Diskusijos apie kelių projektavimą ir tiesimo technologijas

[dondc]

Tik priminsiu, jog dabar D kat. gatvėje projektinis greitis yra 30 km/h (pagal STR). Tokiu greičiu dviračiai važiuoja tiesiojoje. Paspirtukai 25 km/h laiko. Nors iš anksčiau užsilikęs didesnis 50 km/h arba 40 km/h ribojimas, bet oficialiai savivaldybė rengia planus visur tose D kat. gatvėse fiziškai priversti važiuoti 30 km/h. Tad kodėl dabar nepasinaudot proga ir daryti teisingai, pagal naujas nuostatas. Mašinoms tikrai nereikės lėtėjimo juostos važiuojant dviračio greičiu.

[Al1]

Kam išvis reikalingos greitėjimo/lėtėjimo juostos, kai greitis iki 50km/h? Miestuose jas reikėtų uždrausti, nebent tai greito eismo gatvė.

Greitėjimo juostos tikrai nesąmonę. Bet lėtėjimo juosta tai yra sukimo dešinėn juosta. Ir ji tikrai yra geras dalykas, jei tik galima įrengti.

[dondc]

Visas paradoksas tame, kad lygiagrečiai, vos per kelių metrų atstumą ten eina aukščiausios A kategorijos gatvė, o čia pačios žemiausios (lėčiausios) kategorijos.

https://www.google.com/maps/@54.7310...7i13312!8i6656

[Briedis]

Kam išvis reikalingos greitėjimo/lėtėjimo juostos, kai greitis iki 50km/h? Miestuose jas reikėtų uždrausti, nebent tai greito eismo gatvė.

[dondc]

Baltupio g. buvo pristatymas PP. Nesu patenkintas atsakymu. Galit man kas paaiškint, kas yra kalčiausias šioje situacijoje, savivladybė ar projektuotojas?

Esmė: D kat. gatvėje sugalvojo įrengti greitėjimo ir lėtėjimo juostas, nors pagal STR, tokioje gatvėje galimos tik 2 eismo juostos, o projektinis greitis 30 km/h.

Teiktas siūlymas:

Įvažiuojant / išvažiuojant iš gatvės į projektuojamų daugiabučių sklypą numatėte lėtėjimo ir greitėjimo juostas – tai yra nepriimtina, kadangi ten D kat. gatvė. STR numato D kat. gatvėje į šalia kelio esančias teritorijas tik paaukštintą įvažiavimą autotransportui, nes dviračių ir pėsčiųjų takai turi išlikti viename (aukštesniame) lygyje, todėl įrenginėti lėtėjimo ir greitėjimo juostas yra netikslinga. Vilniaus miesto savivaldybė skatina kietųjų dangų mažinimą įrengiant ar rekonstruojant esamą infrastruktūrą, kad aplinkoje būtų kuo daugiau vandeniui laidžių dangų, kad nedidinti potvynių rizikos. Reikalauju neprojektuoti lėtėjimo ir greitėjimo juostų, o jų vietoje numatyti žalią šoninę skiriamąją juostą, joje pasodinant medžius.

Atsakymas:

Pasiūlymai atmesti, kadangi siūlomi keisti projektiniai sprendiniai atitinka išduotų Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų, teritorijų planavimo dokumentų bei galiojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
PP numatyti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sprendiniai yra suprojektuoti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotomis Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygomis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-07-04 sprendimu Nr. 1-109 patvirtintu teritorijos prie sklypo Baltupio g. 61A detaliuoju planu (toliau – Detalusis planas) bei taikytinais teisės aktais. Detaliajame plane yra numatytas greitėjimo ir lėtėjimo juostų įrengimas ir dėl šios priežasties minėtas juostas numatoma įrengti.

„Pasisakymas” viešo svarstymo metu (teiktas raštu, žodis į žodį):

Tik noriu pažymėti situaciją dėl lėtėjimo ir greitėjimo juostų: pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. bendrieji reikalavimai“, D kategorijos gatvėje galimos tik 2 eismo juostos, o projektinis greitis tik 30 km/h. Su priprojektuotomis lėtėjimo ir greitėjimo juostomis viršyjate STR normatyvus. Prašau užprotokoluoti.

Atsakymas:

PP numatyti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sprendiniai yra suprojektuoti vadovaujantis 2019 m. rugsėjo 13 d. prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygomis Nr. 19/1090 (toliau – Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos) bei patvirtintu Detaliuoju planu ir kitais taikytinais teisės aktais. Detaliajame plane yra numatytas greitėjimo ir lėtėjimo juostų įrengimas ir dėl šios priežasties minėtas juostas numatoma įrengti.
Papildomai pažymėtina, kad Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygose taip pat yra numatyta, kad statytojas turi suprojektuoti ir įrengti „Baltupio gatvės atkarpoje (ties įvažiavimu į sklypą ir ties įvažiavimu į sklypą pietinėje pusėje ribojantį privažiavimo kelią) esamos važiuojamosios dalies ženklinimą, formuojant 3 eismo juostas (kiekviena eismo juosta ne siauresnio kaip 3,0 m pločio) (vidurinę eismo juostą kairiesiems posūkiams į žemės sklypą ir privažiavimo kelią link daugiabučių gyvenamųjų namų) su betoninių trinkelių saugumo salelėmis“.
STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 33 punkte 10 lentelėje yra pateikiami pagrindiniai gatvių techniniai parametrai. Kaip matyti iš minėtos lentelės, D kategorijos gatvėje maksimalus eismo juostų skaičius yra 4 eismo juostos (D1 kategorija), be to, greitėjimo ir lėtėjimo juosta yra laikoma papildoma eismo juosta (pvz., KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“).

Jeigu „išduodamose prisijungimo sąlygose” yra nurodyta ir dar detaliajame plane buvo numatytos greitėjimo ir lėtėijomo juostos – ar jas privaloma projektuoti pažeidžiant STR?

Jų pateiktas STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“, pagal mane yra senas dokumentas, priimtas 2011 m. (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...fwid=q86m1vs6i), o mano pateiktas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. bendrieji reikalavimai“ įsigaliojo nuo 2014 m., o suvestinė redakcija galioja dabar (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...AIS.413395/asr).

Jų senam STR gali būti 4 juostos ir 3 m plotis, naujam STR 2 juostos ir 2,75 m. Tas parašymas „greitėjimo ir lėtėjimo juosta yra laikoma papildoma eismo juosta” – tai vistiek ji yra eismo juosta, o maksimalus eismo juostų skaičius gali būti tik 2.

Abiejuose STR žr. 33 punkto, 10 lentelę.

Viską gerai suprantu? Planuoju patarkuot subines dar el. paštu per rytdieną: „Unitectus”, savivaldybės keli mail'ai ir dar Pakalnis dalyvavo PP.

[PoDV]

Kai kur tas sprendžiama kiek kitaip. Turbūt pastebėjote mažuose žieduose vidinėje pusėje grindinius iš granito? Tai kai kur tokie daromi ir paprastose sankryžose. Lengvieji nenori tokiais važinėtis, nes nekomfortiška, tad priversti mažinti greitį ir įveikti posūkį statesniu kampu. O sunkiasvoriai perlipa per akmenis, bet visvien tą daro atsargiai.

Nu jo, kol dabar orientuojames į kapitalinius paprastuosius remontus, tai bus keblu tikėtis tokių stebuklų Bet čia jau kita tema.

[Ginthus]

Gali būti ir maži spinduliai, bet turbūt reiktų sunkesniam transportui iš antros juostos sukti. Kai kur mačiau tokių atvejų.

Kai kur tas sprendžiama kiek kitaip. Turbūt pastebėjote mažuose žieduose vidinėje pusėje grindinius iš granito? Tai kai kur tokie daromi ir paprastose sankryžose. Lengvieji nenori tokiais važinėtis, nes nekomfortiška, tad priversti mažinti greitį ir įveikti posūkį statesniu kampu. O sunkiasvoriai perlipa per akmenis, bet visvien tą daro atsargiai.

[PoDV]

Gali būti ir maži spinduliai, bet turbūt reiktų sunkesniam transportui iš antros juostos sukti. Kai kur mačiau tokių atvejų.

[Smalsuolis]

Kaip ir kitose šalyse. Yra gatvių, kur sunkusis eismas draudžiamas ir bus draudžiamas (pvz., D kategorijos), bet posūkiai vistiek daromi tokie, kad galėtų fūra pravažiuot nesunkiai.

Bet aptarnaujantis transportas turi pravažiuoti, ar mes norime kad laužytų bortus. Taip pat D kategorijos gatvėse dar ir viešasis važiuoja.

[Creatium]

Gatvėmis ne tik lengvieji automobiliai važinėja.

Kaip ir kitose šalyse. Yra gatvių, kur sunkusis eismas draudžiamas ir bus draudžiamas (pvz., D kategorijos), bet posūkiai vistiek daromi tokie, kad galėtų fūra pravažiuot nesunkiai.

[Nitro]

Gatvėmis ne tik lengvieji automobiliai važinėja.

[Creatium]

Gal kas turit žinių ir informacijos kaip yra su posūkių spinduliais sankryžose? Kitų šalių patirtis rodo, kad kuo automobilis lėčiau įveikia posūkį sankryžoje, tuo saugiau yra pėstiesiems. Lietuvoje, tuo tarpu, projektuojant naujas gatves, posūkių laipsniai yra tokie dideli, kad juos galima įveikti nemažu greičiu. Tad ar žinot, Lietuvoje yra kokie nors reikalavimai tiems posūkiams, gal yra minimalūs, maksimalūs dydžiai? Ar jie keitėsi pastaruoju metu?

[SoulMulticast]

Šuliniai jau pradeda duoti vaisių:
Po avarijos Vakariniame aplinkkelyje – kaltinimai Vilniaus savivaldybei „nusikalstamu aplaidumu“

Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje šeštadienį įvykusi didelė avarija, po kurios automobiliai liko neberemontuojami, sukėlė nemenką rezonansą. Po šios avarijos į 15min redakciją kreipėsi vyras ir papasakojo, kad avarijos priežastis greičiausiai buvo ant kelio sustatyti ženklai.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/...OC6hfMk&copied

Kokiu reikia buti debilu, kad statyti vidury kelio tuos stulpus, kai leidziamas greitis 90 ir pries juos nera jokiu greicio mazinimo zenklu?

Labai gailiuosi, kad nefiksavau viena atveji (aisku tomet minties nebuvo kile) kai toks zenklas, zymintis tiesiog nedidele iduba prastovejo daugiau nei puse metu tiesiog vidury kelio ivaziavime i Neste degaline prie Spartos. Kadangi pastoviai ten uzsipilu is akies net pasakyciau kad stovejo apie metus, nes kazkodel istrigo i atminti, kad du kart sniego sezonas buvo prasidejes kol tas zenklas stovejo. Tik po tiek laiko ji kazkas tiesiog neiskente ir nunese i kelio sona. Paskui jis dingo.

Jie pristato zenklu ir daznu atveju apie juos tiesiog pamirsta, o kai nepamirsta ju stovejimo laikas yra neribotas - gali stoveti savaite, dvi, menesi.

Na o vakariniame aplinkelyje, tai aisku reikejo pridaryti suliniu vidury vaziuojamosios juostos o paskui ant ju sustatyti zenklus - perfect kombinacija.

[Romas]

Rebusas vairuotojams: 50 pilkų kanalizacijos šulinių atspalvių po automobilio ratais
https://www.15min.lt/gazas/naujiena/...je-221-1124162

Vienas kolega (atrodo, ArūnasX) taikliai pastebėjo, kad Lietuvos projektuotojams turbūt mokami pinigai už kiekvieną papildomai suprojektuotą šviesoforą ar šulinio dangtį.

Vakarinio aplinkkelio šuliniai pirmoje juostoje - klasikinis tokio projektavimo pavyzdys.

[R.D.]

Rebusas vairuotojams: 50 pilkų kanalizacijos šulinių atspalvių po automobilio ratais
https://www.15min.lt/gazas/naujiena/...je-221-1124162

Pavasarį, pasikeitę minkšto mišinio žiemines padangas kietesnio mišinio vasarinėmis, vairuotojai dar labiau jaus gatvės nelygumus. Taip nutinka kiekvieną balandį. Tačiau ne tik balandį, o apskritus metus vairuotojai rašo laiškus portalo 15min rubrikai „Gazas“ ir klausia: kodėl gatvės projektuojamos taip, kad kanalizacijos šulinių dangčiai atsiduria tiksliai automobilių važiavimo trajektorijoje?

[dondc]

Taip radau, ačiū. Jei neklystu, tai nuo paskelbimo duotos tik 5 dienos pasiūlymams teikti, tad jau pavėluota, bet vistiek parašiau. Siūliau detalizuoti ir papildomą piktogramą nupiešti, žyminčią saugos zonas nu dviračių takų į šonus, nes dabar tik nuo gabaritų žymima į šonus. Kartą Vilniaus plano projektuotojai interpretavo, jog saugos zonos įeina į tako vidų. Dar pasiūliau minimalaus pločio dviračių takus atitraukti nuo šaligatvio per tą saugos zoną, ne tik esamose rekomendacijose, bet tame STR įtvirtinti, kaip prievolę.

Edit: nepavėluota, parašė apsvarstys.

[Ginthus]

Surašiau dvi pastabas, kokiu adresu siųsti?

Ten pat prie susijusių dokumentų lydraštyje parašyta

[dondc]

Tai prašau teikti pastabas. Dar nepatvirtintas kol kas:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...EYdC4SWT2RRBbk

Surašiau dvi pastabas, kokiu adresu siųsti?

[PoDV]

Šiap jau būtent tokių dalykų ir nereiktų daryti. Visos pradžios ir pabaigos privalo būti labai aiškiai pažymėtos eismo juostos pradžia/pabaiga ženklinimu. O kur netelpa dvi, tai ir nereikia, ten užpaišyt zebrus arba parkingus. Dabar daug kur ir turim tokias nežymėtas neaiškaus pločio važiuojamas dalis, nes "ai taigi patys išsiaiškins pagal paniatkes".

OK, tokių sankryžų atsirado Kaune, į tai ir atsižvelgiau

[Ginthus]

Reiktų paskatinti savivaldybes naikinti visas 1,5 juostos pločio gatves.

Šitam pritariu. Tik kadangi nenori keisti pločio fiziškai, nes nebebus paprastasis remontas, tai bent tegul pažaidžia su ženklinimais ir saugaus eismo priemonėm. Yra netgi toks terminas "tactical urbanizm", kai pigiom priemonėm laikinai perdaroma, kad pažiūrėt koks bus efektas.

Platesnės nei maksimali juostos leidžiamos būtų tik ten, kur viena juosta išplatėja tiek, kad per vidurį prasideda nauja punktyrinė linija ir iš vienos juostos virsta dvi.

Šiap jau būtent tokių dalykų ir nereiktų daryti. Visos pradžios ir pabaigos privalo būti labai aiškiai pažymėtos eismo juostos pradžia/pabaiga ženklinimu. O kur netelpa dvi, tai ir nereikia, ten užpaišyt zebrus arba parkingus. Dabar daug kur ir turim tokias nežymėtas neaiškaus pločio važiuojamas dalis, nes "ai taigi patys išsiaiškins pagal paniatkes".