Tikrai, Rudzinskas neblogai viską paaiškina, o SoulMulticast labai tendencingai ištraukė Rudzinsko komentarus iš konteksto. Papeistinu čia:
Įdomus komentaras kaip veikia ir buvo projektuota sistema:
Darius Rudzinskas
Ten visos linijos kabelis sugadintas. Čia jau ne diagnostikos problema ir sugedęs šviestuvas, o dideli kasimo darbai laukia ir tai užtrunka. O jei apie tas išmanias sistemas, tai daug kur jos nepajungtos, kol nepakeistos skirstymo spintos ir nesujungta visa bevielio ryšio sistema, nesugrupuoti šviestuvai ir t.t.. Ten ne taip viskas paprasta, kad jei perdegė šviestuvas, jis skambina į dispečerinę ir šaukiasi, mama, padėk
Ten visos linijos kabelis sugadintas. Čia jau ne diagnostikos problema ir sugedęs šviestuvas, o dideli kasimo darbai laukia ir tai užtrunka. O jei apie tas išmanias sistemas, tai daug kur jos nepajungtos, kol nepakeistos skirstymo spintos ir nesujungta visa bevielio ryšio sistema, nesugrupuoti šviestuvai ir t.t.. Ten ne taip viskas paprasta, kad jei perdegė šviestuvas, jis skambina į dispečerinę ir šaukiasi, mama, padėk
Darius Rudzinskas
Paulius Drazdauskas Ko gero tai nesusiję, nes yra skirtingi tinklai, skirtingų įmonių prižiūrimi. O apie apšvietimą rašiau: dėl to, kad jis nėra toks gyvybiškai svarbus, kaip pvz., elektros tiekimas, jo ir tinklai projektuojami paprasčiau, be apylankų, žiedų ir pan. Tad tarkim esant kabelio gedimui, nelabai yra laikinų priemonių veikimo užtikrinimui apylankomis, kaip pvz. elektros tiekime. Tenka dažniausiai ieškoti gedimo ir projektuoti naujo kabelio klojimą, o visa tai užtrunka, yra daug visokių derinimų ir procedūrų. Taip veikia apšvietimas ir tai tiesiog reikalaja mažiau išteklių. Vilniuje ir taip yra pakankamai moderni apšvietimo sistema - t.y yra labai daug mažų nepriklausomų, atskirai maitinamų ir įjungiamų apšvietimo sistemų, tad jei sugenda viena, neveikia tik nedidelis kvartaliukas. Seniau buvo daromos vientisos sistemos visam miestui žiedu, kai fazė perduodama iš spintos į spintą žiedu per visą miestą. Tokiu atveju visą miestą ijungia viena relė dispečrinėje. Bet jei būdavo rimtesnis gedimas, galėdavo ir visas miestas sutrikti. Panaši sistema iki šiol veikia Kaune. Vilniuje to buvo atsisakyta dar 90-ųjų pradžioj ir perdaryta į daug nepriklausomų, atskirai maitinamų ir šviesos relėmis valdomų sistemų. Tai leidžia ne tik išvengti gedimų didelėj teritorijoj, bet ir įrengti miesto apšvietimą su atskiru maitinimu, valdymu ir apskaita nutolusiose nuo miesto teritorijose. Tad taip veikia apšvietimas Vilniuje. Be to dabar vyksta jo rekonstrukcjija, daug kas perdaroma, judinama ir tai irgi kartais sukelia papildomų gedimų.
Paulius Drazdauskas Ko gero tai nesusiję, nes yra skirtingi tinklai, skirtingų įmonių prižiūrimi. O apie apšvietimą rašiau: dėl to, kad jis nėra toks gyvybiškai svarbus, kaip pvz., elektros tiekimas, jo ir tinklai projektuojami paprasčiau, be apylankų, žiedų ir pan. Tad tarkim esant kabelio gedimui, nelabai yra laikinų priemonių veikimo užtikrinimui apylankomis, kaip pvz. elektros tiekime. Tenka dažniausiai ieškoti gedimo ir projektuoti naujo kabelio klojimą, o visa tai užtrunka, yra daug visokių derinimų ir procedūrų. Taip veikia apšvietimas ir tai tiesiog reikalaja mažiau išteklių. Vilniuje ir taip yra pakankamai moderni apšvietimo sistema - t.y yra labai daug mažų nepriklausomų, atskirai maitinamų ir įjungiamų apšvietimo sistemų, tad jei sugenda viena, neveikia tik nedidelis kvartaliukas. Seniau buvo daromos vientisos sistemos visam miestui žiedu, kai fazė perduodama iš spintos į spintą žiedu per visą miestą. Tokiu atveju visą miestą ijungia viena relė dispečrinėje. Bet jei būdavo rimtesnis gedimas, galėdavo ir visas miestas sutrikti. Panaši sistema iki šiol veikia Kaune. Vilniuje to buvo atsisakyta dar 90-ųjų pradžioj ir perdaryta į daug nepriklausomų, atskirai maitinamų ir šviesos relėmis valdomų sistemų. Tai leidžia ne tik išvengti gedimų didelėj teritorijoj, bet ir įrengti miesto apšvietimą su atskiru maitinimu, valdymu ir apskaita nutolusiose nuo miesto teritorijose. Tad taip veikia apšvietimas Vilniuje. Be to dabar vyksta jo rekonstrukcjija, daug kas perdaroma, judinama ir tai irgi kartais sukelia papildomų gedimų.
Darius Rudzinskas
Paulius Drazdauskas Man atrodo tamsta nesuvokiate nei kas vyksta, nei ką šnekate, nei skaityt mokate, tik prie žodžių kabinėjatės, tai ir jokie paaišknimai nepadės... Bet kartoju: ne joks prioritetas, o kitaip projektuojama ir administruojama, dėl nesulyginamos svarbos ir skirtingo pavaldumo. Nejaugi nedaeina, kad GA tėra savivaldybių pavaldumo tinklai, el. skirstymas - valstybinės reikšmės? Masinės rekonstrukcijos Vilniuje buvo: ~1976 - galutinai atsisakyta kaitrinių ir liuminescensinių lempų, visur sumontuotos gyvsidabrio, pakeista daguma 60-taisiais sumontuotų gyvsidabrio šviestuvų ~1992 m. pereita prie valdymo nepriklausomomis šviesos relėmis, 1996-2002 atsysakyta gyvsidabrio lempų, visur sumontuotos natrio. Šiuo metu natrio šviestuvai keičiami šviesos diodų su nuotolinio valdymo sistema. Perdaromos maitinimo spintos. su kiekviena rekonstrukcija daroma nemaža tinklo plėtra. Savaime suprantama, jog tokio dydžio infrastruktūra, kaip Vilniaus GA (iki 50000 šviestuvų), be stambių rekonstrukcijų, yra nuolat atnaujinama ir tobulinama. Jei įdomu, tai Daugelyje Europos šalių masinės GA tinklo rekonstrukcijos nėra daromos, rekonstruojama nuolat ir palaipsniui, tai yra racionaliau ir ekonomiškiau, bet pas mus, deja, ne visada tai svarbiausia.
Paulius Drazdauskas Man atrodo tamsta nesuvokiate nei kas vyksta, nei ką šnekate, nei skaityt mokate, tik prie žodžių kabinėjatės, tai ir jokie paaišknimai nepadės... Bet kartoju: ne joks prioritetas, o kitaip projektuojama ir administruojama, dėl nesulyginamos svarbos ir skirtingo pavaldumo. Nejaugi nedaeina, kad GA tėra savivaldybių pavaldumo tinklai, el. skirstymas - valstybinės reikšmės? Masinės rekonstrukcijos Vilniuje buvo: ~1976 - galutinai atsisakyta kaitrinių ir liuminescensinių lempų, visur sumontuotos gyvsidabrio, pakeista daguma 60-taisiais sumontuotų gyvsidabrio šviestuvų ~1992 m. pereita prie valdymo nepriklausomomis šviesos relėmis, 1996-2002 atsysakyta gyvsidabrio lempų, visur sumontuotos natrio. Šiuo metu natrio šviestuvai keičiami šviesos diodų su nuotolinio valdymo sistema. Perdaromos maitinimo spintos. su kiekviena rekonstrukcija daroma nemaža tinklo plėtra. Savaime suprantama, jog tokio dydžio infrastruktūra, kaip Vilniaus GA (iki 50000 šviestuvų), be stambių rekonstrukcijų, yra nuolat atnaujinama ir tobulinama. Jei įdomu, tai Daugelyje Europos šalių masinės GA tinklo rekonstrukcijos nėra daromos, rekonstruojama nuolat ir palaipsniui, tai yra racionaliau ir ekonomiškiau, bet pas mus, deja, ne visada tai svarbiausia.
Comment