Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Tilto per Kuršių marias idėja

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Tilto per Kuršių marias idėja

    Tekstas is sios dienos Vakaru Ekspreso (Klaipeda)


    Tilto per marias projektą svarstys Tranzito komitetas

    Tilto per Kuršių marias idėja, regis, jau pasiekė ir aukščiausias šalies valdžios institucijas.

    Artimiausiame Tranzito komiteto posėdyje numatyta svarstyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktą projektą "Dėl tilto per Kuršių marias".

    Šis projektas parengtas remiantis dar 2002 metų rugsėjį direkcijos užsakymu VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto atliktu tokio tilto statybos pradiniu ekonominiu ir finansiniu vertinimu.

    Tranzito komitetas turės nuspręsti, ar tilto per Kuršių marias statyba yra reikalinga ir pasirinkti vieną iš dviejų siūlomų variantų - pradėti rengti privalomuosius statybų dokumentus, ar šios idėjos atsisakyti.

    Prireikė alternatyvos

    "Vakarų eksprese" ne kartą rašėme, jog tilto statybos per marias idėjos pajūryje keliamos jau seniai. Tačiau iki šiol valdžios institucijose jos rimtai svarstomos nebuvo.

    Minėtą Tilto per Kuršių marias statybos pradinį ekonominį ir finansinį įvertinimą Kelių direkcija užsakė tuomet, kai keltais per marias buvo keliama nemokamai ir valstybei teko padengti apie 10 milijonų litų siekusias su tuo susijusias išlaidas.

    Tačiau alternatyvių susisiekimo su Kuršių nerija būdų paieškos baigėsi pernai Vyriausybei vėl grąžinus mokestį už persikėlimą keltais.

    Vis dėlto vasario mėnesį Susisiekimo ministerija sutiko, kad šis klausimas būtų įtrauktas į Tranzito komiteto posėdžio darbotvarkę ir įpareigojo Kelių direkciją parengti medžiagą bei suderinti ją su ministerija.

    Atakavo Vyriausybę

    Iki tol Vyriausybę su prašymais svarstyti galimybę statyti tiltą per marias ne kartą atakavo dėl nestabilaus susisiekimo nepatenkinti Kuršių nerijos gyventojai, pernai netgi susibūrę į iniciatyvinę grupę, bei kai kurie politikai.

    Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas rašte ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui tvirtino, esą kiekvieno susitikimo su Neringos bei Smiltynės gyventojais metu šie kaip vieną iš didžiausių savo aktualijų nuolat mini tiltą per marias.

    Viena didžiausių dabar kylančių problemų esanti ta, kad keltai negali užtikrinti stabilaus susisiekimo esant ekstremalioms meteorologinėms sąlygoms. Vien pernai bendrovės "Smiltynės perkėla" keltai neatliko 487 numatytų reisų, iš jų daugiau nei 30 - per tris vasaros mėnesius.

    Taip pat teigiama, jog užtikrinto susisiekimo nebuvimas, be kita ko, apsunkintų mūsų šalies specialiųjų tarnybų veiksmus, jei netoli Nidos esančiame Rusijos naftos gręžinyje D-6 įvyktų avarija.

    Taptų simboliu?

    Vykdydamas Kelių direkcijos užsakymą, Transporto ir kelių tyrimo institutas išnagrinėjo keturis galimus tilto per Kuršių marias statybos variantus.

    Perspektyviausiu specialistai laiko žemo pakeliamo tilto, kuris galėtų būti statomas būsimojo pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos jūrų uosto tęsinyje (už Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėdos pusėje ir maždaug ties Alksnyne Kuršių nerijos pusėje), projektą. Siūlomas tilto aukštis - 7 metrai, ilgis - 1300 metrų, orientacinė kaina - 50-60 mln. litų.

    Šiam variantui, beje, pritaria ir Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamentas. Jo nuomone, tiltas, be kita ko, panaikintų keltų teikiamų paslaugų monopolį ir galėtų tapti Klaipėdos miesto techniniu ir urbanistiniu simboliu.

    Plaukiant žemsiurbėms ir kitiems negabaritiniams laivams, taip pat jachtoms, kurių stiebų aukštis siekia iki 16,5 metro, tokį tiltą tektų pakelti, tuo tarpu dabar Klaipėdos jachtklube švartuojamos jachtos, baržos bei kiti krovininiai laivai plaukioti galėtų tilto nekeliant.

    Instituto išvadose taip pat teigiama, kad jeigu šis variantas būtų atmestas, tiltą būtų galima statyti ir Klaipėdos Baltijos prospekto tęsinyje. Tačiau dėl papildomos infrastruktūros kūrimo, kur kas didesnio būtino tilto ilgio ir aukščio, šis projektas kainuotų labai daug - nuo 420 iki 520 mln. litų.

    Dar du tilto statybos variantai - per Kiaulės nugarą ir Naujosios perkėlos trasoje - atmesti iš karto dėl uosto veiklos ir kitų problemų.

    Galimybė rinktis

    Tranzito komitetui pateiksimose sprendimų dėl tilto per Kuršių marias projektų poveikio vertinimo pažymose tvirtinama, kad tokio tilto statyba atitiktų LR Vyriausybės 2001-2004 metų programą bei Europos Sąjungos teisės aktus.

    Tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuo 2000 metų Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o tiltas lemtų didesnius transporto priemonių ir žmonių srautus, kurie gali turėti neigiamą poveikį aplinkai.

    Tarp teigiamų tokio projekto aspektų, be susisiekimo užtikrinimo bet kokiomis oro sąlygomis, minima ir tai, jog pagaliau atsirastų galimybė rinktis - važiuoti tiltu ar keltis keltu, o valstybei nebereikėtų dotuoti kėlimo keltais išlaidų, nes vien šiemet, nepaisant to, kad ši paslauga yra mokama, tam gali prireikti apie 2,6 mln. litų.

    Kita vertus, jei tiltas būtų statomas iš valstybės lėšų, tai biudžetui per trejus metus atsieitų daugiau nei 60 mln. litų. Tiesa, neatmetama galimybė, jog šiam projektui įgyvendinti būtų galima pritraukti ir Europos Sąjungos fondų bei privačių lėšų. Taip pat svarstoma, jog pastatytas tiltas gelėtų būti mokamas.
    Attached Files

    #2
    Tiltas per Kuršių marias būtų reikalingas ir įspūdingas statinys, tačiau po jo pastatymo manau dingtų dalis pačios Kuršių nerijos savitumo. Jei nori ten nukeliauti dabar, reikia keltis su laivu, kas savaime nėra toks įprastas dalykas, kaip sakykim važiuoti per tiltą. O būdamas jau ten jautiesi atitrūkęs ir kurkas toliau nei 1km nuo Klaipėdos, ko, manau, nebebūtų galima pasakyti tada, kai tiltas bus pastatytas.

    Comment


      #3
      Vat čia galėtų tunelis ir pasitarnaut
      Mano galerija Flickr'yje

      Comment


        #4
        Klaipėdiečius ir miesto svečius siūloma ateityje vežioti specialiais oro linijų keliais

        Uostamiesčio vadovams pasiūlyta tarp Klaipėdos ir Smiltynės įrengti ore kabantį lyno kelią, kuriuo specialiais vagonėliais miestiečiai ir turistai be didesnių keblumų pasiektų paplūdimius ar Jūrų muziejų.

        Projekto iniciatoriaus bendrovės “Eksponentė“ vadovo Stasio Paulausko teigimu, oro linijų kelias ne tik sujungtų Kuršių neriją su žemynu, bet taip ateityje galėtų būti sprendžiama ir miesto susisiekimo problema.

        „Klaipėdai reikalingas transportas, bet ne tik krovininis, ar keleivinis, o ir rekreacinis, nekenkiantis aplinkai, jos neteršiantis. Visame pasaulyje oro lyno keliai yra įrengiami ir miestuose ir kalnuose, ir virš vandens telkinių“,- sakė Stasys Paulauskas.

        Pasako jo, šį projektą finansuotų viena Kanados bendrovių, kuri esą jau užsakiusi ore kabančio lyno kelio atsiradimo Klaipėdoje galimybių studiją.

        Manoma, kad specialūs vagonėliai oru skrietų apie 50 metrų aukštyje. Tiesa, kol kas dar neaišku, ar ši nauja transporto priemonė netrukdytų intensyviai laivybai Kuršių mariose. Taip pat neaiški ir Nacionalinio parko pozicija, mat šiuo metu bet kokiai invazijai į Unesco globojamą Kuršių neriją itin priešinamasi.

        Beje, prieš kelis metus miesto vadovai jau buvo sulaukę pasiūlymo įrengti oro linijų kelią tarp miesto ir Smiltynės. Tačiau užsienio investuotojai netrukus šios idėjos atsisakė.


        http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=9253919
        Westside is the best ! :jura:

        Comment


          #5
          Keltuvų idėją pasiūlęs mokslininkas liko nieko nepešęs

          Vienas uostamiesčio mokslininkas siūlo tilto per Kuršių marias nestatyti, o Klaipėdą ir Smiltynę verčiau sujungti oro linija - keleivius kelti keltuvais, o ne aplinką smarkiai teršiančiais keltais. Tačiau miesto merui ši idėja pasirodė "iš fantastikos srities".

          Vakar Savivaldybėje apsilankęs naujadaros bendrovės "Eksponentė" direktorius Stasys Paulauskas, garsėjantis įvairiausiomis utopinėmis idėjomis, pranešė jau suradęs investuotojus savo projektui ir tam, kad galėtų dirbti toliau, tenorįs miesto valdžios palaiminimo.

          S. Paulausko teigimu, oro linijos labai padėtų spręsti susisiekimo su Smiltyne problemą. Anot mokslininko, pakaktų pastatyti dvi apie 80 metrų atramas abiejose marių pusėse. Keltuvų judėjimas vyktų maždaug 50 metrų aukštyje, tad laivybai nekliudytų. Pasak "Eksponentės" vadovo, tai ne tik pagerintų susisiekimą, bet ir būtų puiki atrakcija turistams, mat tokiame aukštyje atsivertų įspūdingi Kuršių nerijos nacionalinio parko vaizdai. Tiesa, bilietas kainuotų nepigiai - apie 15 litų asmeniui - tačiau S. Paulauskas neabejoja, kad naujoji paslauga būtų populiari.

          S. Paulauskas tvirtino, kad visą projektą įgyvendintų jo vadovaujama naujadaros bendrovė, o miestui esą finansiškai visai nereikėtų prisidėti. Merui ir Savivaldybės valdininkams jis demonstravo Kanados kompanijos "Greta Energy INC" raštą, esą garantuojantį investicijas šiam projektui.

          "Suradome galimybių pritraukti užsienio kapitalą. Smiltynė - tikras klondaikas, bet mes jo neišnaudojame", - sakė S. Paulauskas. Jo pirminiais paskaičiavimais, oro linijos įrengimas galėtų kainuoti apie 10 mln. eurų.

          Susisiekimą oru direktorius vadino itin perspektyviu. "Jau 2008 metais bus parduotas pirmasis skraidomobilis. Tai amerikiečių išradimas, šiuo metu derinami įstatymai dėl oro erdvės naudojimo. Iš mašinų gamintojų sulaukiama didelio pasipriešinimo, tačiau šis pažangus dalykas turėtų išplisti labai greitai", - aiškino S. Paulauskas.

          Tačiau miesto valdžia mokslininko laukto palaikymo nepažadėjo. Merui Rimantui Taraškevičiui S. Paulausko pasiūlymas pasirodė iš "fantastikos srities" - nepakankamai rimtas ir argumentuotas. "Šiandien man sunku įsivaizduoti tokio dalyko įgyvendinimą", - sakė miesto vadovas.

          Taip pat pažymėta, kad Savivaldybės pritarimo šiuo atveju neužtektų: reikalingas Vyriausybės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir net UNESCO, kurios saugomų objektų sąraše yra Kuršių nerija, palaiminimo. Tuo tarpu S. Paulausko manymu, dėl to problemų nekiltų, nes, anot jo, Austrijoje ir Vokietijoje keltuvų linijos jau puikiai veikia net ir valstybės saugomose teritorijose.

          Valdininkai siūlė S. Paulauskui pirmiausia parengti galimybių studiją, kuri atsakytų į daugelį klausimų, tačiau direktorius primygtinai prašė Savivaldybės pritarimo keltuvų idėjai. "Mes neleisime pinigų studijai, jei nebus sutikimo", - pareiškė jis. Tačiau meras mokslininkui pakartojo negalįs duoti palaikymo "visiškai žalioms idėjoms".

          "Klaipėda su šiuo projektu labai atsigautų", - toliau bandė įtikinėti S. Paulauskas. "Klaipėda atsigaus ir be keltuvo per Kuršių marias, galite būti ramus", - griežtai jam atsakė R. Taraškevičius.

          Susitikimu su miesto valdžia S. Paulauskas akivaizdžiai nusivylė - jis priekaištavo turįs daug pažangių idėjų, tačiau jos esą taip ir lieka nerealizuotos. Mokslininkas tai laiko trumparegiškumu.
          www.ve.lt
          Paskutinis taisė WILD_WEST; 2006.04.08, 00:38.

          Comment


            #6
            O meras pasake tam mokslinciui, kad nesvaigtu
            %)

            Comment


              #7
              Keista, arba pilietis tikrai tik sapalioja,(gal meras tai žino) arba svaigsta savivaldybė.
              Niekada nevalia atsakyti "utopinių" projektų, jai juos imonama įgyvendinti.
              Kasdienybės pilnas pasaulis

              Comment


                #8
                Idejai ne maziau 100 metu Galejot ir isitikinti
                Senoji Klaipėda
                F.Nietzsche - "There are no facts, only interpretations."

                Comment


                  #9
                  O aš palaikyčiau seniai keltą idėją per marias pastatyti tiltų. Už jų pravažiavimą būtų galima rinkti gana nemažas rinkliavas automobiliams, tada srautas išaugtų nežymiai, dėl ko labai baiminasi gamtosaugininkai. Ar laivybai netrukdytų? Gal tada tunelį?
                  Tie keltai kažkaip truputį atsilikėliškai atrodo..

                  mano nuomonė.
                  http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                  Comment


                    #10
                    Parašė music Rodyti pranešimą
                    O aš palaikyčiau seniai keltą idėją per marias pastatyti tiltų. Už jų pravažiavimą būtų galima rinkti gana nemažas rinkliavas automobiliams, tada srautas išaugtų nežymiai, dėl ko labai baiminasi gamtosaugininkai. Ar laivybai netrukdytų? Gal tada tunelį?
                    Tie keltai kažkaip truputį atsilikėliškai atrodo..

                    mano nuomonė.
                    Uosto akvatorijoje trukdytų laivybai, tai tektų už Kiaulės nugaros statyti, bet ir ten pakankamai aukštas turėtų būti, nes kitaip jachtoms kelias užtvertas... Ir jis labiau būtų skirtas Neringos gyventojams ir jos poilsiautojams, keltai vistiek būtų patogiau Smiltynės pliažų ir muziejaus lankytojams.

                    Keltai beveik šimtaprocentinė saugumo nuo nevaldomų srautų garantija.
                    Atnaujinus laivyną Antrosios perkėlos patogumas kardinaliai pasikeitė į gerąją pusę.
                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                    Comment


                      #11
                      taipogi keltai yra siokia tokia atrakcija turistams. Valkatu Smiltynej zymiai maziau matyti, negu Melnaragej - butu tiltas, butu vienodai.
                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                      Comment


                        #12
                        Mokamas tiltas apsaugotu ir nuo valkatu. Siaip tai tiltas nereikalingas. Nera jokio poreikio. Del nepilnai dvieju tukst. gyventoju patogumo statyti tilta - svaistyti lesas vejais.
                        Lietuvoje pakankmai daug gyventoju (daugiau nei pora tukst. Neringos gyv.) daro didelius lankstus, kad kasdien pasiektu savo keliones tiksla (darba, mokykla, namus). Nes artimiausias tiltas per upe yra uz 10 ar 20 km, nors keliones tikslas - vos ne priesais, tik kitame krante. Ir sugaista ne ka ne maziau laiko, nei kelimasis keltu per Marias.

                        Turistams pakanka ir kelto.
                        Nes tai atrakcija. O kur dar Lietuvoje kas keliasi keltais? Vilkijos galim neskaityti, tai daugiausiai vietiniu gyventoju reikmems skirtas keltas. Poilsiautojai laiko neskaiciuoja. Besitusinantys pizonai apsieis ir be tilto.
                        Paskutinis taisė Al1; 2009.11.15, 11:26.

                        Comment


                          #13
                          Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                          Mokamas tiltas apsaugotu ir nuo valkatu. Siaip tai tiltas nereikalingas. Nera jokio poreikio. Del nepilnai dvieju tukst. gyventoju patogumo statyti tilta - svaistyti lesas vejais.
                          Lietuvoje pakankmai daug gyventoju (daugiau nei pora tukst. Neringos gyv.) daro didelius lankstus, kad kasdien pasiektu savo keliones tiksla (darba, mokykla, namus). Nes artimiausias tiltas per upe yra uz 10 ar 20 km, nors keliones tikslas - vos ne priesais, tik kitame krante. Ir sugaista ne ka ne maziau laiko, nei kelimasis keltu per Marias.

                          Turistams pakanka ir kelto.
                          Nes tai atrakcija. O kur dar Lietuvoje kas keliasi keltais? Vilkijos galim neskaityti, tai daugiausiai vietiniu gyventoju reikmems skirtas keltas. Poilsiautojai laiko neskaiciuoja. Besitusinantys pizonai apsieis ir be tilto.
                          Toli gražu ne vien Neringos gyventojai keliasi į Kuršių Neriją. Judėjimas tikrai nemažas- ypač vasarą!

                          Planuojama, kad bendrovės pajamos per 8 šių metų mėnesius sudarys per 10 mln. Lt.

                          Tiesa, padirbėti teko iš peties nesilaikant keltų plaukimo grafikų, kadangi tiek keleivių, tiek autotransporto srautai buvo dideli. Bendrovės keltai jau perkėlė per 2 milijonus keleivių ir per 450 tūkst. transporto priemonių.
                          Nelabai korektiška lyginti tokius srautus su mažais kaimeliais abipus upių.
                          http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                          Comment


                            #14
                            Korektiska. Nes pagrindini keleiviu srauta sudaro turistai ir poilsiautojai.
                            Turistai ir poilsiautojas keliasi vos kelis kartus per savo poilsio dienas pajuryje. Taip kad gali ir keltu keltis. Jokie argumentai, kad tiltu butu greiciau neatlaiko kritikos. O statyti tilta tik tam, kad pora simtu gyventoju (na ne visi gi kasdien vazineja i Klaipeda) galetu greiciau persikelti - nerimtai skamba. Bet kokiu atveju tilto statybos kainuotu apie milijarda litu, o surenkamos pajamos kazin ar padengtu tilto eksploatacijos islaidas.
                            Paskutinis taisė Al1; 2009.11.15, 18:09.

                            Comment


                              #15
                              Jei butu litu reiketu neringoj isvis eisma apribot ivedus nerealius mokescius uz ivaziavima, bet vietoj to nutiesti modernu ekologiska tramvaju. Atvaziavai traukiniu ar autobusu (masinoms klaipedoj parkingo reiktu) sedai i tramvaju ir varai i nida (juodkrante, preila ar pervalka) o ten dviraciais uzdarbiautojai nuveza i viesbuti.

                              Istikruju greit tas dalykas atsipirktu. Kurorto statusas del aplinkosaugos kiltu dar auksciau - turtingesni turistai daugiau litu paliktu, o ir pats tramvajus privesrtinai daug klientu turetu.

                              Comment


                                #16
                                Parašė JlL Rodyti pranešimą
                                Jei butu litu reiketu neringoj isvis eisma apribot ivedus nerealius mokescius uz ivaziavima, bet vietoj to nutiesti modernu ekologiska tramvaju. Atvaziavai traukiniu ar autobusu (masinoms klaipedoj parkingo reiktu) sedai i tramvaju ir varai i nida (juodkrante, preila ar pervalka) o ten dviraciais uzdarbiautojai nuveza i viesbuti.

                                Istikruju greit tas dalykas atsipirktu. Kurorto statusas del aplinkosaugos kiltu dar auksciau - turtingesni turistai daugiau litu paliktu, o ir pats tramvajus privesrtinai daug klientu turetu.
                                Ir paprasciau galima. Nupirkti normaliu dujiniu autobusu. Beje, nors ir ne i tema.
                                Kokios transporto priemones naudojamos Neringoje reguliariam keleiviu vezimui marsrute Smilyne - Nida? Itariu, kad pagridninai "arkliai" - mikorautobusai. Galbut tik vasara didesni autobusai kursuoja...

                                Comment


                                  #17
                                  Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                  Korektiska. Nes pagrindini keleiviu srauta sudaro turistai ir poilsiautojai.
                                  Turistai ir poilsiautojas keliasi vos kelis kartus per savo poilsio dienas pajuryje. Taip kad gali ir keltu keltis. Jokie argumentai, kad tiltu butu greiciau neatlaiko kritikos. O statyti tilta tik tam, kad pora simtu gyventoju (na ne visi gi kasdien vazineja i Klaipeda) galetu greiciau persikelti - nerimtai skamba. Bet kokiu atveju tilto statybos kainuotu apie milijarda litu, o surenkamos pajamos kazin ar padengtu tilto eksploatacijos islaidas.
                                  Vidutiniškai per parą keliasi 1700 automobilių ir 9000 žmonių. Gal ir mažokas judėjimas ir neapsimokėtų, bet tas 450 ar net 600 m ilgio tiltas (priklausomai nuo statybos vietos) taptų Klaipėdos (ar net Lietuvos) vizitine kortele!
                                  Keli šimtai milijonų litų... daug... Kodėl mes tokie neturtėliai
                                  http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                                  Comment


                                    #18
                                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                    Ir paprasciau galima. Nupirkti normaliu dujiniu autobusu. Beje, nors ir ne i tema.
                                    Kokios transporto priemones naudojamos Neringoje reguliariam keleiviu vezimui marsrute Smilyne - Nida? Itariu, kad pagridninai "arkliai" - mikorautobusai. Galbut tik vasara didesni autobusai kursuoja...
                                    Mikroautobusai ir midibusai, didelių irgi yra, įskaitant ir kaliningradiečių.
                                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                    Comment


                                      #19
                                      Parašė music Rodyti pranešimą
                                      Vidutiniškai per parą keliasi 1700 automobilių ir 9000 žmonių. Gal ir mažokas judėjimas ir neapsimokėtų, bet tas 450 ar net 600 m ilgio tiltas (priklausomai nuo statybos vietos) taptų Klaipėdos (ar net Lietuvos) vizitine kortele!
                                      Keli šimtai milijonų litų... daug... Kodėl mes tokie neturtėliai
                                      Islaidu maziau ir didesne nauda butu jei pastaytu tilta Vilkijoje.

                                      Comment


                                        #20
                                        Parašė music Rodyti pranešimą
                                        Vidutiniškai per parą keliasi 1700 automobilių ir 9000 žmonių. Gal ir mažokas judėjimas ir neapsimokėtų, bet tas 450 ar net 600 m ilgio tiltas (priklausomai nuo statybos vietos) taptų Klaipėdos (ar net Lietuvos) vizitine kortele!
                                        Keli šimtai milijonų litų... daug... Kodėl mes tokie neturtėliai
                                        Na tas tiltas tuomet turėtų būti koks nors architektūrinis šedevras, nes pavyzdžiui Švedija turi net porą tiltų ilgesnių nei 5 km. Ir niekas apie juos per daug nežino..
                                        Dear Sir,

                                        Comment

                                        Working...
                                        X