Lakūnų/Kubiliaus sankryža. Yra šeši, bl*t, ŠEŠI perėjos ženklai su tais klaikiais geltonais rusiškais skydais. Šiaip galėjo iš tikrųjų nebesikuklinti ir pastatyti ten gal kokius DVIDEŠIMT tų ženklų. Arba KETUIRIASDEŠIMT, nes nu kodėl gi ne? Ar jie bl*t durni su ta savo ženklų ir geltonų skydų manija? Čia jau nebėra normalu
Plius esmė tame, kad toje gatvėje pėstieji ją kerta visur, kur jiems patogu ir tik labai maža dalis būtent ties perėja. Tokiose gatvėse iš vis perėjos nereikalingos, užtektų pastatyti ženką "zona 30" ir viskas.
Ar Vilniuje pastruoju metu buvo įrengtos naujos pėsčiųjų perėjos be tų skydų? Štai įrenginėja Upės g. pėsčiųjų perėjų ženklus.
Nebuvo. Saugaus eismo skyrius mano, kad visos perėjos mieste iš principo yra laikytinos pavojingomis. Ir niekas niekam neprieštarauja... ypač ženklų gamintojai.
VMS dirba kažkoks ryškiai geltonos spalvos megėjas, kuris galvoja, kad gatvėje tarp daugiabučių kvartalų, kurioje perėjos yra kas 70-100 m, galima jų nepastebėti. Juk ryškios spalvos labai pagyvina aplinką.
M.Mažvydo g.
Net ir sukant į šunkelį link sodybos galima perėjos nepastebėti, todėl skydai nepakenks ir čia Iš sodybos išvažiuojant irgi bus puikiai matoma perėja.
O kadangi pagal faktą Vilniaus prekės ženklas ir vizitinė kortelė jau yra nebe Gedimino pilies bokštas ar kitas architektūrinis šedevras, o geltonų ženklų miškai. Tai gal reikia pasiūlyti VMS pakeisti Vilniaus prekinį ženklą į šį?
O tai rašymas atsakingiems pareigūnams/tarnautojams dėl šitų geltonų ženklų negali padėti? Kažkas juk juos patvirtino. Man jie irgi nepatinka, bet vien tik žinučių forume nepakaks, kad jų daugiau nestatytų.
Paprastų skundų neužteks. Kiek rašiau, atsakymai "viskas pagal projektą". Nesupranta, kad kritika ne projekto nesilaikymui, bet pačiam projektui. Čia reikia rašyti tiesiogiai aktyviems veikėjams, greičiausiai vien Vilniaus miesto administracijai neužteks, taisyklės Lietuvos mastu.
Teisingai sako, kad reikia dėtį į Facebookus ir tagintį visus žmones, kur bent kiek ten bendrauja. Gal kas kokį ir straipsniuką Delfiui ar 15min parašytų - jie mėgsta kritiškus straipsnius.
Paprastų skundų neužteks. Kiek rašiau, atsakymai "viskas pagal projektą". Nesupranta, kad kritika ne projekto nesilaikymui, bet pačiam projektui. Čia reikia rašyti tiesiogiai aktyviems veikėjams, greičiausiai vien Vilniaus miesto administracijai neužteks, taisyklės Lietuvos mastu.
Teisingai sako, kad reikia dėtį į Facebookus ir tagintį visus žmones, kur bent kiek ten bendrauja. Gal kas kokį ir straipsniuką Delfiui ar 15min parašytų - jie mėgsta kritiškus straipsnius.
Tik straipsnis turėtų būti rimtas ir visapusiškas - už, prieš, visų pusių nuomonės, pavyzdžiai, tyrymai ir praktika iš vakarų ir rytų. Nes paprastam skaitytojui tie ryškūs blynai yra gerai ir saugiau, manau.
Tokius analitinius straipsnius labai sudetinga rasyti. Reikia perkopti kruvu kruvas ivairiu saltiniu ir informacijos. Tikrai ne Delfi stilius, jie niekada taip nedaro. Jie prades klausineti vietiniu mega ekspertu, aisku turinciu 60 metu patirties ir destanciu kad ir VGTU Keliu katedroje. O ten desto labai paprastu dalyku:
- jei daug masinu ir daug pesciuju, platinam kelius ir sukisam pesciuosius i pozemines perejas.
manau vieno punkto uzteks susidaryti nuomonei.
Kodel ten taip desto? Uztenka atidaryti pirmaji google rezultata apie Keliu katedra:
Kelių katedra daugelį metų palaiko glaudžius ryšius su Rygos technikos universitetu (Latvija), Talino technikos universitetu (Estija), Baltarusijos nacionaliniu technikos universitetu Minske (Baltarusija), Maskvos automobilių ir kelių institutu (Technikos universitetu) (Rusija), Vroclovo technikos universitetu (Lenkija), Maskvos valstybiniu susisiekimo kelių universitetu (Rusija), Sankt Peterburgo valstybinu transporto universitetu (Rusija), Drezdeno aukštąja technikos ir ekonomikos mokykla (Vokietija), Lundo universitetu (Švedija).Aktyviai bendradarbiaujama ir su tyrimų centrais: VTT (Suomija), Baltarusijos kelių tyrimo centru (Minske).
Studentai vyksta studijuoti, ginti baigiamuosius darbus, dėstytojai stažuotis, skaityti paskaitų.
Paminetos kelios EU salys o visa kita Rusija, Baltarusija ir Ryga, kuri irgi viska kopijuoja nuo Rusijos. Sankt-Peterburgas turi viena baisiausiu Rusijoje infrastrukturu, kai pestysis yra pacioje paskutineje vietoje, parkavimas aptveriamas nuo saligatvio tvorelemis, isnaikinami medziai prie vandens kanalu ir siaip viskas blogai.
Na ir kur dazniau vaziuoja stazuotis studentai? Ar i Svedija ir Suomija, ar galima 3x pigiau i Peterburga? Is ko ten mokytis salyje, turincioje prasciausia keliu sauguma europos kontinente? Tfu, ir sitie zmones, baige VGTU stato musu kelius ir projektuoja miestus. Taip ir gyvenam.
Ties skydai dar butu pakenciami, jei nebutu tokia uzleista ta salotine apacia. Nesuprantamas veiksmas. Gal ateity lipdys prie visu sita neregiu zenkla?
Tokius analitinius straipsnius labai sudetinga rasyti. Reikia perkopti kruvu kruvas ivairiu saltiniu ir informacijos. Tikrai ne Delfi stilius, jie niekada taip nedaro. Jie prades klausineti vietiniu mega ekspertu, aisku turinciu 60 metu patirties ir destanciu kad ir VGTU Keliu katedroje. O ten desto labai paprastu dalyku:
- jei daug masinu ir daug pesciuju, platinam kelius ir sukisam pesciuosius i pozemines perejas.
Su tokiu apibendrinimu nenorėčiau sutikti, nes pats esu paminėtos katedros absolventas. Aišku buvo/yra ir prijaučiančių "senąjai mokyklai" su GOST'ais ir SNIP'ais, bet dauguma besiremiančių šiuolaikiniais pavyzdžiais iš vakarų Europos valstybių.
Na ir kur dazniau vaziuoja stazuotis studentai? Ar i Svedija ir Suomija, ar galima 3x pigiau i Peterburga? Is ko ten mokytis salyje, turincioje prasciausia keliu sauguma europos kontinente? Tfu, ir sitie zmones, baige VGTU stato musu kelius ir projektuoja miestus. Taip ir gyvenam.
Studentai tai niekur nevažiuoja stažuotis Nebent doktorantai, bet kiek žinau, tai jų kelionės kryptys tikrai ne į Rytus būdavo, o Švedija, Olandija, Vokietija ir pan.
O tai rašymas atsakingiems pareigūnams/tarnautojams dėl šitų geltonų ženklų negali padėti? Kažkas juk juos patvirtino. Man jie irgi nepatinka, bet vien tik žinučių forume nepakaks, kad jų daugiau nestatytų.
Švedija, Olandija, Vokietija lengviau nei Rusija, kai rusiškai nemoki ar nelabai moki, bet geriau moki angliškai. Turbūt atvirkštinis variantas būtų, kai geriau moki rusų, negu anglų.
Jūsų siūlymui sumažinti pėsčiųjų perėjos kelio ženklų dydį juos keičiant iš geltonų skydų į paprastus mėlynus kelio ženklus nepritariame, kadangi yra poreikis pėsčiųjų perėjas tinkamai pažymėti atkreipiant vairuotojų dėmesį.
Kažkas VMS Eismo organizavimo skyriuje turi tokią kompetenciją, kad nustatė jog KET ir kelio ženklų įrengimo taisyklėse numatyti pėsčiųjų perėjos ženklai (Nr. 533 ir 534) yra netinkama priemonė pažymėti pėsčiųjų perėjas, tai jie sukūrė tinkamesnę priemonę - savo dizaino skydus.
Kas galite, parašykite į delfį ar į 15min. gazą bet kokį straipsnį apie šituos geltonus blynus ir tarnautojų kompetenciją. Bet koks problemos viešinimas yra gerai.
Su tokiu apibendrinimu nenorėčiau sutikti, nes pats esu paminėtos katedros absolventas. Aišku buvo/yra ir prijaučiančių "senąjai mokyklai" su GOST'ais ir SNIP'ais, bet dauguma besiremiančių šiuolaikiniais pavyzdžiais iš vakarų Europos valstybių.
Studentai tai niekur nevažiuoja stažuotis Nebent doktorantai, bet kiek žinau, tai jų kelionės kryptys tikrai ne į Rytus būdavo, o Švedija, Olandija, Vokietija ir pan.
O, tuomet labai idomu pakalbeti, jei ten studijuojate. O kaip zinote kas kam prijaucia, kai jus moko destytojai, kurie visa gyvenima kure automobiliams, o ne zmonems? Is kur jie ima informacija, savo patirti, kai visa laika bendradarbiavo su rytu institutais? Galima imti vakaru pavyzdzius, bet nelabai suprasti principus ir siekius kodel buvo daryta butent taip.
Suprantu, kad yra tarptautines literaturos, zinomu vakaru autoriu, nera taip kad stovi dede ir pasakoja visa laika apie Maskvos aplinkkeli.
Galbut galite papostinti nuorodu ar pavadinimu pagal ka desto teorija. Bei kas lieka Lietuvoje dirbti - ar doktorantai su uzsienio patirtimi ar dvejetukininkai be jokios patirties?
O, tuomet labai idomu pakalbeti, jei ten studijuojate. O kaip zinote kas kam prijaucia, kai jus moko destytojai, kurie visa gyvenima kure automobiliams, o ne zmonems? Is kur jie ima informacija, savo patirti, kai visa laika bendradarbiavo su rytu institutais? Galima imti vakaru pavyzdzius, bet nelabai suprasti principus ir siekius kodel buvo daryta butent taip.
Suprantu, kad yra tarptautines literaturos, zinomu vakaru autoriu, nera taip kad stovi dede ir pasakoja visa laika apie Maskvos aplinkkeli.
Galbut galite papostinti nuorodu ar pavadinimu pagal ka desto teorija. Bei kas lieka Lietuvoje dirbti - ar doktorantai su uzsienio patirtimi ar dvejetukininkai be jokios patirties?
Jei jau klausiate, tai atsakysiu, nors tema turbūt ne visai tam skirta ir jau 6 metai kaip nebestudijuoju.
Šiek tiek klaudingą požiūri turite, nes destančius universitete tapatinate su tais, kurie priima sprendimus, kuriuos matome miesto gatvėse. Nes bent jau Vilniaus atveju, tai sprendimus priima tikrai ne paskutinių metų absolventai. Kaip pvz. galiu pasakyti, kad tokia programa kaip "Kelių eismo saugumo inžinerija" (magistras) atsirado tik berods 2010 m., o pirmoji absolventų laida ją baigė 2012 m.
Jeigu kalbant apie eismo organizavimo, eismo saugumo ir pan. temas liečiančias pėsčiuosius, dviratininkus ir kt., tai dėstė doc. dr. kurie disertacijas buvo apsigynę tik prieš kelis metus (šiai dienai tai apie 10 metų atgal), todėl tikrai niekas apie Maskvos aplinkkelius ar TSRS laikus nekalbėdavo ir tų šalių literatūros nenaudojo. Galite pasižvalgyti po katedroje dirbančių nuotrauką, tai tokių, kurie galėtų dėstyti pagal senų laikų vadovėlius ir praktikas nedaug pamatysite Aišku buvo dėstančių ir ne pačią naujausią medžiagą, bet ten labiau apie kelių ir geležinkelių konstrukcijas, kas iš esmės nedaug pasikeitę ir šiomis dienomis.
Konkrečių literatūros šaltinių dabar neprisimenu, bet daug medžiagos ir pavyzdžių būdavo iš Švedijos, Nyderlandų ir pan., kas turbūt nėra tos šalys, kuriose infrastruktūra padaryta tik automobiliams negalvojant apie žmones.
O jei dėl dirbančių absolventų, tai turbūt didžioji dauguma dirba Lietuvoje, nes darbą (ir gerai apmokamą) susirasti pakankamai lengva. Tuos, kuriuos žiniau išvykusius į užsienį, tai jie dirba ne pagal specialybę. Tik tas dalykas, kad turbūt nežinau nei vieno, kuris dirbtų būtent su eismo organizavimo klausimais, nes Kelių katedra pagrinde ruošia inžinierius pačiai kelių/geležinkelių statybai ar projektavimui.
Comment