Tai kad UK gali eiti per kelią, kai net intensyvus eismas ir žmonės sustoja, skirtingai negu pas mus, kur vairuotojas kelyje yra absoliučiai nebaudaudžiamas dievaitis. Dar daugiau, pas mus vodyteliai dar turi prioritetą statyti mašiną ant pėsčiojo zonos - šaligatvio ir tai laikoma norma, o štai pėsčiojo bandmas perbėgti kelią net nelabai intensyviam kelyje nelaikoma norma.
Beje, dėl Tokijaus irgi melas. Pilna Varlamovo video (ypač paskutinis), kur rodoma, kad Japonijoje tradiciškai gyvenamuose kvartalose iš vis nėra šaligatvių ir vyksta "shared space". Tvoreles jie stato prie intensyvių kelių. Ir šiaip, mums iki Japonijos infrastruktūros ir pagarbos pėsčiajam, dviratininkui ir šiaip vienas kitam kaip iki Mėnulio, tad lygintis nėra ko.
-
Jau nekalbant apie JAV, kur jie net turi tam specialų terminą - jaywalking.Parašė digital Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Na, pėsčiųjų, einančių per raudoną, bent jau UK, Airijoj, Paryžiuj, Stokholme žymiai daugiau negu pas mus.Komentuoti:
-
Toks jausmas, kad tamstos nuomone pėstieji pradeda lakstyti bilekur tik po to kai pastato tvoreles. Nebūtų tvorelių - žmonės nelakstytų per gatvę nesaugiose vietose. Nebent esant dideliam reikalui saugiai ir įvertinę aplinkybes pereitų per gatvę ne per perėją.
O gal visgi skirtumai truputi giliau? Pvz kiek pas mus yra pėsčiųjų einančių per raudoną ir kiek Vokietijoje? Bendrai koks visuomenės požiūris į optimizavimą, kombinavimą ir t.t.
P.S. Aš labiau linkęs naudoti "kaip Honkonge". Tokijus irgi tas pats.
Komentuoti:
-
O, visgi patvirtino mano subtitrus. Sorry, matau kai kur gramatiniu klaidu, bet geriau nei nieko.Parašė AudriusV Rodyti pranešimą
mantasm kaip tvoreliofobas atsakau:
Su pilieciais nieko nereikia daryti. Reikia daryti kelius, kuriu plotis butu ne 5 metru vienos juostos, o atitiktu STR. Tai jau savaime mazins greiti. Plius papildomai pagaliau pradeti chekint greicio virsijimus mieste. Nes dabar pas mus galioja ta pati taisykle kaip ir Rusijoje - gali vaziuoti realiai iki +20. Kur galima 50 vaziuojam 70 ir cia kaip ir OK. Tai vat kai bus nebe-ok, tuomet ir neskins pilieciu isbegusiu i gatve. Taip pat siaurint gatves ir daug kur daryti viena juosta vietoj dvieju, kad butu maziau lenkimu.
Pavaiksciuok per street view po Olandija. Ten NĖRA perėju apskritai apart sankryzu. Gali eiti kelias ir 2-3 kilometrus ir netureti visai pazymetu pereju kol neprivaziuosi keliu sankirtos. Bet ir ten gali nebut.
https://www.google.com/maps/@52.4925...6!9m2!1b1!2i28
https://www.google.com/maps/@52.3917...2!9m2!1b1!2i28
nes ten zmogus pagal nutylejima nelaikomas debilu. Visiems aisku kad jei reikia pereit gatve tai paims ir pereis. Kazkaip niekas zmoniu nenukreipia tvorelemis kaip galvijus i skerdykla. Kaip jie nezusta ten visi?
Nera pereju. Nu nera. Ka daryt? Lietuviu vodyteli ir pesciaji istikru erroras. Arba visam gyvenimui taip ir liktu vienoj gatves pusej arba mirtu po ratais. Bet olandui nera problemos paimt ir BET KUR pereiti. Tiesiog matai, kad nera perejos, reiskia ne tavo pirmenybe - viskas. Pereja tik nurodo pirmenybe. Ten kur ji yra - pesciojo, kur nera - automobilio ir ziurek save pats.
Kas butu Rusijoje? Butu kilometrine tvora ir pazymeta pereja kaz kur uz 300 metru. O jei lendi per tvora, tai tave vienareiksmiskai numus, nes esi padugne ir nusikaltelis. Pats kelias aisku butu tiesus kaip styga ir masinos vaziuotu kaip minimum 80-90. Nes gi joms reikia greitai vaziuot, kitaip nespes ir ekonomika sugrius.
Stai tame yra vienas is daugelio skirtumu keliu planavime. Tvora tik sako vairuotojui - cia pesciuju negali but, vaziuok greitai ir niekur i sonus neziurek. O jie durniai bac ir perlipa per ta tvora ir aisku dar ir aklai bega kad greiciau pereit, nes jau yra vaziuojamojoje dalyje ir nera kur trauktis.
Du ziedai: Olandiskas (2010 m)
https://www.google.com/maps/@52.5050...6!9m2!1b1!2i28
Cia ir VT stotele su dvirtakiu. Nu iseis kazkas i ta dviracio taka, tai ka, reikia kaip bydlui minti ji numusant? Siaip sau turbut ir nestoves ant jo, nes takas nuzemintas, matosi jo kitas profilis, pasamoningai pesciajam nesaugi teritorija su asfalto danga.
Leituviskas (2018 m)
Su pusantro karto platesne eismo juosta ir tvorelemis.
O cia ka nuo ko saugo?
Dar galime atkreipti demesi i perejos zenklu kieki. Olandams uzteko vieno mazo zenklo, Lietuvos akliesiems is keikvienos puses po keturis. Kodel? Nes vairuotojus pas mus reikia kuo stipriau perspeti, kad i ju nuosava nelieciama teritorija cia gali kazkas svetimas ieiti. Olandijoje vairuotojai ir pestieji yra draugai ir keliu dalinasi.Komentuoti:
-
Taip, pėstieji tykantys už stotelės tikrai pavojingi dviratininkamsParašė sankauskas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Ačiū! Pora pastebėjimų:Parašė AudriusV Rodyti pranešimą
- Dviratininkai važiuoja toliau nuo tvorelės. Ir tai yra labai gerai! Dviratininkai gatvėje ir turi imti pilną eismo juostą, o ne spaustis į tarpelį, ir laviruoti tarp mašinų ir borto. Be to, pavyzdys, kad tvorelės vizualiai siaurina gatves. Kad tai veikia ir auto - jau mano minėta foto iš Kauno kelio darbų kitoje temoje.
- Vizualinė tarša. Nuo pat pradžių sakiau, kad pritariu šitam punktui.
- Video su rikošetu. Jei nebūtų tvorelės - panašu, kad auto vistiek būtų nuskynus tuos pėsčiuosius.
- Taip ir neišgirdau argumentų kaip tvarkytis su bilekur vaikštančiais pėsčiaisiais. Apart "nu gi jie ne avinai". Nežinau kaip plačiojoje tėvynėje, bet Vilniuje pilna konkrečių avinų. Kurie vaikšto bilekur ir kuriems px atvažiuojantis srautas. Ypač su dviračiu daug tokių atsižiūriu. Auto dar kažkiek labiau gerbia. Ir tai toli gražu nėra atvejai kai iki artimiausios perėjos 500m. 20m, 50m.. Arba tiesiog įstrižai perėjos kryptimi. Ką daryti? Visame mieste padaryti gyvenamąją zoną su 20km/h?Komentuoti:
-
Su lietuviškais subtitrais:Parašė mantasm Rodyti pranešimą
https://www.youtube.com/watch?v=WSRSmWTLNAwKomentuoti:
-
Gal pradžiai nereikia ieškoti naujų etikečių , nes kai kuriems galima sugalvoti ir kitų pavadinimų "tvoreliųfilai" , tvorelių talibanas ir pan.Parašė mantasm Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Gerbiamasai, viskas išsprendžiama visč miestą apstatant tvorelėm. Absoliučiai visą ir turėsime lagerį.
Ai, tiesą Geršmano ir Varlamovo neklausėt, kalbos nemokat, tai ką ten diskutuoti...Komentuoti:
-
2 klausimai tvoreliofobams:
1) ką daryti su piliečiais, kurie laksto bilekur per gatvę neatsižvelgdami į transportą ir rizikuodami tiek savo, tiek aplinkinių saugumu. Pageidautina sąlyginai pigiai ir be utopinių planų. A la padarom metro ir visą antžeminį transportą (pageidautina įskaitant dviračius) uždraudžiam.
2) ką manot apie tvoreles prie VT stotelių konfliktiniuose taškuose su dvirtakiais?Komentuoti:
-
Štai kaip turi būti organizuotas pėsčiųjų saugumas šaligatviuose ir perėjose:
mantasm požiūris labai panašus į Čeliabinsko mero
„Šaligatvio aptvėrimas - tai taip pat yra saugumas“, - taip pakomentavo urbanistų pasisakymus Jevgenijus Teftelevas. - Tvoros įrengiamos yra tam tikram tikslui. Mūsų pastatytos, atitinkant kelių eismo taisykles , saugumui. Galime kalbėti apie šių konstrukcijų stiprinimą, bet ne apie jų pašalinimą. Naujų tvorų įrengimas miesto centre, revoliucijos aikštėje pavyzdys parodė, kad su saugumu ir vaizdu ten viskas tapo daug geriau. “ http://fedpress.ru/news/74/society/1982926Komentuoti:
-
Šiaip jeigu paklausysi dar kartą ir atidžiai, tai išgirsi, kad jis sako, kad nekeliauja daug po konferencijas. Povilo gebėjimu mastyt abejoti nereikia, jis pėsčiųjų ir dviratininkų naudai padarė daug.Parašė SoulMulticast Rodyti pranešimą
Man kur kas įdomiau skamba dalis apie tarnautojų atleidimo sudėtingumą. Paprasčiau pakeisti žmogaus mastymą, negu jį atleisti. Panašu, kad to ir siekiama, tik tai reikalauja laiko.Komentuoti:
-
Aišku tai ne tvorelių problema, o atsakingų asmenų kreivai besivadovaujančių GOST'u ir žmonių priverstų kęsti tuos kreivus sprendimus problema - apie ką ir yra ši diskusija.Parašė mantasm Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Jei greitkelyje sumontuoja plonas tvoreles, o ne normalius atitvarus - ar tai tvorelių problema? Jei tvorelių konstrukcija debiliška (pvz virinimas vietoj išpjovimo) - ar tai tvorelių kaip eismo tvarkymo priemonės problema, ar tiesiog kreivom rankom pagaminta? Greitkelių atitvarus sugeba saugiau padaryti. Turint noro turbūt ir tvoreles galima suprojektuoti atitinkamai.
Video be angliškų ar lietuviškų subtitrų negaliu vertintiKomentuoti:
-
Žinodamas, kaip atrodo aplinka po tokių avarijų, vaikštau prie tokių tvorų kuo toliau, nes prie tvorų visi lekia kaip buduliai. Gerai, kad Vilniuje jų dar nedaug.
Apie tokių tvorų saugumą:
Komentuoti:
-
Ar Arkadijus nusisšneka, ar jūs nusišnekate?
https://www.youtube.com/watch?v=hSv3ayet5hYKomentuoti:
-
Kodėl nesusisiaurina?
Bent man asmeniškai susisiaurina ir kiek pastebiu važiuoju lėčiau/atsargiau.
Aišku kai pastatyta per sprindį nuo šaligatvio krašto kaip fotkėj aukščiau tai taip, nesijaučia susiaurėjimo.
Geras pavyzdys buvo foto temoj apie kelio darbus Kaune. Kokį atstumą žmonės laiko nuo laikinos skiriamosios sienelės. Tą patį pastebiu žiūrėdamas į auto užmiesčio keliuose. Palaikomas daug didesnis atstumas nuo kelkraščio kai ten yra atitvaras nei žvyras/žolė. Nors važiuojant 90km/h nesinorėtų nei užvažiuot ant žvyro, nei priliest atitvarų.Komentuoti:
Komentuoti: