždes, tiltas pasunkėtų pora dešimčių tonų, ir tektų uždaryti vieną eismo juostą.
Valstybinės kultūros paveldo VKPK pirmininkas Jonas Glemža susitikime teigė, kad į tiltą reikia žiūrėti kaip į istorinį objektą. Pasak jo, komisija Aleksoto tiltą pirmiausia vertina kaip technikos paminklą, nes paminklosauginiu požiūriu pakeliamoji tilto dalis buvo vertingiausia. Tačiau vykdant Aleksoto tilto rekonstrukciją buvo pakeistas projektas ir tilto pakeliamoji dalis nebuvo išsaugota.
Nuo 1994 metų šis tiltas yra įrašytas į Kultūros paveldo paminklų sąrašą.
Nuo vasario mėnesio trukę tilto remonto darbai kainavo 7,5 mln. litų, kuriuos skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Apie būtinybę remontuoti tiltą kalbėta ne vienerius metus - Transporto ir kelių tyrimo instituto specialistai, kelis kartus atlikę tilto ekspertizę, konstatavo, kad tiltas avarinis, jo padėtis kasmet blogėjo.
Remonto metu buvo sutvarkytos atramos, apšvietimas, tilto šaligatviai, pakeistos pakeliamos tilto dalies sijos, hidroizoliacija.
Šioje vietoje 1930 metais pirmasis pastatytas tiltas iki karo vadintas Vytauto Didžiojo vardu.
Per Antrojo pasaulinio karo mūšius jis buvo susprogdintas, o iki 1948 metų čia buvo laikinas medinis tiltas. Kai jį nunešė potvynis, pastatytas dabartinis Aleksoto tiltas. Jis turėjo ir pakeliamąją dalį, tačiau ji veikė blogai ir nebuvo naudojama.
kf.lt
D
Komentuoti: