[ALY] Pėsčiųjų (buv. geležinkelio) tiltas Alytuje

[Xedos]

Bus įdomu pamatyti jau pabaigtą tiltą.

Vasaros pabaigoje alytiškiai jau vaikščios nauju tiltu?

Pėsčiųjų ir dviračių tilto, sujungsiančio Pirmąjį Alytų su senamiesčio kurortine dalimi, pagrindinės konstrukcijos yra surinktos, ruošiamasi jų užkėlimui ant atramų. Tai bus atsakingiausias darbas, kurį planuojama atlikti jau kitą mėnesį.

„Pagal projektą pagrindines konstrukcijas ant atramų turėjo užtempti vilkikai, tačiau dabar to padaryti negalima, nes yra per sekli Nemuno vaga, be to, tokios galios vilkiko, kokio reikia, neturi net vidaus vandens kelių direkcija. Dėl to rangovas prašo keisti projekte technologinę užkėlimo dalį“, - sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Janis Laurinaitis.

Jo teigimu, rangovas sutinka užkelti konstrukcijas kitomis priemonėmis. Pagrindinių tilto konstrukcijų užkėlimas turėtų prasidėti gegužės pirmoje pusėje, prieš tai planuojama atlaisvinti Dainų slėnio teritoriją, kad nebūtų jokių trukdžių.

Pasak J. Laurinaičio, šiuo metu tilto statybos darbų vykdymas viršija 50 procentų, keičiant technologijas sutaupyta beveik 600 tūkst. eurų (daugiau nei 2 mln. litų). Dabartinė projekto vertė – 7, 7 mln. eurų (26,6 mln. litų), atlikta darbų už 4,2 mln. eurų (14,5 mln. litų).

Tilto statybos sutartis su įmone „Alkesta“ pasirašyta 2013 metų liepos mėnesį. Pagal sutartį tilto statybos darbai turėjo būti atlikti per 20 mėnesių su galimybe sutartį pratęsti dar keturiems mėnesiams. Sutartis jau pratęsta. Atsižvelgiant į vykdomų darbų eigą, spėjama, kad tiltas bus baigtas šių metų rugpjūčio mėnesį.

http://www.delfi.lt/verslas/transpor....d?id=67645588

[Ramūnas kns]

[Evuldis]

Šiandien LG1750 surinkinėja. Kitame krante nuo rytojaus turėtų pradėt surinkinėt ACC2800
Konstrukcijų kėlimas numatomas Gegužės 13d.

[Xedos]

Nemuno krantus netrukus sujungs pėsčiųjų ir dviračių tiltas

Alytuje abiejuose Nemuno krantuose šalia piliakalnio ir Dainų slėnio vyksta intensyvus ir kruopštus pasiruošimas sudėtingiausiems 250 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių tilto statybos darbams. Gegužės 13 dieną ant atramų į 35 metrų aukštį bus keliama centrinė metalinė konstrukcija, o 14 dieną – kraštinės.

Statybų rangovui bendrovei „Alkesta“ pasiruošti padeda olandų kompanijos „Mammoet“ specialistai, kurie ir vadovaus konstrukcijų užkėlimo ant trijų atramų – krantuose ir upės vagoje operacijai. Ji kuri turi būti atlikta labai tiksliai, o abi dienas užtruks apie 8 valandas. Tilto statytojai labiausiai baiminasi liūčių, kas nekiltų pavojaus pakrantėse galingiems kranams specialiai įrengtoms aikštelėms, nes kėlimo metu net menkiausias pakrypimas labai pavojingas. Visą šią savaitę iš Latvijos ir Estijos buvo vežamos kranų dalys ir jie čia montuojami.

Kėlimo procedūrai prireiks trijų kranų – savaeigio vikšrinio 280 tonų ir dviejų automobilinių bokštinių 750 bei 600 tonų keliamosios galios, prilygstančių16 aukštų namui. Šių kranų paieškos gerokai užtruko. Didžiausiems kranams į kėlimo aikšteles atgabentos daugiau kaip 18 metrų ilgio automobilinės platformos su stabilizuojančiomis atramomis.

Naujo tilto statybai panaudotos į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktos prieš šimtą metų Pirmojo pasaulinio karo pradžioje susprogdinto geležinkelio tilto atramos. Projektuotojai ir statybininkai stengiasi, kad Alytuje atstatytas istorinis tiltas įsilietų į aplinką ir papuoštų miestą. Jis bus ažūrinis su įspūdinga apšvietimo instaliacija.

Šis tiltas per Nemuną jau ketvirtas Alytuje, bet pirmas, skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams.

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/...ciu-tiltas.htm

[inga.]

Šiandien užkelta pėsčiųjų ir dviračių tilto vidurinė dalis

Viliaus Kuchalskio nuotrauka



Nemažai tilto statybų foto atnaujinimų galima surasti Olita Orany profilyje

Dzūkijos TV reportažas apie šiandienos darbus ir apskritai apie tiltą

Labai tikiuosi kada nors apsilankyti vietoje, tada bus ir foto, o kol kas tik nuorodos

[Zorro]

[Zorro]

[represser]

Kadangi asmeninių nuotraukų kelti negaliu tai bent pasidalinsiu nuorodomis.

Atliekamas „Baltosios rožės“ tilto apkrovos bandymas: ar sulaukus bandymo rezultatų alytiškiai galės užlipti ant tilto?

Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tiltui atliekami apkrovos bandymai. Ant „Baltosios Rožės“ tilto suvažiavo dešimt sunkvežimių, kurių kiekvieno vidutinis svoris yra apie 9,5 tonos.
„Matuojame įlinkius, žiūrime ar tiltas atitinka projektą ir ar nėra pažeidimų. Pagal techninius reikalavimus bandoma apkrova, kuri sudaro apie 70 proc. nuo techninės apkrovos. Šio tilto apkrova paskaičiuota: 500 kilogramų kvadratianiam metrui. Taip pat bus atliekami ir dinamikos bandymai“,- apie apkrovos bandymą pasakojo Tiltų ekspertų centro specialistas Algirdas Jonas Notkus.

Šaltinis: www.fm99.lt

Dešimt sunkiasvorių automobilių jau išbandė Baltosios rožės tiltą

Ketvirtadienio rytą Alytuje prasidėjo naujojo dviračių ir pėsčiųjų tilto bandymai. Jų metu tilto konstrukcijų tvirtumą išmėgino nuo Piliakalnio pusės išsirikiavę ir vienas paskui kitą ant tilto užvažiavę dešimt sunkiasvorių automobilių. Lėtai judanti automobilių kolona važinėjo tiltu pirmyn atgal.

Šaltinis: alytusplius.lt

[Zorro]

Alytuje atidarytas aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas

Alytiškiai ir miesto svečiai jau gali vaikščioti aukščiausiu Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltu – sausio 8 d. Statybos užbaigimo komisijai buvo pateikti Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tilto projekto dokumentai, todėl tiltas oficialiai atvertas visuomenei.

Penktadienį ant Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tilto, kuriam gyventojai išrinko Baltosios rožės vardą, lankėsi Statybų užbaigimo komisijos nariai, Alytaus miesto savivaldybės administracijos specialistai.

Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tiltas jungia Alytaus piliakalnį ir Pirmąjį Alytų su senamiesčio kurortine dalimi. Naujasis tiltas patogus pėstiesiems ir dviratininkams, norintiems aplankyti kitoje Nemuno pusėje esančius objektus.


Jo ilgis yra 240,53 m, plotis – 6,71 m., aukštis – 38,10 m. (vertinant vidutinį vandens lygį).

Tilto santvaros pagamintos Latvijoje ir sumontuotos statybų aikštelėje. Statinį sudaro metalinės konstrukcijos, jo dvi atramos stovi krantuose ir dvi vandenyje. Didžiausias atstumas tarp atramų – 92 metrai.

Alytaus pėsčiųjų ir dviračių tilto projektas pradėtas įgyvendinti 2013 metais. Tiltui pastatyti panaudotos senojo Varėnos – Gardino geležinkelio (ėjusio per Alytų, Suvalkus) tilto atramos, kurios yra svarbios miesto istorijai ir įtrauktos į paveldo objektų sąrašą bei saugomos valstybės.

[Zorro]

Lietuvoje – naujas traukos objektas: pažiūrėti plūsta minios smalsuolių

[Al1]

Tai jau taip. Nuolat pilna per išeigines žmonių nuo pat atidarymo.

[eduardas]

Noriu pasidalinti keliomis vokiečių statytomis medinio geležinkelio tilto gelžbetoninių atramų nuotraukomis, kurios buvo atkastos ir sunaikintos, kad netrukdytų įrengti bermas, šlaitus, atramines sienutes ir kt. konstruktyvus statant pėsčiųjų tiltą. Šios g/b atramos nebuvo traktuojamos kaip nekiltojamo kultūros paveldo vertybes, priešingai nei mūrinės (carinės) atramos, kurios buvo pritaikytos ir panaudotos jas įkomponuojant į naujojo tilto atramų konstrukcijas laikantis visų paveldosauginių reikalavimu.
















Pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną Alytuje (Baltosios rožės tiltas)

[eduardas]

Krantinės atramos sparnų įrengimas dešiniajame Nemuno krante (I Alytuje). Tokia, pusapvalė, sparnų forma buvo parinkta siekiant atkartoti kairiajame Nemuno krante (Dainų slėnio pusėje) soviečmečiu įrengtus akmens mūro sparnus (sparnams mūrinti buvo panaudoti susprogdintų taurų akmenys), kurie buvo skirti apžvalgos aikštelės įrengimui pastačius Lelijos žiedo skulptūrą (ar kaip ji ten bepasivadintų..) ant kairiosios atramos.







Pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną Alytuje (Baltosios rožės tiltas)

[eduardas]

Statant tiltą, visos (4) atramos buvo pastatytos/įrengtos ant išlikusių geležinkelio tilto mūrinių atramų fragmentų, kurie turi nekilnojamojo kultūros paveldo objekto statusą. Tauro, esančio arčiau kairiojo kranto, fragmentas (kesoninis pamatas) buvo atkastas tik atramos perimetru įrengus spraustasienę, nes visa atramos dalis, buvusi aukščiau vandens lygio, buvo nusprogdinta arba nuardyta ledonešio (o gal ir kitokios destruktyvios veiklos budu). Atkasus pamatą, buvo įvertinta jo būklė, o priėmus sprendimą, kad pamatas tinkamas naudoti, buvo suprojektuoti inkarai ir kt. armavimo elementai, kurie užtikrino, kad pamatas ir antžeminė atramos dalis (lytlauža ir kolona) "dirbs" kaip vienas konstrukcinis elementas. Tauro lytlauža buvo suprojektuota ir pastatyta atsižvelgiant į išlikusios dešiniojo tauro lytlaužos formą. Taurų kolonų forma nėra originali, nes abi mūrinės kolonos nebuvo išlikusios, o naujoji liauna kolonų forma buvo ir ekonomiškesnė, ir efektyvesnė tiek technologiniu, tiek sumažėjusios apkrovos (traukinių eismo apkrovas pakeitė pėsčiųjų apkrovos) atžvilgiu.









Pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną Alytuje (Baltosios rožės tiltas)

[eduardas]

Statant taurą dešiniajame Nemuno krante, pirmiausiai reikėjo sutvirtinti esamą, po sprogdinimo išlikusį, fragmentą - lytlaužą, kuri, laikui bėgant, buvo nuolatos veikiama užšalimo-atšilimo ciklų, vandalų, erozijos ir pan. Tam padaryti, buvo gręžiami vertikalūs (22 vnt., 14 m gylio, diametras - 160 mm) ir horizontalūs gręžiniai (15 vnt., kiaurai atramą (~5 m ilgio), diametras - 80 mm), kuriuose buvo užinjektuoti plieniniai inkarai. Siekiant paspartinti kolonos surinkimo darbus, lytlaužos įrengimas buvo suskirstytas į 7 etapus (kairiojo tauro lytlauža buvo įrengta vienu etapu ~500 m3 betono), pirmiausiai įrengiant branduolį, ant kurio vėliau lygiagrečiai buvo pradėta įrenginėti g/b-monolitinė kolona ir likę lytlaužos įrengimo etapai. Abiejų taurų kolonos įrengtos naudojant pusapvalius g/b liekamuosius gaminius ir armuotus monolitinius ruožus tarp jų. Atraminės rėmsijos buvo įrengtos armatūros karkasus surišus gamykloje, o betonavus statybvietėje.

Vertikalus gręžinys:


Vertikalus inkaras:






Kolonos monolitinių ruožų armavimas:




















Pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną Alytuje (Baltosios rožės tiltas)

[eduardas]

Reikia paminėti, jog senojo geležinkelio tilto taurai turėjo šachtas, kurios, tikriausiai, pagal to laikmečio reikalavimus, buvo įrengiamos tam, kad, reikalui esant, būtų galima palyginus nesudėtingai sunaikinti visą atramą ją sprogdinant dinamitu iš vidaus. Pradėjus darbus su išlikusiu dešiniojo tauro fragmentu, šachta buvo išvalyta nuo įgriuvusių akmenų ir kt. šiukšlių. Siekiant užtikrinti atramos vienalytiškumą, projektuotojai priėmė sprendimą šachtą užpilti betonu, tuo tarpu, krantinių atramų šachtų angos uždengtos lieniniais lakštais.









Pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną Alytuje (Baltosios rožės tiltas)

[eduardas]

Laikančiosios plieninės tilto perdangos konstrukcijos buvo pagamintos Rygoje, Latvijoje, o surinktos statybvietėje Alytuje. Visoms trims paspyrinėms santvaroms statybvietėje buvo įrengtos ~100 m ilgio surinkimo aikštelės. Centrinio tarpatramio surinkimo aikštelė buvo įrengta Nemuno upės vagoje sukalus spraustasienę. Atskiri santvaros elementai svėrė iki 7 tonų, kai tuo tarpu, surinktos kraštinės santvaros svėrė ~150 tonų, o centrinė - 200 tonų. Santvaros buvo surenkamos ant pastolių, o pats surinkimas vyko nuo vidurio į galus, pirmiausiai surenkant viršutinę griuždomą ir apatinę tempiamą juostas, o tik tada įrengiant statramsčius tarp šių juostų. Atskirų elementų suvirinimas vyko nuolat kontroliuojant suvirinimo aplinką ir suvirinamų elementų temperatūrą. Virintinėmis jungtimis buvo sujungti viršutinių ir apatinių juostų elementai bei statramsčiai prie apatinės juostos. Varžtinėmis jungtimis buvo tvirtinami statramsčiai prie viršutinės juostos, vėjo ryšiai ir skersinės sijos, esančios tarp viršutinių gniuždomų išilginių juostų. Atlikus suvirinimo darbus, santvaros buvo nudažytos, apatines juostas ir statramsčius padengiant žalia spalva, kai tuo tarpu, viršutinės juostos buvo padengtos pilka (betono) spalva, kad susilietų su g/b perdangos gaminiais.

























Pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną Alytuje (Baltosios rožės tiltas)

[abruo]

Labai įdomus reportažas, dėkui.

[eduardas]

Santvarų užkėlimui ant atramų buvo nuspręsta pasamdyti Olandų kompaniją Mammoet, kuri specializuojasi į nestandartinių sunkiasvorių-stambiagabaričių objektų perkėlimą. Mammoet susiorganizavo penkis kranus: 2 savaeigius ir 3 automobilinius. Pagrindiniai kranai atvyko iš Lenkijos (Demag/Terex CC2800-1, baltas, keliamoji galia - 600 t) ir iš Latvijos (Liebherr LG1750, raudonas/geltonas, keliamoji galia 750 t), o "mažiukas", skirtas centrinės santvaros perdavimui per upę, iš Suomijos (Liebherr LR1280, orandžinis, keliamoji galia 280 t). Visų kranų atvežimas, surinkimas ir paruošimas užtruko dvi savaites.















Pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną Alytuje (Baltosios rožės tiltas)

[eduardas]

Santvarų užkėlimo darbai truko tris dienas (kiekvienai santvarai po vieną dieną). Darbams vadovavo rangovo (UAB Alkesta), o kranų darbą kontroliavo Mammoet inžinieriai. Dėl simetriško taurų apkrovimo, pirmiausiai buvo užkelta centrinė santvara, o tik tada kraštinės. Centrinė santvara dviem kranais buvo pakelta ir lygiagrečiai pernešta virš vandens, kad visi santvaros išramstymai būtų nukelti, naudojant kitą kraną. Nukėlus visas kliūtis, 750 t keliamosios galios kranas (Liebherr LG1750, raudonas/geltonas) pradėjo laipsniškai pernešinėti vieną santvaros galą per upę, kai tuo tarpu, 280 t keliamosios galios savaeigis kranas (Liebherr LR1280, orandžinis) kitą galą vežė link 750 t krano. Upės viduryje, stropuotojai perkabino atneštą santvaros gala nuo 750 t ant 600 t savaeigio krano (Demag/Terex CC2800-1, baltas), o vėliau ir kitą santvaros galą - nuo 280 t and 750 t krano. Dabar, kai vieną santvaros galą laikė 600 t (baltas), o kitą 750 t (raudonas/geltonas), centrinė santvara buvo užkelta ir pritvirtinta ant taurų. Kraštinės santvaros buvo užkeltos naudojant po vieną kraną: pirmiausiai dešiniajame krante - 600 t, po to ir kairiajame - 750 t. Užkėlus santvaras, kranai buvo demontuoti per kelias dienas.









Smalsuoliai














Pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną Alytuje (Baltosios rožės tiltas)