Vaizdas 90 laipsnių kampu nuo prieš tai matomos nuotraukos, į dešinę. Labrenciškių gatve bus pasiekta Liepojos gatvė ir gretimi rajonai. Šis galas su žvyru ant asfalto, šalia statybos.
Pabaiga.
Takas patiko, juo patogu pasiekti Girulius Labrenciškių, Tauraulaukio, Plytinės, Mažojo Kaimelio(šiaurinės dalies) gyventojams.
Važiuojant Liepojos gatve link Kalotės, pėsčiųjų perėja reikia pasukti į Labrenciškių gatvę (iškart už medelyno), ir ja važiuoti iki galo (gatvė asfaltuota).
O norint surasti taką Giruliuose, reikia paskuti į Rasytės gatvę, jos vienas galas remiasi į geležinkelio stotį, šalia TV bokšto.
Priekyje Rasytės gatvė, tiesiai ir tako pradžia, ar pabaiga. Bokštas sankryžos dešiniame kampe, dviratininkas važiuoja link pervažos, atvažiavo taku nuo Vasaros estrados.
Teisingai čia kažkas pastebėjo, kad dviračių takai įrengti “ant juoko”. Rekonstruojant gatves nueita lengviausiu keliu – iš pėsčiųjų atėmė dalį šaligatvio ir, pakeitę plytelių spalvą, pareiškė, kad nuo šiol čia – dviračių takas. O juk takus dviračiams reikėtų tiesti atskirai nuo pėsčiųjų dalies, tada būtų saugu ir vaikštinėti, ir važinėti. Ypač skvereliuose, kur tėveliai išeina pasivaikščioti su mažyliais. Kaip pusantrų metų pypliui paaiškinti, kad neliptų “ant raudonos plytelės”?
Sutinku, kad žaliosiose zonose tikrai atskirai reikėjo daryti, dabar nemaža Žaliakelio atkarpa nutiesta panaudojus senus takus(padaryta naujai), tada pėstiesiems buvo maždaug 2 metrai, dabar liko geras metras, tai jau dviese einant negalima normaliai prasilenkti.
Eimantai, tamsios paros metu iš bėdos užsidėčiau tą nelemtą lėmenę, bet dar geriau būtų žibintai, mirksiukai ir pan. Šalmas- absurdas, mano nuomone. Šiaip mieste gėrėja situacija dviratininkams. Vien piliečiai, rodos, mažiau vaikšto raudonaisiais dviračių takais. Automobiliai taip pat kultūringesni dviratininkų atžvilgiu. Tik dar menkokas dviračių takų tinklas ir, be abejo, tie stulpai vidury takų...
Tikiuosi negausiu baudos pareklamuodamas: www.kritinemase.lt Tiesiog atkreipkime eismo dalyvių dėmesį į mus, dviratininkus!
Įdomu kaip takas eis nuo "Naujojo" tilto iki Liepų gatvės (iki "fanierkos")?
"Eis" palei Joniškės gatvę ir gatvės pabaigoje suks Liepų gatve į kairę, prie naujai rekonstruotojo tilto per Dangę leisis į apačią ir toliau prieš Dangės tėkmę varys link Kretingos pusės.
Klaipėdiečiai pastebėjo: nors orai dar nepakankamai šilti, uostamiesčio gatvėse vis dažniau pasirodo dviratininkai.
Sulaukia šimtų pirkėjų
Dviračių nuoma užsiimančios viešosios įstaigos „Du ratai“ vadybininkė Asta Rudzinskienė prisiminė, jog jau per Velykas žmonės ryžosi ekstremalioms kelionėms. Šiuo metu „Du ratai“ susilaukia užsakymų vasarai, o sezonas turėtų prasidėti tik visiškai atšilus orams.
Prie Senojo turgaus įsikūrusioje dviračių prekybos ir paslaugų įmonėje „Vasarė“ jau susilaukta nemažai pirkėjų.
Bendrovės direktoriaus komercijai Algimanto Pauliukaičio duomenimis, per savaitę dabar čia parduodama iki 100 šių transporto priemonių. Pasak pašnekovo, pakankamai gerą klasikinį miesto dviratį įmanoma nusipirkti už 600 litų.
Dviračiai – šalia dešrų
Kalbėdamas apie dviračių patvarumą, A.Pauliukaitis pažymėjo, jog nesklandumų galima išvengti perkant juos specializuotose parduotuvėse.
„Kitokia situacija prekybos centruose arba turgavietėse, kur šios transporto priemonės pardavinėjamos šalia dešrų ar drabužių, – kalbėjo A.Pauliukaitis. – Atrodo, jog svarbiausia du ratai ir rėmas.“ Anot pašnekovo, du trečdaliai visų dviračių šalyje nuperkama ne specializuotose parduotuvėse.
Trikdo šaligatvių bortai
Dviračių takais mieste nusivylusi A.Ružinskienė teigė, jog pačiame uostamiestyje važinėti nepatogu: keliaujant tamsiuoju paros metu galima netikėtai atsitrenkti į viduryje tako augančius medžius ar pastatytus kelio ženklus, o ir šaligatvių bortai vietomis per aukšti.
Pašnekovė atkreipė dėmesį ir į tai, jog kai kuriose vietose dviračių takai staiga baigiasi, o tai ypač nesaugu vaikams.
Jau nutiestų dviračių kelių remonto šiais metais tikėtis neverta. Anot miesto savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjos Violetos Staskonienės, lėšų tam šiais metais neskirta.
Tačiau numatyta įrengti dviračių taką nuo Labrenciškės individualių namų kvartalo iki Girulių. Pasak vedėjos, jau įvyko viešųjų pirkimų konkursas ir skirtas 420 tūkst. litų finansavimas. Darbus pradėti numatoma kai tik bus pasirašyta sutartis su rangovais, o užbaigti – liepos mėnesį.
Taip pat rengiama dviračių tako palei Danės upę galimybių studija ir techninis projektas 2008 metams. Šiam reikalui skirta šiek tiek daugiau nei 200 tūkst. litų.
Pasidomėjus, ar galima tikėtis, jog dviračių kelių zonoje nebeliks eismą trukdančių objektų, V.Staskonienė patikino, jog reikalaujama taisyti projektus, kai numatomi ženklai dviračių ir pėsčiųjų takuose.
Teks važiuoti šalmuotiems
Nuo liepos 1-osios įsigaliosiantis reikalavimas dviratininkams dėvėti šalmus sukėlė priešingų nuomonių. A.Ružinskienės manymu, šalmai nesušvelnina smūgio nukritus nuo dviračio. O tokie atvejai, kad dviratininkas krisdamas galva trenktųsi į akmenį ar kitą aštrų daiktą, – labai reti.
„Be to, dėvėdamas šalmą žmogus kaip tik jaučiasi saugiau ir dėl to dar labiau gali būti linkęs rizikuoti. Tačiau esu už liemenes, dėl kurių dviratininkai tampa labiau pastebimi“, – pridūrė pašnekovė.
Anot A.Pauliukaičio, nors šalmais jau senokai prekiaujama, tikras susidomėjimas jais kilo prieš trejus metus. Vis dėlto paskelbus apie privalomąjį reikalavimą, niekas nepuolė jų pirkti.
Parduotuvės „Vasarė“ atstovas pritarė, jog tikriausiai žmonės tuo susirūpins baigiantis birželiui, tačiau abejojo, ar ši priemonė sumažins riziką susižeisti.
„Jau seniai išleisti reikalavimai dėl atšvaitų, tačiau į juos niekas nekreipė dėmesio, – teigė vyriškis. – Saugumas priklauso nuo to, kaip transporto priemonė sutvarkyta, kad dviratininkas būtų pastebimas kelyje“.
Uostamiestyje planuojamas dar vienas rekreacinis dviračių takas, vingiuosiantis palei Danės upę nuo Biržos tilto iki Tauralaukio.
Takas turėtų būti apie 12 kilometrų ilgio. Palei jį numatoma įrengti ir apšvietimą, poilsio zonas su suoleliais.
Didžiausia problema renkant dviračių tako trasą šiuo metu yra Klaipėdos universiteto botanikos sodas.
Pasak architektės Lolitos Nemeikšytės, su sodo administracija ir universiteto vadovybe tariamasi dėl leidimo ne darbo valandomis važiuoti per sodo teritoriją. Darbo metu čia buvę pasiūlyta dviratininkams pirkti bilietėlius ir važiuoti pro sodą kaip pro lankytiną objektą, tačiau niekam neprižiūrint leisti važiuoti nenorima saugant vertingą augalų kolekciją.
Tiesa, Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete iškeltas klausimas, ar apskritai Botanikos sodo tvora palei upę esanti teisėta - niekas neturįs teisės užtverti kelio prie vandens telkinių.
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus Plėtros projektų įgyvendinimo ir apskaitos poskyrio vedėjo Skirmanto Buivydo, parengti dviračių tako techninei dokumentacijai yra gautas Europos Sąjungos finansavimas. Tikimasi, jog parama bus gauta ir pačiam takui tiesti. Jei viltys išsipildytų, iki 2013 metų jis jau galėtų atsirasti.
Uostamiestyje toks rekreacinis dviračių takas būtų jau ne pirmas. Didžioji dalis - 12 km iš 17,5 - suplanuoto Klaipėdos žaliakelio, vingiuojančio per visą miestą, jau nutiesta.
Uostamiesčio savivaldybė konfliktuoja su pernelyg uoliais Klaipėdos universiteto botanikos sodo vadovais.
Savivaldybės užsakymu rengiamas 12 kilometrų rekreacinio dviračių ir pėsčiųjų tako techninis projektas.
Šis kelias vingiuos Danės pakrante nuo Biržos tilto iki Tauralaukio ir įsirėš į Palangos plentą.
Taką ketinama nutiesti iki 2013 metų.
Savivaldybės Teritorijų planavimo komiteto narius pykdė Klaipėdos universiteto botanikos sodo vadovų pozicija.
Jie neleidžia tiesti tako per šiai aukštajai mokyklai priklausantį Botanikos sodą. Esą dviratininkai ir pėstieji naikins retus augalus.
Sodo teritorija yra iki pat Danės upės. Paupys, pasak Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko, yra neteisėtai aptvertas.
„Šalies įstatymai numato, kad turi būti paliktas priėjimas prie vandens visiems to pageidaujantiems. Detaliajame plane buvo numatytas servitutas palei Danę“, – teigė jis.
Botanikos sodo vadovai siūlo dviračių ir pėsčiųjų taką atitraukti nuo upės ir dalį jo nutiesti aplenkiant sodą Kretingos gatve.
Tačiau komiteto nariai reikalaus, kad dviračių ir pėsčiųjų takas būtų tiesiamas paupiu per Botanikos sodą.
Pastarasis takas bus apšviestas, pastatyti suoliukai.
Klaipėdoje kol kas yra nutiesta 17 kilometrų dviračių takų.
Klaipėdos savivaldybė, keletą pastarųjų metų didelį dėmesį skyrusi dviračių takų plėtrai, šios srities neketina apleisti ir ateityje - bus tęsiami jau pradėti bei įgyvendinami visiškai nauji projektai.
Pasak Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės, situacijos analizė rodo, kad uostamiestyje didžiausias taršos šaltinis yra ne pramonės įmonės, o transportas. Automobilių išmetamosios dujos sudaro apie 70 proc. teršalų. Žinant, kad pagal automobilių skaičių Klaipėda, palyginti su kitais didžiaisiais šalies miestais, aiškiai lyderiauja, tai nė kiek nestebina. Paskutiniais duomenimis, sakė I. Butenienė, Klaipėdoje tūkstančiui gyventojų tenka net 448 individualūs lengvieji automobiliai.
"Klaipėdos savivaldybė, rengdama strateginio planavimo dokumentus, jau yra numačiusi keletą būdų šiai problemai jei ne visiškai įveikti, tai bent sušvelninti", - sakė I. Butenienė.
Vienas iš jų - sukurti mieste tokią viešojo transporto sistemą, kad gyventojai, užuot važinėję nuosavais automobiliais, noriau ja naudotųsi. Kitas būdas - vadinamojo bevariklio transporto, t. y. dviračių, populiarinimas.
Klaipėdos savivaldybė jau trejus metus iš eilės dviračių takams tiesti skyrė po milijoną litų, todėl rezultatai akivaizdūs. Pirmiausia tai per visą miestą nusidriekęs vadinamasis Klaipėdos žaliakelis. Pradėtas įgyvendinti PHARE lėšomis, vėliau šis projektas sėkmingai buvo tęsiamas naudojant pačios Savivaldybės pinigus. 2006-2007 metais ši trasa pailgėjo keturiais kilometrais. Buvo įrengta 1 406 metrų ilgio atkarpa nuo Kauno stotelės iki Tilžės gatvės, taip pat 1 423 metrų ilgio dviračių takas nuo Liepų gatvės iki S. Dariaus ir S. Girėno gatvės bei 922 metrai dviračio tako nuo P. Lideikio ir Kretingos gatvių sankryžos iki vasaros estrados. Žaliakelio atkarpa praeina ir būsimuoju parku pietinėje miesto dalyje.
I. Butenienės teigimu, Klaipėdos žaliakelio projektą šiandien jau galima laikyti įgyvendintu. Beliko išspręsti tik keleto jungčių problemą. Rūpesčių kelia Perkėlos gatvė bei vadinamasis Baltijos prospekto žiedas, tačiau šiuos objektus rekonstravus, jų turėtų nebelikti.
Dviratį, kaip patogią ir ekologišką susisiekimo priemonę, ketinama populiarinti ir ateityje. Kitais metais planuojama nutiesti apie 1,5 kilometro ilgio dviračių taką nuo Labrenciškių iki Girulių.
Miesto planuose, sakė I. Butenienė, esama ir dar vieno ambicingo projekto - nutiesti dviračių takus palei Danės upę. Jau yra rengiamas dviračių takų specialusis planas ir techninis projektas. Prognozuojamas trasos ilgis - 9 kilometrai. Ji prasidėtų nuo Biržos tilto ir tęstųsi iki Medelyno gatvės šiaurinėje miesto dalyje.
Ateityje iš Danės upės pakrančių iškėlus pramonės įmones ši teritorija taptų viena iš patrauklių rekreacinių teritorijų. Kadangi čia numatyta ir gyvenamųjų kvartalų statyba, dalį dviračių takams nutiesti reikalingų lėšų šių teritorijų vystytojai.
Pasak mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, kooperavus lėšas šis projektas galėtų būti įgyvendintas maždaug per penkerius metus.
J. Simonavičiūtės įsitikinimu, šiandien pajūryje jau turima dviračių takų sistema turėtų būti plečiama tiesiant vis naujas atkarpas. Kadangi jie yra nusidriekę per keturių savivaldybių teritorijas, jos taip pat galėtų dalyvauti įgyvendinant naujus projektus.
Komentuoti: