Šiaurės Europos keliai [DK, NO, SE, FI, IS]

[Romas]

BNS 2025.08.31
Norvegijoje atsivėrusi smegduobė prarijo dalį greitkelio ir geležinkelio bėgių

Norvegijoje atsivėrusi didžiulė smegduobė prarijo dalį greitkelio ir geležinkelio bėgių, nusinešdama vieno žmogaus gyvybę, šeštadienį pranešė pareigūnai.
Kelių dešimčių metrų ilgio duobė atsirado ant E6 greitkelio ir geležinkelio bėgių, nutiestų palei kelią Levangerio mieste, maždaug 500 km į šiaurę nuo Oslo.


https://www.lrt.lt/naujienos/pasauly...OU8vratqfWuS9D

https://www.banenor.no/nyheter-og-ak...ed-i-levanger/


https://www.nzherald.co.nz/world/nor...FN4MB6HYECOE4/


https://www.bygg.no/toi-anslar-at-le...er-dag/2824312

[bato_usai]

[Romas]

Kur yra vienintelė pasaulyje žiedinė sankryža po vandeniu?

Jėga.
Ačiū už nuorodą

[Silber418]

Nuo 2024 metų gruodžio 31 dienos Stokholmo centre bus draudžiamas kuru ir dyzelinu varomų automobilių eismas. Iš pradžių naujos taisyklės galios tik pagrindinėse ir šiuo metu labiausiai apkrautose gatvėse, o nuo 2025 metų planuojama praplėsti teritorijos ribas, kurioje galios draudimas.

Plačiau: https://www.euronews.com/green/2023/...tre-with-a-car.

[Tomas]

Alio LAKD, nors straipsnis senas, bet jūs akivaizdžiai jo neskaitėt...

Savo kelius Švedija pertvarkė orientuodamasi visų pirma į saugumą, o ne greitį ar patogumą. Dėl šios priežasties atsirado ir taip vadinami „2+1" tipo keliai. Juose viena važiuoti viena kryptimi yra skirta viena eismo juosta, kita – dvi.

Išdėstymas, kuria kryptimi važiuojantiems yra skirtos dvi juostos, keičiasi kas keletą kilometrų. Taip eismo dalyviai gali vieni kitus aplenkti nerizikuodami susidurti kaktomuša, rašo economist.com.

O kur laisvės jausmas, kur adrenalinas gaunamas lenkiant prieš fūrą normaliame kelyje?

[Tomas]

Kaip atrodo „kaimo vartai“ Švedijoje, Norboteno lėne. Ne pats optimaliausias, bet pigus ir greitas sprendimas atkreipti dėmesį ir sumažinti vairuotojų greitį įvažiuojant į nedidelę gyvenvietę.

Ar įsivaizduojat ką nors panašaus Lietuvoje?



Šaltinis: Pekka Tahkola

Tik parodo, kad tame kaime tikrų vyrų nėra. Tą gelažį ant betoninės plytelės gi vienas juokas nutempt šonan ir nuverst griovin.

[goolfietis]

Kodėl Švedijos keliai – saugiausi pasaulyje?

Šis rekordiškai mažas skaičius taip pat reiškia tik 3 žūtis 100 tūkst. gyventojų, o tai mažiau netik už 11,4 santykinį žūčių kiekį JAV, bet pastebimai lenkia ir 5,5 siekiantį ES vidurkį.

Taigi kaip Švedijai pavyko to pasiekti? „Mes daugiau orientuojamės į inžinerinius sprendimus, o ne bandome baudomis priversti laikytis taisyklių“, – neseniai duotame interviu „CityLab“ žurnalistams kalbėjo vyriausybės eismo saugumo strategas Mattsas-Ake Belinas.

Alio LAKD, nors straipsnis senas, bet jūs akivaizdžiai jo neskaitėt...

[kotofeich1]

Kaip atrodo „kaimo vartai“ Švedijoje, Norboteno lėne. Ne pats optimaliausias, bet pigus ir greitas sprendimas atkreipti dėmesį ir sumažinti vairuotojų greitį įvažiuojant į nedidelę gyvenvietę.

Ar įsivaizduojat ką nors panašaus Lietuvoje?



Šaltinis: Pekka Tahkola

Aplink Krokuvą irgi tokių mačiau.

[1252]

Kaip atrodo „kaimo vartai“ Švedijoje, Norboteno lėne. Ne pats optimaliausias, bet pigus ir greitas sprendimas atkreipti dėmesį ir sumažinti vairuotojų greitį įvažiuojant į nedidelę gyvenvietę.

Ar įsivaizduojat ką nors panašaus Lietuvoje?



Šaltinis: Pekka Tahkola

[digital]

Kodėl Švedijos keliai – saugiausi pasaulyje?

[Romas]

Helsingør

Pajūrio kelias artėjant prie Helsingioro (Elsinoro)




"Scandlines" aptarnaujama keltų linija Helsingør (DK) - Helsinborg (SE)


Mūsų tikslas buvo ne keltas į Švediją, o Elsinoro pilis, kurioje vyko Hamleto veiksmas

Nuo čia jau sukome atgal

[Romas]

E47. København

Kopenhagos aplinkkeliai
Čia keliai, skirtingai nuo Danijos pakraščių, nauji ir gerai prižiūrimi

Gerai, kad šeštadienį popiet nesusidūrėme su tais srautais, dėl kurių ir buvo pastatyta ši infrastruktūra.
Visoje trasoje galima važiuoti 110 km/h






Į Švediją galima nuvažiuoti keliais:
- E20 per Zundo sąsiaurio tiltą ir tunelį
- ir E47 per Helsingiorą ir toliau keltu iki Helsinborgo

[Romas]

København

Kopenhagos aplinkkeliai
Visoje trasoje (pažymėta mėlynai) leidžiamas 110 km/h greitis

[Romas]

/\ Danijos senosios autostrados atrodo pavargusios.
Ten turbūt ir žolė šienaujama rečiau nei Lietuvoje.

[Xmaster]

Žiūrint į Danijos greitkelių nuotraukas tai stebina kaip nėra pjaunamos nuo žolės pakelės Išties Lietuvoje vaizdas dažniausiai būna geresnis tuo klausimu.

[Romas]

E20. Korsør - Køge

Važiavimas autostrada Zelandijos saloje iki Kopenhagos buvo be didesnių nuotykių






Peizažas vėl primena Lietuvą






Mėlynas ženklas rodo esamą išsukimą iš autostrados, žalias - atstumą iki sekančio išsukimo (exit'o)


Išsukome į Kiogės (Køge) miestelį


Vietinės krypčių nuorodos Kiogėje (Køge)

[Romas]

Storebælt. Østbroen

Pravažiavus Didžiojo Belto sąsiaurį (Storebælt) yra didelė stovėjimo aikštelė netoli Korsør miesto.
Nuo jos galima nueiti iki jūros ir pasigrožėti ilgiausiu Europos tiltu.

[Romas]

Storebælt. Østbroen

Rytinis tiltas per Didžiojo Belto sąsiaurį

Teks susimokėti už tą malonumą apie 100 Lt

[Romas]

Storebæltsforbindelsen

Kelias preiš Didžiojo Belto sąsiaurį kelias vingiuoja.
Iš kairės matosi vakarinis tiltas








Avarinio ryšio telefonas




Sprogø saloje palankios sąlygos paukščiams

[Romas]

Storebæltsforbindelsen

Didžiojo Belto sąsiauris (Storebælt) - vienas iš trijų svarbiausių, esančių tarp Baltijos jūros ir Kategato (dar Zundas ir Mažasis Beltas). Didžiojo Belto sąsiaurio plotis tarp Fiūno (Fyn) ir Zelandijos (Sjælland) salų yra 16–32 km pločio.

Sąsiauryje geležinkelio keltai pradėjo plaukioti dar 1883 metais. Apie tilto statybą buvo kalbama dar pries II pasaulinį karą. Jungtis per Didžiojo Belto sąsiaurį pradėta statyti 1973, kol dėl politinių priežasčių sustojo 1978 m., politinis sutarimas atnaujinti statybą atsirado 1986 m.
Ši jungtis byuvo didžiausias Danijoje infrastruktūros projektas. Statyba vyko vakarinis tiltas statytas 1998-1994 m., didysis rytinis tiltas pastatytas 1991-1998 m.

Didžiojo Belto transportinės jungties (Storebæltsforbindelsen) bendras ilgis - 17 kilometrų. Ją sudaro:
- 6611 m ilgio du vakariniai tiltai - kelių ir geležinkelių (Vestbroen) nuo Fiūno iki Sprogø salelės;


- 6790 m ilgio rytinis kabantis tiltas (Østbroen)- didžiausias Europoje ir trečias pagal ilgį pasaulyje, atstumas tarp atramų siekia 1624 metrus. Tiltas turi 31 m pločio, yra virš vandens 65 m, o atramų aukštis 254 metrai;


- 8024 metrų ilgio geležinkelio tunelis nuo Sprogø salelės iki Zelandijos salos; geležinkelio eismas paleistas 1997 m., metais anksčiau nei automobilių eismas.

Rytinis tiltas nuo Fiūno salos

Daugiau: https://en.wikipedia.org/wiki/Great_Belt_Fixed_Link