Pasaulio tiltai ir tuneliai

[LC.]

Idomus jausmas butu per ta tilteli vaziuoti su fura

Baisu kaip nežinau kas.
P.S mes važiavom su autobusu. Autobuso šono nematyti, tad atrodo lyg tuoj nulėksi nuo tos uolos.

[Raptor]

Idomus jausmas butu per ta 'sukta' tilteli vaziuoti su fura

[LC.]

Tai va, pažadėjau - reikia tesėti pažadą. Galbūt, į temą pataikysiu.
Kroatija, Rijeka (lyg). '09 metų rugsėjis.









Kai bus daugiau noro ir laiko, papildysiu.

[Silber418]

Stebina mane Šiaurės šalys, daug gyventoju nėra, o ekonomikos variklis didžiulis Gaila, kad Baltijos šalyse tokio dalyko nėra, viską mums gadina korupcija ko šiaurės šalyse beveik nėra. Kartais ateiną į galvą mintis, kad susikurtu Europos sąjungai konkurentas t.y. Šiaurės šalių sąjungą (kartu su Baltijos šalim) Manau geriau ekonomika augtu, nei su dabartine Vokietijos ir Prancūzijos diktatūra europos sąjungoje...

Galbūt. Potencialo yra, tik reikia norėti keistis bei tikėti tuo, ką darome ir tai daryti ryžtingai.
O šiaip, norėčiau paprašyti nenukrypti nuo temos.

[aviDer]

Stebina mane Šiaurės šalys, daug gyventoju nėra, o ekonomikos variklis didžiulis Gaila, kad Baltijos šalyse tokio dalyko nėra, viską mums gadina korupcija ko šiaurės šalyse beveik nėra. Kartais ateiną į galvą mintis, kad susikurtu Europos sąjungai konkurentas t.y. Šiaurės šalių sąjungą (kartu su Baltijos šalim) Manau geriau ekonomika augtu, nei su dabartine Vokietijos ir Prancūzijos diktatūra europos sąjungoje...

[Silber418]

Pranešimas perkeltas iš kitos temos:

2010 metais sukako lygiai 10 metų nuo to laiko, kai buvo atidarytas 7845 metrų ilgio Öresund'o (Eresundo) tiltas-tunelis, jungiantis pietų Švedijos regioną Skaniją (Skåne) su Danijos sostine, Kopenhaga. Per dešimtį metų šis tiltas tapo puikia dviejų valstybių bendradarbiavimo ir bendro Eresundo regiono plėtros ašimi.
Beje, tai yra ne tik automobilių, bet ir traukinių eismui skirtas statinys. Traukiniai tarp Kopenhagos ir Malmės miestų kursuoja kas 20 mnučių piko metu ir kas valandą naktį.

(c) flickr.com

[Silber418]

O yra koks bendras didelis infrastruktūros projektas visoms Skandinavijos šalims ?

Bendrų projektų, kuriuose dalyvauti visos trys valstybės, nėra.
Tiltai tarp Švedijos ir Danijos yra svarbūs tiek Švedijai, tiek Norvegijai, nes tai bene vienintelis būdas patekti į žemyninę Europą keliu (be perkėlos). Taip pat jau įrengtas Eresundo (Öresund) tiltas tarp Kopenhagos ir Malmės tapo ir naujo Eresundo regiono kūrimosi ašimi, kas yra ne tik gražus dviejų valstybių bendradarbiavimo (tarp Švedijos ir Danijos) pavyzdys, bet ir teikia ekonominės naudos abiems valstybėms.
Taip pat yra planų tiesti automobilių ir geležinkelių tiltą tarp Helsingborgo ir Elsnjoro (Helsingör) miestų, tarp Norvegijos ir Danijos bei tarp Švedijos ir Suomijos (virš Botnijos įlankos).

[aviDer]

O yra koks bendras didelis infrastruktūros projektas visoms Skandinavijos šalims ?

[Silber418]

Na, aš žemėlapyje žiūrėdamas irgi nustebau, o tik vėliau irgi prisiminiau keltus, kai parašei. Fiorduose daugiausiai visur keltų ? manau tiltų mažai, nes brangi jų statybą, priežiūra, per didelė prabanga.

Ne, tiltų yra nemažai, tačiau tikrai ne virš kiekvieno siauresnio vandens telikinio. O skandinavai gali tai sau leisti, tačiau tai nėra prioritetas tarp infrastruktūros projektų.

[aviDer]

Iš tiesų, daug kur Skandinavijoje keliai per nedidelius kanalus ir upelius yra įveikiami ne tik tiltais, bet ir keltais. Pats gerai prisimenu nuotyktį, kai vykome į Lysekil kurortą Vakarų Švedijoje ir ties Gullmarsfjorden fjordu nustebome pamatę kelio pabaigą ir keltą.
Maždaug šioje vietoje:

Atvaizdas

Na, aš žemėlapyje žiūrėdamas irgi nustebau, o tik vėliau irgi prisiminiau keltus, kai parašei. Fiorduose daugiausiai visur keltų ? manau tiltų mažai, nes brangi jų statybą, priežiūra, per didelė prabanga.

[Silber418]

Aišku

Iš tiesų, daug kur Skandinavijoje keliai per nedidelius kanalus ir upelius yra įveikiami ne tik tiltais, bet ir keltais. Pats gerai prisimenu nuotyktį, kai vykome į Lysekil kurortą Vakarų Švedijoje ir ties Gullmarsfjorden fjordu nustebome pamatę kelio pabaigą ir keltą.
Maždaug šioje vietoje:

[aviDer]

Aišku

[Silber418]

Tiek iš šios Vokietijos pusės, tiek iš Danijos yra nutiesti keliai ir geležinkelio pervažos, kiek žiūrėjau pro google palydovinį žemėlapį, tai iš Danijos pusės kelias truputi nutiestas link jūros ir nukirstas, turbūt ankščiau tikėjosi Tiltą statyti.

Kleias nėra "nukristas", o tiesiog šiuo metu vietoje tilto yra perkėla.

[aviDer]

Tiek iš šios Vokietijos pusės, tiek iš Danijos yra nutiesti keliai ir geležinkelio pervažos, kiek žiūrėjau pro google palydovinį žemėlapį, tai iš Danijos pusės kelias truputi nutiestas link jūros ir nukirstas, turbūt ankščiau tikėjosi Tiltą statyti.

[Silber418]

Štai toks naujas tunelis ir tiltas bus statomas Baltijos jūros regione:

Baltijos jūroje bus tiesiamas ilgas povandeninis tunelis

Danija po Fehmarno sąsiauriu ketina statyti 18 kilometrų ilgio tunelį į Vokietiją. Projektas smarkiai pasistūmėjo antradienį, kai jam pritarė danų parlamentas. Tuo metu vietos gyventojai vokiečiai ir gamtosaugininkai skelbia esą susirūpinę.
Kelionės iš Hamburgo į Kopenhagą laikas per artimiausią dešimtmetį gali sutrumpėti „dramatiškai“, nes Danija imasi vieno didžiausių viešojo transporto projektų, kada nors vykdytų Europoje, rašo „Der Spiegel“.
Antradienį septynios iš aštuonių šalies politinių partijų grupių parlamente susitarė Baltijos jūroje statyti povandeninį tunelį į Vokietiją.
Povandeninio kelio konstrukcija prasidėtų 2014 metais, o atidarymas planuojamas 2020 metais. Jį sudarytų trys tuneliai: dviejuose būtų keturių juostų greitkelis, o trečiajame - dveji traukinių bėgiai. Šiuo metu kelią tarp Rodbio Danijoje ir Puttgardeno Vokietijoje aptarnauja tik keltas. <...>
Nuogąstaujama, kad pasibaigus statyboms nebegrįš vietiniai ruoniai, jūrų liūtai ir banginiai. <...>
Kelionės traukiniu iš Vokietijos didmiesčio Hamburgo į Kopenhagą sutrumpėtų nuo keturių su puse iki trijų su puse valandų, automobiliu - nuo keturių iki trijų valandų. <...>

(c) delfi.lt


www.delfi.lt


Jeigu šis projektas bus sėkmingai įgyvendintas, jo nauda bus aktuali ne tik Danijai ir Vokietijai, bet ir Švedijai ir Norvegijai, kurioms šis bei jau egzistuojanti Eresundo tiltas yra vienintelis sausumos kelias (tiltas), kuriuo galima pasiekti Vakarų Europą.

Projekto vizualizacijos (iš dienraščio 'Spiegel' interneto svetainės):

(c) spiegel.de


(c) spiegel.de


(c) spiegel.de


(c) spiegel.de


(c) spiegel.de


(c) spiegel.de


(c) spiegel.de


(c) spiegel.de


(c) spiegel.de


(c) spiegel.de


(c) spiegel.de

[Silber418]

Turėjau omenyje automobilinius viadukus, estakadas ir pan., t.y. tokias struktūras, kurios primintų tiltus ir pan. Net nežinau kaip tai įvardinti, bet yra vienas toks grožis Kroatijoje - automobilinė estakada virš uolos atbralos. Nežinia, ji čia tiktų ar ne. Rytoj pasistengsiu tas nuotraukas čia įkelti. Be to, Alpėse daug daug tunelių, tad nuotraukų turėsiu.

Būtų šaunu.

[LC.]

Viadukai yra geležinkelio tiltai, o geležinkelio infrastruktūrai skirta kita skiltis.

Turėjau omenyje automobilinius viadukus, estakadas ir pan., t.y. tokias struktūras, kurios primintų tiltus ir pan. Net nežinau kaip tai įvardinti, bet yra vienas toks grožis Kroatijoje - automobilinė estakada virš uolos atbrailos. Nežinia, ji čia tiktų ar ne. Rytoj pasistengsiu tas nuotraukas čia įkelti. Be to, Alpėse daug daug tunelių, tad nuotraukų turėsiu.

[Silber418]

Sveikas.
Puiki tema. Gal kada reikės įkelti savo darytų foto šia tema. O čia viadukai įtraukiami prie to pačio?

Viadukai yra geležinkelio tiltai, o geležinkelio infrastruktūrai skirta kita skiltis.

[LC.]

Sveikas.
Puiki tema. Gal kada reikės įkelti savo darytų foto šia tema. O čia viadukai-estakados įtraukiami prie to pačio?

[Silber418]

Sveiki. Kadangi atskiros temos apie įvairius Pasaulio tiltus ir tunelius, jų statybų istoriją, konstrukcijas, projektus, statybų eigą forume neradau, siūlau diskutuoti apie šiuos įdomius ir įvairove stebinančius inžinerinius statinius šioje temoje.
Ne paslaptis, jog tiltai yra statiniai, jungiantiy kelius, perskirtus upe, kanalu, ežeru, tarpekliu ir pan. Šie statiniai gali būti įvairiausių konstrukcijų, tačiau dažniausiai išskiriamos arkinių, kabančiųjų, judančiųjų ir potoninių tiltų grupės. Tuneliai dažnai būna neatsiejami nuo tiltų ir įrengiami pavojingesniuose ruožuose, tačiau gali būti pratęsiami kitose atkarpose.
Būtų smagu, jeigu temoje galėtume pasidalinti informacija apie įvairiuose Pasaulio kampeliuose naujai statomus ir projektuojamus tiltus ir tunelius, jų įrengimo technologijas bei kliūtis, dėl kurių juos sunku įrengti.
Taip pat norėčiau paminėti, jog gražiausi Pasaulio tiltai yra aptariami šioje temoje.

Visiems linkiu įdomios ir naudingos diskusijos.