Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[A1] Vilnius - Kaunas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Wycka Rodyti pranešimą
    Tiesą sakant, ir nemanau, kad perlips. Bet jeigu visgi ryžtųsi, užsidirbtų papildomų balų, ypač prieš rinkimus. Vienu metu galėtų ir nuvažiuoti, ir su rinkėjais pabendrauti, vos ne spaudos konferenciją apturėti. Paprastai tai rinkėjus net labai veikia.
    Na jau na, tie balai ir lengviau uzdirbami. Jei lietuviai toleruoja tokius dalykus kaip kapiniu isarimas (Ramonas per siuos rinkimus vel isejo i antra tura), tai daugumai lietuviu del kazkokiu ekologiniu motyvu tikrai neateis i galva uz ta kandidata balsuoti..

    Comment


      Parašė Andrewass Rodyti pranešimą
      Nu neblogos naujienos,bet čia jaučiu kokius 5 metus teks laukti kol kažkas įgyvendins šituos planus...
      Manau 10. Nes tik neseniai baige remontuoti viaduka per kelia Kaunas-Zarasai, taigi is naujo griauti neprades. Net visos magistrales nuo 1999 (o gal ir anksciau) dar nesugebejo isplatinti, o cia reikes dideli tilta, viaduka ir bent 10km kelio platinti, ispirkti sklypus (visgi salia miesto jie zymiai brangesni). Kaip matau Kirkilo rinkimu propaganda pastatyti apvaziavima siauriau Kauno (pro oro uosta) jau kaip ir atmesta jei sita varianta siulo..

      Comment


        Važinėju tarp Vilniaus ir Kauno gan dažnai. Vakar specialiai pasižiūrėjau šią atkarpą. Na, darbo būtų nemažai. Viadukai virš magistralės pakankamai plačiai pastatyti kad juostas praplėst, tad su jais atrodo esminių problemų nebūtų. Pagrinde matosi dvi kliūtys:

        a) Praplėst tiltus ir viadukus (per Nerį, Neveronių, Savanorių, ar dar kokių yra?)
        b) Šalikelės kavinukes perkeldint tektų. Bent jau Deivina savo pakavimo aikštelės tikrai netektų viena juosta praplėtus magistralę. Manau ir daugiau tokių įstaigų paliestų. Koks jų statusas, kaži?

        Comment


          Parašė Lettered Rodyti pranešimą
          Tai tik Tavo asmeninės svajonės. Traukinys vis tiek to sprauto nenuimtų, tik kokį procentą nebent.
          Jei į pajūrį iš Vilniaus komfortišku traukiniu galėtum nuvažiuoti per 2 val., tai manau, kad persėstų ne vienas kitas, o didelė dauguma.
          Kurių galų Palangoje reikalingas automobilis? Tik tam kad poilsiaujant pastatyt saugojimo aikštelėje ir už ją susimokėt

          Comment


            Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Romaldo Rabačiaus teigimu, Kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos jau parengė galimybių studiją, kuri padidintų automagistralės Vilnius-Klaipėda dalies ties Kaunu laidumą.
            „Pagal specialistų planus automagistralės atkarpoje nuo „Bajorkiemio“ iki IX forto turėtų būti įrengtos šešios judėjimo juostos vietoj dabar esančių keturių. Šio projekto įgyvendinimas bus labai naudingas Kaunui“, – sakė R.Rabačius.
            Šiuo metu savivaldybė jau yra užsakiusi parengti teritorijos, įtrauktos į automagistralės platinimo planus, detalųjį planą.
            R.Rabačius teigė, jog šį projektą inicijavo ne kauniečiai, bet sostinės valdininkai.
            Nu plem ir valdininkai kiurkso toj Kauno savivaldybėj! "Projektas labai naudingas Kaunui", ir čia pat atviru tekstu prisipažįsta, kad Kauno savivaldybė dėl šio dalyko net užpakalio nepajudino. Ir visas pasisakymo tonas - neigiamas, maždaug "prisigalvoja čia visokių nesąmonių".
            <čia replika temai apie Kauno savivaldybę ir piktuosius Vilniaus biurokratus, kurie ignoruoja Kauną>

            Ir prie ko čia "Vilniaus valdininkai", kiek jų per dieną pravažiuoja ta atkarpa? 5 ar 10?

            Parašė Wycka Rodyti pranešimą
            /\ Ech, iš principo geras projektas... bet leiskite man pabūt lietuviu ir paburbėt. Ar nebūtų verčiau tuos pinigus skirti geležinkelių infrastruktūrai tobulinti (tiesinti bėgius, atnaujinti pabėgius ir pylimus, pirkti greitaeigius lokomotyvus) ir įgyvendinti svajonę Vilnius-Klaipėda traukiniu per nepilnas tris valandas.
            Svajonė turėtų būti "Vilnius - Klaipėda" per 1 valandą.

            Nu neblogos naujienos,bet čia jaučiu kokius 5 metus teks laukti kol kažkas įgyvendins šituos planus...
            Žinant kokiais tempais vyksta žemės išpirkimo reikalai - 5 metus truks vien popierizmas.

            Beje, priminkit, ar toj atkarpoj yra žolės juosta per vidurį? Jeigu yra, tai įmanoma papildomas juostas nutiesti vietoj žolės (padarius rimtus atitvarus, žinoma)

            Comment


              Žalia juosta yra kiek prisimenu beveik per visą atkarpą, taigi problema būtų su tiltais ir viadukais. maps.google.com tiksliau.

              Comment


                Parašė Smauglys Rodyti pranešimą
                Žalia juosta yra kiek prisimenu beveik per visą atkarpą, taigi problema būtų su tiltais ir viadukais. maps.google.com tiksliau.
                Mažai ten tos žalios juostos, ypač nuo Bajorkiemio iki Savanorių viaduko tai tikrai nepakankamai plati kad iš jos išlaužt dar dvi važiuojamasias. Manau teks platint į šonus.

                Šiandien važiuodamas pastebėjau dar vieną potencialią problemą. Pėsčiųjų tiltas yra vienas, tokios pat konstrukcijos kaip Vievyje tas naujai atremontuotas geltonas. Atraminės kolonos tikrai per arti važiuojamosios dalies, nemanau kad sugebėtų sutalpint 6 juostas + asfaltuotą kelkraštį, nebent ženkliai mažint kelkraštį, bet kaži ar pagal Europos standartus tai būtų "košerinė" magistralė. Kitas pėsčiųjų tiltas normaliai.

                Dar klausimas. Kas žino, ties Bajorkiemiu, per kokį ten upelį tiltas? Berods kažkoks kanalas įtekantis i Kauno marias? Siauras tas tiltas, net be kelkraščių, ir šiaip apgailėtinai atrodo... Ar dėl Bajorkiemio ar dėl to tilto abejotinos kokybes ten greitis apribotas iki 80?

                Comment


                  Parašė testudo Rodyti pranešimą
                  Mažai ten tos žalios juostos, ypač nuo Bajorkiemio iki Savanorių viaduko tai tikrai nepakankamai plati kad iš jos išlaužt dar dvi važiuojamasias. Manau teks platint į šonus.

                  Šiandien važiuodamas pastebėjau dar vieną potencialią problemą. Pėsčiųjų tiltas yra vienas, tokios pat konstrukcijos kaip Vievyje tas naujai atremontuotas geltonas. Atraminės kolonos tikrai per arti važiuojamosios dalies, nemanau kad sugebėtų sutalpint 6 juostas + asfaltuotą kelkraštį, nebent ženkliai mažint kelkraštį, bet kaži ar pagal Europos standartus tai būtų "košerinė" magistralė. Kitas pėsčiųjų tiltas normaliai.
                  Ten gi ne magistrale, o keturiu juostu kelias, tai manau jokie standartai nesitaiko, juk kai kur miestuose 80 km/h, tai tikiuosi bent jau del sitos vietos problemu nekils.

                  Comment


                    Parašė sauls Rodyti pranešimą
                    Ten gi ne magistrale, o keturiu juostu kelias, tai manau jokie standartai nesitaiko, juk kai kur miestuose 80 km/h, tai tikiuosi bent jau del sitos vietos problemu nekils.
                    Bet iš tikro ties šia vieta man kaip tik daugiau klausimų kyla. Tiek UK, tiek Vokietijoj, Olandijoj teko matyt magistralių, su visais magistraliniais greičiais, ir visai be jokiu "žalių juostų" per vidury. Pas mus ta "žalia skiriamoji juosta" KET figuravo, kol nesusivokė kažkas kad mūsų klimato sąlygom spalva nelabai patikimas rodiklis. Bet aš taip niekad niekur ir nemačiau jokio paaiškinimo kokia tos juostos funkcija? Kuo ji reikšmingesnė nei metalinės tvoros tokios kaip A1? Kad nugrybavę mašinos galėtų dauboj pailsėt? Kauno-Klaipėdos ir Vilniaus-Panevėžio austostradose yra metalinė tvora iš vienos skiriamosios juostos pusės, reiškia tik iš vienos pusės gali į daubą įlėkt, iš kitos pusės važiuojant visvien į tvorą įsirėžt teks ir likusiems auto kliūtį sudarysi. O gal dėl vandens nuotekų? Bet A1 jau padaryti nuotekom kanalai kelkraščiuose, tai tas klausimas lyg ir išspręstas. Tiesiog nelabai suprantu kokiu pagrindu tas magistrales klasifikuoja. Visur vakaruose, įskaitant DE Autobahnus - tiek metalinės tvoros, tiek betoninės pertvaros ir jokių klausimų nekyla, jei ta perskyra nebūtų tokio ten pločio kaip kad Kns-Klp. Gal kas žino kame čia paslaptis?

                    Comment


                      Parašė testudo Rodyti pranešimą
                      Bet iš tikro ties šia vieta man kaip tik daugiau klausimų kyla. Tiek UK, tiek Vokietijoj, Olandijoj teko matyt magistralių, su visais magistraliniais greičiais, ir visai be jokiu "žalių juostų" per vidury. Pas mus ta "žalia skiriamoji juosta" KET figuravo, kol nesusivokė kažkas kad mūsų klimato sąlygom spalva nelabai patikimas rodiklis. Bet aš taip niekad niekur ir nemačiau jokio paaiškinimo kokia tos juostos funkcija? Kuo ji reikšmingesnė nei metalinės tvoros tokios kaip A1? Kad nugrybavę mašinos galėtų dauboj pailsėt? Kauno-Klaipėdos ir Vilniaus-Panevėžio austostradose yra metalinė tvora iš vienos skiriamosios juostos pusės, reiškia tik iš vienos pusės gali į daubą įlėkt, iš kitos pusės važiuojant visvien į tvorą įsirėžt teks ir likusiems auto kliūtį sudarysi. O gal dėl vandens nuotekų? Bet A1 jau padaryti nuotekom kanalai kelkraščiuose, tai tas klausimas lyg ir išspręstas. Tiesiog nelabai suprantu kokiu pagrindu tas magistrales klasifikuoja. Visur vakaruose, įskaitant DE Autobahnus - tiek metalinės tvoros, tiek betoninės pertvaros ir jokių klausimų nekyla, jei ta perskyra nebūtų tokio ten pločio kaip kad Kns-Klp. Gal kas žino kame čia paslaptis?
                      Pagrinde saugumas. Sumažėja galimybė išvaziuoti ir susidurti su priešinga kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis, taip atstitikt gali dėl žmogiškojo faktoriaus: užmigimias prie vairo, automobilio nesuvaldymas ir kt. Mažesnis akinimas šviesomis, kai atstumas tarp priešingos krypties esimo juostų didesnis. Dažnai tenka matyti sulamdytus atitvarus skiriamojoje juostoje, užtenka pagalvot apie autoįvykio pasekmes, tarkim jei sunkvežimis, kurio bendra masė 40 tonų, važiuodmas 90km/h greičiu, išlėktų ir susidurtų su priešais važiuojančiu lengvuoju automobiliu, kurio masė 2 tonos ir greitis 130km/h. Atitivarai ir pakankamas žaliosios juostos plotis gan efektyvi saugumo priemonė. Minimoje Vokietijoje automagistralėse yra žaliosios juostos, kai kur užsodintos ir krūmais, taip pat tose atkarpose kur automagistralė susiaurėja ir nėra žaliosios juostos, tik atitvarai, automobilių greitis ribojamas iki saugaus tame ruože, kai daugeliu atveju automagistralėse neribotas.

                      Comment


                        Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                        /\ Ech, iš principo geras projektas... bet leiskite man pabūt lietuviu ir paburbėt. Ar nebūtų verčiau tuos pinigus skirti geležinkelių infrastruktūrai tobulinti (tiesinti bėgius, atnaujinti pabėgius ir pylimus, pirkti greitaeigius lokomotyvus) ir įgyvendinti svajonę Vilnius-Klaipėda traukiniu per nepilnas tris valandas. Žinoma, tūlo LT biurokrato į traukinį neįkiši... Kągi, dabar per tiek laiko bent automobiliu iš Vilniaus į pajūrį.
                        Geležinkelių infrastruktūra gerinama, tik gal ne tokiais tempais kokių norėtųsi, gal trūksta iniciatyvos, ir poreikio didelio nėra, kai tuo tarpu padidėję automobilių srautai kelyje Vilnius - Kaunas pastebimai matosi.
                        Apie minimą atkarpą nuo Bajorkiemio iki IX forto, bėda tame, kad tai ne tik kelio atkarpa, bet kartu ir Kauno šiaurinis apvažiavimas. Didelė dalis to srauto važiuojančio šiame ruože yra miesto gyventojai ar aptarnaujantis transportas. Miesto trasnsporto srautas prasideda jau nuo Palemono viaduko ir tęsiasi iki pat IX forto transporto mazgo. Didelė dalis apkrovos nuimama nuo miesto gatvių, kelionės laikas iš vienos miesto dalies į kitą sutrumpėja kelis kartus, tarkim jei žmogui gyvenančiam Šilainiuose, reiktų pasiekti darbą piko metu, esantį Palemone, miesto gatvėmis. Pagrindinė spūsčių susidarymo priežastis - išvažiavimai ir įvažiavimai. Greitėjimo ir lėtėjimo juostos trumpos, dėl ko smarkiai sumažėja greitis, kai automobilis turi stabdyti dar važiuodmas pirma juosta, ar pakankamai neįsibėgėjęs turi įsislieti į pirmą juostą, nes baigiasi greitėjimo juosta. Ši problema ypač matoma prie tilto per Nerį. Automobiliai pakylantys nuo Jonavos g. isišliedami į Islandijos pl. užima pirmą eilę, dėl ko važiuojantiems nuo Vilniaus pusės lieka tik antra juosta, į kurią persirikiuoja ir sunkvežimiai. Dar blogiau su nuvažiavimu į Panerių g. ir kelią link Lapių, praktiškai sukti reikia tuoj pat už tilto, be jokios lėtėjimo juostos, dėl ko ten įvyksta skaudžiausios avarijos. Didelė dalis kaltės tenka išsiblaškiusiems vairuotojams, kurie ne tik neparodo posūkio signalo, bet ir dažnai staigiai stabdo, nepalikdami jokio šanso važiuojantiems pirma eile išvengti susidūrimo. Taigi iš esmės nematau jokių galimybių dabartinėje situacijoje padidinti greitį daugiau nei 80km/h šioje atkarpoje, dėl saugumo. Dėl to kenčia pravažiuojantieji pro šalį, minėtas projektas galėtų padėti išspręsti dabartinę situaciją, bet kolkas atrodo, kad jis tik valdininkų kalbų lygyje...
                        Paskutinis taisė Raivo; 2008.10.23, 02:55.

                        Comment


                          Parašė Raivo Rodyti pranešimą
                          Pagrinde saugumas (...) Mažesnis akinimas šviesomis, kai atstumas tarp priešingos krypties esimo juostų didesnis. Dažnai tenka matyti sulamdytus atitvarus skiriamojoje juostoje, užtenka pagalvot apie autoįvykio pasekmes, tarkim jei sunkvežimis, kurio bendra masė 40 tonų, važiuodmas 90km/h greičiu, išlėktų ir susidurtų su priešais važiuojančiu lengvuoju automobiliu, kurio masė 2 tonos ir greitis 130km/h. Atitivarai ir pakankamas žaliosios juostos plotis gan efektyvi saugumo priemonė. Minimoje Vokietijoje automagistralėse yra žaliosios juostos, kai kur užsodintos ir krūmais, taip pat tose atkarpose kur automagistralė susiaurėja ir nėra žaliosios juostos, tik atitvarai, automobilių greitis ribojamas iki saugaus tame ruože, kai daugeliu atveju automagistralėse neribotas.
                          Taip. Viena iš priežasčių, kodėl nekenčiu vairavimo tamsoje, yra tas durnas vairuotojų įprotis jungti ilgąsias šviesas kai reikia ir nereikia. Labai norėtųsi, kad ta "Žalioji zona" automagistralėse būtų užsodinta bent metro aukščio tankiais krūmais, tai užstotų priešpriešiais važiuojančių automobilių šviesas. Aišku, kada vairuotojas, važiuojantis tau iš paskos kokius 50 ar 100 metrų staiga "įkala" ilgąsias, belieka nebent riebiai nusikeikti. Visgi turiu vilties, kad lietuviai europėja, vis dažniau lankosi Vakaruose, ir dar po kelių metų vairavimas bus ne tik darbas, bet ir savotiška pramoga.
                          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                          Comment


                            Parašė Raivo Rodyti pranešimą
                            Pagrinde saugumas. Sumažėja galimybė išvaziuoti ir susidurti su priešinga kryptimi važiuojančiomis transporto priemonėmis, taip atstitikt gali dėl žmogiškojo faktoriaus: užmigimias prie vairo, automobilio nesuvaldymas ir kt.
                            Lygiai tokį patį efektą turėtų ir pakankamo aukščio/tvirtumo betoninė tvora.

                            Mažesnis akinimas šviesomis, kai atstumas tarp priešingos krypties esimo juostų didesnis.
                            Šitą geriausiai sprendžia pakankamo aukščio krūmai (arba vėlgi aukštos tvoros).

                            Žodžiu, ar teisingai suprantu, kad iš principo variantas įrengti 3 juostą vietoj žolytės yra pilnai įmanomas, t.y. svarstytinas?

                            Comment


                              Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                              Lygiai tokį patį efektą turėtų ir pakankamo aukščio/tvirtumo betoninė tvora.

                              Šitą geriausiai sprendžia pakankamo aukščio krūmai (arba vėlgi aukštos tvoros).
                              Be to pas mus akinimą jau sprendžia tom žaliom plastmasinėm vėduoklėm. Iki 2015 pažadėtas yra viso Vln-Kns ruožo apšvietimas. Man sunku patikėt kad 6 juostų, betonu atitvertas, pilnai apšviestas, visais viadukais aprūpintas ruožas saugumu nusileistų 4 juostų, žymiai siauresniam, neapšviestam ruožui būtent dėl pora metrų siauresnės skiriamosios. Dar juk gali fūrom išvis uždraust trečia juosta važiuot. Tas vakaruose irgi praktikuojama, ir tam tikrą lygį saugumo užtikrina.

                              Comment


                                Pastebėjau ir minusą tų vėduoklių, kelio vingyje gerokai sumažėja matymo atstumas važiavimo kryptimi.
                                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                Comment


                                  Dėl betoninių atitvarų - jie būtu efektyvesni nei metaliniai, jų nereiktu pastoviai tvarkyt kaip metalinių ir žymiai trumpiau užtruktu tvarkymas. Beto atsitrenkus į betoninį automobilis maždaug tiesiai juosta nuslystu, o i metalinį, tai pasisukinėtu po kelią.
                                  Tai buvo aptarta kažkada per kažkurią britų laidą, "Top Gear" ar "Fifth gear".

                                  O dėl žaliūjų vėduoklių, tai jos tikrai būtinos kalvotose ar vingiuotose vietose, tačiau minusas vingiuose, kad sutrumpėja matomumas į priekį.

                                  Comment


                                    Parašė M.Karolis Rodyti pranešimą
                                    ...tačiau minusas vingiuose, kad sutrumpėja matomumas į priekį.
                                    Apie ka tu cia? Prie ko cia matomumas?

                                    Comment


                                      Parašė testudo Rodyti pranešimą
                                      Be to pas mus akinimą jau sprendžia tom žaliom plastmasinėm vėduoklėm. Iki 2015 pažadėtas yra viso Vln-Kns ruožo apšvietimas. Man sunku patikėt kad 6 juostų, betonu atitvertas, pilnai apšviestas, visais viadukais aprūpintas ruožas saugumu nusileistų 4 juostų, žymiai siauresniam, neapšviestam ruožui būtent dėl pora metrų siauresnės skiriamosios. Dar juk gali fūrom išvis uždraust trečia juosta važiuot. Tas vakaruose irgi praktikuojama, ir tam tikrą lygį saugumo užtikrina.
                                      Mažiausias leidžiamas skiriamosios juostos plotis automagistralės statausą atitinkančiame kelyje turi būti 6 metrai, reikalavimas matomai apskaičiuotas ir pagrįstas. Aš vis dėl to pasisakyčiau, kad trečios juostos įrengimas būtų kelkraščių sąskaita, bet ne skiriamosios juostos, taip pat jos apsodinimą krūmais. Ispanijoje skiriamosios juostos želdiniai atlieka ir estetinį vaidmenį, pasodinti ilgai žydintys krūmai, kurie pagyvina kelio vaizdą.
                                      KET yra seniai tokia taisyklė (165) - "Krovininiais automobiliais, kurių maksimali masė didesnė kaip 3,5t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus atvejus, kai jiems reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje."
                                      Taigi, sunkvežimiams draudžiama važiuoti trečiąja eismo juosta, bet kai jų maksimalus greitis neviršija 90km/h, nematau poreikio tokioje automagistralėje ir važiuoti šia juosta.

                                      Comment


                                        Automagistrales Vilnius-Kaunas sienos ir naujas pesciuju viadukas ties Vieviu:





























                                        Paskutinis taisė Marcius_O; 2009.01.24, 02:59.

                                        Comment


                                          Parašė Marcius_O Rodyti pranešimą
                                          Automagistrales Vilnius-Kaunas sienos ir naujas pesciuju viadukas ties Vieviu
                                          Matyt ne vien pesciuju, jei su pandusais...

                                          Įdomu, kam toks tvoros vingis?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X