Mano nuomone turim susitvarkyti pradžiai pagrindinę infrastruktūrą, o ne asfaltuot šunkelius kaimiečiams ir skverneliams.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[LT] Lietuvos keliai
Collapse
X
-
Parašė VNS Rodyti pranešimąMano nuomone turim susitvarkyti pradžiai pagrindinę infrastruktūrą, o ne asfaltuot šunkelius kaimiečiams ir skverneliams.
Tiesą sakant, ta žvyrkelių asfaltavimo programa irgi man kažkokia keista. Nyksta provincija gal sparčiausiai Europoje, o vykdo tokias plėtras, kad žada po 10 m. net visas švedijas aplenkt...
Užknisa šiaip visoks organizacinis bardakas, o paskui verkiam, kad vis esam "prasčiausi Europoje ir nieks nenori čia gyvent...".
Comment
-
Parašė VNS Rodyti pranešimąNaivu tikėtis iš kolchozo, bet gal meta lėšas i tikrąji Lietuvos pazorą, Via Balticą, o ne žvirkelius iki chebros medžioklės plotų? Nieks nevartėt biudžeto įdėmiau?
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Via Baltica žadama 2021 m. pradėti. Gal nebeatiduos "vaiko pinigams".
Taip "įšaldytos lėšos" eis vaiko pinigams ir kitoms socialinėms reikmėms.
Nėra gerai, kad neparašo pilnos informacijos, kas liečia pinigus.
Biudžetas keliams kitiems metams sumažintas trečdaliu.
Dabar sunku kažką ir pakomentuoti. Man, tiesą sakant, nerūpi tie žvyrkeliai Man norėtųsi, kad investuotų į labiau tranzitinius kelius, palaikytų pakankamą jų būklę, atnaujintų ženklinimą ir pan. O išasfaltuoti tik tuos žvyrkelius, kurie turi didesnę tranzitinę arba turistinę reikšmę, o ne siekti pasiekt visokias švedijas pagal išasfaltuotų žvyrkelių kiekį.Paskutinis taisė PoDV; 2019.12.17, 14:06.
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimąMan, tiesą sakant, nerūpi tie žvyrkeliai
Štai 2019 m. sąmata: https://lakd.lrv.lt/lt/veiklos-srity...savimo-samatos
Čia ir Minsko-Liepkalnio sankryžos projektas, ir Kauno aplinkkelis, ir esamų kelių preižūra bei pagalba savivaldybėms. Ko gero ir eismo saugumo priemonės čia patenka. Žvyrkeliams tik penktadalis.
Maža to, KPPP biudžetas 2020 m. ir taip buvo sumažintas.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimą
Tai kad mažinamos bendros Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, o ten visko yra. Nebent kažkaip žvyrkeliai išskirti.
Štai 2019 m. sąmata: https://lakd.lrv.lt/lt/veiklos-srity...savimo-samatos
Čia ir Minsko-Liepkalnio sankryžos projektas, ir Kauno aplinkkelis, ir esamų kelių preižūra bei pagalba savivaldybėms. Ko gero ir eismo saugumo priemonės čia patenka. Žvyrkeliams tik penktadalis.
Maža to, KPPP biudžetas 2020 m. ir taip buvo sumažintas.
„Praeitais metų dėl 80 mln. eurų neįsisavinimo, ekonomistų paskaičiavimais, kurie daugina 1 eurą iš 5 , valstybė prarado apie 400 mln. eurų lėšų, už kuriuos būtų perkamos medžiagos, įranga, darbo vietos sukurtos“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė R. Gradauskas. Pasak jo, statybų sektoriuje per pastaruosius kelerius metus buvo prarasta 3 tūkst. darbo vietų. „Sutinkame, kad reikia daryti tvarkingai, pasižiūrėti, kas yra praeityje labai gerai, tačiau negalime stovėti vietoje. Trys metai yra laikotarpis, per kurį mes labai atsilikome“, – kalbėjo R. Gradauskas. „Kada premjeras klausia, ar kelininkams trūksta pinigų, sakau, kad netrūksta, nors visą laiką mes prašydavome pinigų. Dabar trys metai mes esame nutilę – kaip galime prašyti lėšų, jeigu jos lieka neįsisavintos“, – pridūrė R. Gradauskas. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Vitalijus Andrejevas posėdyje teigė, jog 2018 metais buvo nepanaudota 85 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/versl...ln-euru-922546
Comment
-
Nesuprasi, jeigu pati LAKD rašo, kad jau dėl beveik visų 2020 m. skirtų pinigų jau yra sutarta. Suprask, metų eigoje jokių naujų sutarčių nebus/nebūna?
Nepanaudotos lėšos visada atsiranda, nes dalis projektų vėluoja, dalis iš viso atidedama dėl įvairių problemų.
Anksčiau lygtai rašė, kad dalis lėšų buvo permesta iš ŽŪM kuruojamo vietinių kelių biudžeto.
O kelininkai, aišku, ridena akmenį ant buvusio ministro dėl suprantamų priežasčių.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąNesuprasi, jeigu pati LAKD rašo, kad jau dėl beveik visų 2020 m. skirtų pinigų jau yra sutarta. Suprask, metų eigoje jokių naujų sutarčių nebus/nebūna?
Nepanaudotos lėšos visada atsiranda, nes dalis projektų vėluoja, dalis iš viso atidedama dėl įvairių problemų.
Anksčiau lygtai rašė, kad dalis lėšų buvo permesta iš ŽŪM kuruojamo vietinių kelių biudžeto.
O kelininkai, aišku, ridena akmenį ant buvusio ministro dėl suprantamų priežasčių.
Kitaip tiesiog stovės neprižiūrima infrastruktūra, kas būtų labai keista.
Comment
-
Rokas Masiulis: jei Narkevičius gerai dirba, kam iš jo atiminėti pinigus?
Po biudžeto priėmimo pratrūko mažai viešumoje besireiškiantis buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Sudarant 2020 metų biudžetą kelių tiesimui, remontui bei kelininkams smogtas triuškinantis smūgis, feisbuke paskelbtame komentare rašė jis.
R. Masiulis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos keliams asfaltuoti kitąmet nubraukiama beveik 140 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.
„Argumentas – 2019 m. ir ankstesnių metų kelių programos lėšos neįsisavinamos. Tai netiesa, „fake news“ (melagingos žinios – anglų k.). Nė vienas euras skirtas keliams nelieka nepanaudotas, tik kartais dėl rangovo vėlavimo ar kitų priežasčių persikelia pabaigimui į kitus metus, bet skirti pinigai visada yra panaudojami. Visos kelių programos lėšos yra įrašytos į sutartis su rangovais ir negali būti nepanaudotos“, – rašė R. Masiulis.
Pasak jo, kelių biudžeto sumažinimas 2020 metams virs realiai nenutiestais keliais, žvyrkeliais, kelininkų bankrotais. Buvęs ministras rašė, kad žmonėms žvyrkelių asfaltavimo teks laukti ilgus dešimtmečius.
„Jei dabartinis ministras gerai dirba, kam iš jo atiminėti lėšas? Negi abejojama, kad jis sugebės jas panaudoti? Dar keisčiau kodėl ministras nekovojo dėl biudžeto!? Tokių lėšų praradimas yra didžiulis smūgis ir pačiai ministerijai“, – pabrėžė R. Masiulis.
Jo teigimu, „visas sukeltas triukšmas dėl nepanaudotų 166 mln. bei nenutiestų 1.000 km (kodėl ne 1.000.000?) yra „fake news“ skirtas kelių priežiūros lėšų panaudojimo specifikos nesuprantantiems žmonėms“.
„Keliai ir infrastruktūra yra būtini Lietuvos ateities vystymuisi. Toks drastiškas sprendimas tikrai turės neigiamų padarinių“, – rašė R. Masiulis.
Comment
-
https://m.delfi.lt/lietuvoje/article.php?id=83103549
„Gruodžio 18 dienos duomenimis nėra panaudota 122 milijonai eurų, kurie turėjo būti panaudoti jau 2017, 2018 ir 2019 metais. (…) Tai yra faktas. 122 milijonai netapo keliais, tai kokie geri vadovai“, – ankstesnį R. Masiulio teiginį neigė R. Karbauskis.
R. Masiulis tikino, kad valstiečių lyderio turimi skaičiai realybės neatitinka.
„Reikėtų patikrinti skaičius ponui Karbauskiui, kuriuos pateikė Kelių direkcija, nes 16 dienos duomenimis buvo 35 milijonai eurų panaudoti Kelių direkcijai, 11 milijonų eurų savivaldybėse. Tai ne 122 milijonai, ne 160 milijonų eurų, ką girdėjome. Iki šios dienos plauks sąskaitos, jos bus apmokėtos, tikimasi, kad dar 10 milijonų sumažės. Kažkas duoda jums skirtingus skaičius, pone Karbauski“, – teigė buvęs susisiekimo ministras.Laidos vedėjas, žurnalistas Aurimas Perednis laidoje buvusio ministro klausė, ar tiesa tai, ką sako kelininkai. Jie žurnalistui leido suprasti, kad visi atsilikimai pradėjo didėti, kai R. Masiulis pradėjo „purtyti“ kelininkus, tikrinti kelių kokybę. R. Masiulis tai neigė.
„Įvertinkime tokį faktą – 2018 metais irgi buvo kaltinimas, kad nebuvo įsisavinti 80 milijonų. Tais metais Kelių direkcija skelbė konkursus ir per juos pavyko sumažinti kainas, nusiderėti iš viso 70 milijonų eurų. Ar jie gerai darė, ar blogai? Be abejo, kad gerai, jie kovojo dėl tų pinigų. Bet iš karto tuos 70 milijonų panaudoti projektams ir išleisti neįmanoma, jie persikelia į kitus metus“, – apie skirtas lėšas žvyrkelių asfaltavimui kalbėjo R. Masiulis.
Jis pridūrė, kad Kelių direkcijoje darbai galėjo strigti, nes buvo keičiama daug darbuotojų.
„Ir pavyzdžiui, žvyrkelių programa, tai tokios intensyvios programos istorijoje iš viso nebuvo. (…) Apimtys didžiulė, pertvarka didžiulė, atsirado ir planavimas 10 metų į priekį. Buvo sudėlioti visi projektai, kur galima buvo pamatyti, kuriais metais, kuris projektas bus padarytas“, – kalbėjo buvęs ministras.
Valstiečių vadovas R. Karbauskis ir tam turėjo atsaką. Tikino, kad R. Masiulio vadovaujama ministerija nevaldė procesų.Buvęs ministras tvirtino, kad tokio didelio atsilikimo, kokį įvardijo R. Karbauskis nėra.
„Tokių didelių atsilikimų nėra. Bet pavyzdžiui 2018 metais buvo konkursas 50 kilometrų žvyrkelio asfaltavimui laimėjo įmonė „Kamesta“. Vasarą ji pasakė, kad ji projektų nedarys, tai kas čia kaltas?. Tai yra gyvas procesas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė buvęs susisiekimo ministras R. Masiulis.
Comment
-
Vienas man dalykas keistas, kad Karbauskis aritmetiškai sudeda kiekvienų metų nepanaudotas lėšas. Tai yra absurdiška iš buhalterinės pusės. Neįsivaizduoju, kad taip gali skaičiuoti ilgametis verslininkas. Kitas dalykas, kad biudžetinėse organizacijose tie pinigai iš tikrųjų gali "dingti" - tiesiog išimti iš biudžeto - kas ir atsitiko dabar realybėje.
Beje, prisiminkime skandaliuką, kai buvo nustatyti (prie Masiulio) rengiami nepigūs projektai keliams, kurių rekonstrukcija net nebuvo numatoma.
- 1 patinka
Comment
-
Jei sutaupė 70 mln ir nepanaudojo 80 mln, realiai kalba apie 10 mln. nes rezultatas turbūt kokybiškesnis už mažesnę sumą. Kaltinti galima dėl 10 mln, o tai jau grybas visai.Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
- 1 patinka
Comment
-
Dar viena rekonstrukcija (po kelio KK141 ruožo Kaunas-Vilkija ir KK 1401 ruožo Kaunas-Kačerginė), kur po rekonstrukcijos numatytas greitis 70 km/val. Kad maža nepasirodytų, bus pastatyti matuokliai.
Dviračių takas link Lapių, aišku, reikalingas; bet tai labiau pretekstas, kad būtų galima pastatyti kilometrus besitęsiančius metalinius atitvarus, kuriais taip garsina mūsų šalį Lietuvos kelininkai.
Lrytas.lt 2020.01.12
Kelio atnaujinimo projekto kritikai: reikėjo platinti gatvę, o ne greta įrengti dviračių taką
Kauniečiai ir Kauno rajone gyvenantys žmonės, važinėjantys į Lapes, kritikuoja kelio atnaujinimo projektą, nes mano, jog liko neišspręsta opi šio gana siauro, bet labai judraus ruožo problema.
Šią vasarą buvo pradėtas remontuoti ir dabar jau atnaujintas Panerių gatvės pabaigoje prasidedantis 232-asis kelias, kuriuo daugybė žmonių važiuoja į Kauno rajone esančias Lapes. Juo į Lapėse esantį sąvartyną lekia ir atliekas vežančios sunkiasvorės mašinos. Už šio kelio rekonstrukciją atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Kaunietis Antanas Marčiulionis pasakojo, kad dažnai važiuoja į Lapes, kur yra jo sodas. „Palei 232-ąjį kelią gyvena daugybė žmonių. Vieni įsikūrę soduose, kiti pasistatė ar dabar statosi naujus namus. Taip pat šiuo keliu važiuoja daug krovininių automobilių ir šiukliavežių. Eismas labai intensyvus. Kad kelias atnaujintas – puiku“, – pasakojo kaunietis.
Bet A.Marčiulioniui ir kitiems greta šio kelio gyvenantiems žmonėms užkliuvo viena naujovė. „Greta kelio įrengiamas takas dviratininkams ir pėstiesiems. Kad jis bus – gerai, bet jis labai platus. Kyla abejonių, ar tiek jau daug žmonių čia važinės dviračiais ir eis pasivaikščioti“, – svarstė A.Marčiulionis.
Vyras įsitikinęs, kad labiau vertėjo paplatinti patį dviejų eismo juostų kelią, nes ypač rytais ir vakarais čia susidaro automobilių spūstys, įvyksta ir nemažai avarijų. „Dar vienas keistas dalykas – kelias nuo pėsčiųjų ir dviračių tako atskirtas metaliniais atitvarais. Manau, kad krovininės mašinos tikrai į juos nuolat atsitrenks. Dėl to gali kilti pavojus ir greta važiuosiantiems dviratininkams ar pėstiesiems“, – svarstė A.Marčiulionis.
Evaldas Tamariūnas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos vadybininkas „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta ruožas nuo 2,64 iki 8,567 km rekonstruojamas įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką, kurį nuo važiuojamosios dalies skiria apsauginis metalinis atitvaras. Šio kelio ruožo rekonstravimo darbai buvo atlikti pagal patvirtintą ir suderintą projektą – apsauginiai kelio atitvarai buvo įrengiami vadovaujantis Automobilių kelių transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemų projektavimo taisyklėmis.
(...)
Rekonstruojamo kelio ruožo parametrai pritaikyti 70 km per val. greičiui. Analizuojant eismo įvykių statistiką šiame ruože galima daryti išvadą, kad pagrindinė eismo įvykių priežastis yra leistino važiavimo greičio nesilaikymas, o ne kelio plotis. Atsižvelgdama į tai, Kelių direkcija valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta ruože nuo 2,74 iki 8,42 km artimiausiu metu planuoja įrengti vidutinio greičio matuoklį, kuris padės užtikrinti, kad vairuotojai laikytųsi nustatyto važiavimo greičio.
http://www.lrytas.lt/auto/radaras/20...taka-12997514/
Comment
-
Gerai kad skaičiau sėdėdamas ...
Kelių ženklų kainą žino, tačiau renkasi klaidinti
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...1259668?copied
Pats straipsnis apie tai, kad, "feisbuke rašo lanksčiu požiūriu į etikos standartus pagarsėjusio „Laisvo laikraščio“ redaktorius ir tekstų autorius Aurimas Drižius" iki galo neperskaitė LAKD skelbto konkurso sąlygų.
Na o pats konkursas, jau įvykęs, 142'000 EUR su PVM :- Bendrieji reikalavimai
- Šiame pirkime bus sudaryta sutartis dėl vairuotojų įspėjimo apie laukinius gyvūnus kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ruože nuo 37,824 iki 38,253 km įrangos projektavimo ir įrengimo.
- Turi būti panaudoti ne mažiau kaip 4 kintamos informacijos kelio ženklai (toliau –KIŽ), po 2 kelio ruožo pradžioje ir pabaigoje, transporto priemonių judėjimo kryptimi. Vienas iš dviejų KIŽ turi atvaizduoti greičio ribojimo ženklus, kitas toje pačioje vietoje – įspėjimo ženklą dėl laukinių gyvūnų.
- Rangovas turi pateikti sprendinį, kuris užtikrins, kad bus užfiksuojami stambūs laukiniai gyvūnai: šernas, meška, elnias, briedis, stumbras ir panašūs, esantys kelio juostoje (kelio sklypo ribose, kurios pažymėtos šios specifikacijos 20 punkte) kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ruože nuo 37,824 iki 38,253 km. Esant galimybėms, jei tam netrukdo augmenija šalia kelio, fiksuojamų objektų nuotolis nuo kelio dangos krašto turi būti ne mažesnis kaip 20 m.
- Vairuotojų įspėjimo apie laukinius gyvūnus kelyje sistema turi veikti autonomiškai, būtų integruota į EIS, su galimybe stebėti sistemos veikimą ir būseną, užfiksuotus gyvūnus su unikaliu ID ir kitus sistemos matuojamus parametrus.
- Bendrieji reikalavimai
BLT, kiek kainuoja keli km tvoros ir viena pralaida gyvūnams po keliu?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Shernas Rodyti pranešimąGerai kad skaičiau sėdėdamas ...
(...)
Na o pats konkursas, jau įvykęs, 142'000 EUR su PVM :
552236:1 - Vairuotojų įspėjimo apie laukinius gyvūnus kelyje įrangos projektavimas ir įrengimas
Rangovas turi pateikti sprendinį, kuris užtikrins, kad bus užfiksuojami stambūs laukiniai gyvūnai: šernas, meška, elnias, briedis, stumbras ir panašūs, esantys kelio juostoje (kelio sklypo ribose, kurios pažymėtos šios specifikacijos 20 punkte) kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ruože nuo 37,824 iki 38,253 km.
https://pirkimai.eviesiejipirkimai.l...asp?PID=451033
Jei tas žvėriukų konkursas yra tiesa, tai pats laikas pakeisti Lietuvos automobilių kelių direkcijos logotipą
Kur čia tiesi kelius, jei yra svarbesnių dalykų.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąBet tai pala. Čia sistema, kuri pati atpažins žvėrį, patikrins jo ID EIS, ir parodys vairuotojams koks žvėris ant kelio? Kam to reikia?
O jei rimtai -LAKD potraukis visokiems blizgučiams jau pradeda kelti abejones dėl darbuotojų veiksnumo.
- 2 patinka
Comment
-
Lietuvos automobilių kelių direkcija atnaujino 2020 m. darbų valstybiniuose keliuose žemėlapius
https://gis.eismoinfo.lt/webappbuilder/apps/19/
Comment
Comment