Šiaurės Europos keliai [DK, NO, SE, FI, IS]

[RamasN]

Kolkas panašu į dviračio, t.y. traukinio išradinėjimą. Toks pat jau išrastas, kam dar vieno ant asfalto ? Labai daug priklausomybės nuo daviklių. Gal geriau vystyti trumpam nuomuojamų mašinų idėją ? Standartinė komplektacija, pasiimi bet kurią šalia stoties, pasivažinėji, pastatai vėl, jei jau reikia ir laisvės, ir kartu nenori vargti valandą kitą už vairo kol atvažiuos ten, kur reikės laisvai judėt ?

[Silber418]

Kažkada buvo užsibrėžtas tikslas sumažinti avaringumą keliuose kiek įmanoma labiau. Tai buvo pasiekta - avaringumas šalyje vienas mažiausių, o ar tai padėjo įgyvendinti keliai, ar kitos priemonės, sunku atsakyti. Ateityje visų Schumacherių laukia košmaras :

Self-driving car tech trialled in Sweden

Volvo has been trialling the latest 'road train' tech in Sweden, which effectively allows cars to drive themselves.
The Swedish car manufacturer's latest technology enables cars to follow a lead vehicle in a a 'semi-autonomous' convoy.
Volvo's latest trials allow a car to be automatically driven behind a lorry as a 'slave' vehicle, with the company hoping that the tech can be developed in future to massively improve fuel efficiency and safety on the roads.
With increased traffic clogging up our cities and motorways, the promise of new systems which could cut congestion is currently something that car manufacturers are keen to research and develop.
Volvo's R&D team hopes to see the technology being used on Europe's road network within the next ten years.
The latest semi-autonomous driving tech is part of a European Commission research project known as Sartre - Safe Road Trains for the Environment (and nothing to do with the French existentialist philosopher!).
You can see Volvo's promotional video of the latest trial online, which shows how drivers might join a convoy and then take their hands off the wheel and let their car drive itself, while they kick back and read a book or do something less boring instead!



www.techradar.com

Ir šiek tiek informacijos lietuvių kalba: (+ video)

Rodos, SARTRE projektas dėjo tvirtą žingsnį link naudojimui keliuose parengto produkto. Pirmasis bandymas Švedijos keliuose jau įvyko, o po jo šios technologijos kūrėjai praneša apie sėkmę.
Kelias, kuriame vyko bandymas buvo uždarytas. „Volvo S60“ vairuotojas priartėja prie vilkiko, nustato automobilį jį sekti ir nuima rankas nuo vairo, kojas nuo pedalų. Tuomet prasideda neįtikėtini dalykai – automobilis seka vilkiką, o vairuotojas turi galimybę atsipūsti. Visai kaip vaikystėje važiuodavome dviračiais – „žiūrėk, Mama, važiuoju be rankų“!

Pastebėkime, jog sikiama šią sistemą tobulinti ir diegti visoje Europoje.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Tikriausiai taip yra saugiau, nes staigiai lėtindamas automobilį antroje juostoje gali sukelti pavojingesnę situaciją nei kirsdamas kelią kaip sąnkryžoje.

Tai kad jie tokius bajerius daro ir ten kur viena juosta yra. Dėl saugumo tai labai abejoju dėl teigiamo efekto, nes kirst skersai kelią, kuriuo iš abiejų pusių 100 km/h važiuoja automobiliai ir per kurio vidurį dar pastatytas barjeras (kuris natūraliai mažina matomumą) yra kur kas sunkiau ir pavojingiau nei elementariai padaryt kairijį posūkį. O jei švedams tikrai rūpėtų problemos, kurias sukelia stabdymas kelyje, tai lėtėjimo juostas gal įsirengtų...

Kita vertus, kai kur yra ir normalių kairiųjų posūkių padaryta.

[oranger]

2. Kairieji posūkiai. Kaikur užuot atskyrę juostą sukti į kairę žuvėdai nuėjo kitu keliu. Norėdamas pasukti į kairę pirmiausia turi nusukti į dešinę nuo kelio, apsigręžti ir tada kelią kirsti statmenai. Kokia šito logika nesuvokiu - su tokia sistema reikia praleisti ne viena, o dviem kryptim važiuojančius automobilius.

Tikriausiai taip yra saugiau, nes staigiai lėtindamas automobilį antroje juostoje gali sukelti pavojingesnę situaciją nei kirsdamas kelią kaip sąnkryžoje.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Štai, apie ką anksčiau kalbėjau - važiavimas paskui "saugos traktorių" švediškam autobahne.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Sakyčiau, į šiaures vakarus...

Iš tikrųjų tai eina į abi puses.

O šiaip ačiū už pataisymą.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

33.



34.



35. Įvažiuojame į Varmlando lėną.



36.



37.



38.



39.



40. Karlstadas.



Pora dalykų, kurių nuotraukose nesimato:

1. Parkingai. Labiau į rytus jų (bent jau šiame kelyje) gan reta. Labiau į vakarus jie labai dažni (kas keletą kilometrų), bet daugelis perdėm minimalistiniai - t. y. tik "kišenė" šalia kelio (maždaug analogiška autobuso sustojimui) be tokios papildomos prabangos kaip tualetai, suoliukai, šiukšliadėžės etc.

2. Kairieji posūkiai. Kaikur užuot atskyrę juostą sukti į kairę žuvėdai nuėjo kitu keliu. Norėdamas pasukti į kairę pirmiausia turi nusukti į dešinę nuo kelio, apsigręžti ir tada kelią kirsti statmenai. Kokia šito logika nesuvokiu - su tokia sistema reikia praleisti ne viena, o dviem kryptim važiuojančius automobilius.

[Mørtã]

E18 kelias Švedijoje nuo Stokholmo eina į rytus..

Sakyčiau, į šiaures vakarus...

[Petrozilijus Cvakelmanas]

25.



26.



27.



28.



29. Karlskoga.



30. Kažkas panašaus į mūsų Radviliškį - kelias virsta ilga gatve per visą miestą su milijonu šviesoforų.



31.



32.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

17.



18. Maždaug 50 km E18 ir E20 trasos sutampa. Ties Orebro E20 nusisuka į pietvakarius link Gioteborgo, E18 - į vakarus link Oslo.



19.



20.



21.



22.



23.



24.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

9. Västerås. Kelias eina praktiškai per miesto centrą.



10.



11.



12. Nusisuka 56 kelias į Noršiopingą.



13.



14.



15.



16.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

E18 kelias Švedijoje nuo Stokholmo eina į vakarus šiauriniu Malareno ežero pakraščiu per Vesterosą (Västerås), Örebro, Karsltadą ir galiausiai Oslą Norvegijoje. Nuotraukos iš kelio dalies tarp Enšiopingo ir Karlstado. Kai kurios atkarpos sutampa su kitais keliais (E20, 55 keliu, taip pat 56 keliu Jevlė - Noršiopingas).

1.



2.



3.



4.



5.



6.



7. Įvažiuojame į Vastmanlando lėną.



8.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Iš vieno kraštutinumo į kitą Jeigu tikrai tai pareikalautų reikšmingų papildomų kuro sąnaudų, atsirastų antra juosta.

Pridėt dar vieną juostą reiktų esminės kelio rekonstrukcijos. Šiuo atveju švedai tiesiog atsisakė nepasiteisinusio eksperimento (1+1 tipo kelių su labai plačiais kelkraščiais, kurie matomi kitose nuotraukose) ir perėjo prie kito.

Kuro sąnaudos yra tik vienas šitokio kelio trūkumas, ir toli gražu ne pats pagrindinis.

[music]

Pamėginsiu išsklaidyti panašumo įspūdį tarp Švedijos ir Lietuvos kelių.

O dabar jau primena ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos kelius ~2000 metus

[Silber418]

Keisti man tie 3 juostų keliai, juolab asfalto tik ketvirčiu daugiau reiktų iki 4 juostų kelio, bet saugumo ir patogumo prasme būtų išlošta kur kas daugiau. Beto, kalba eina apie turtingą šalį, ne kokią nors Afriką.

http://foto.terpe.lt/inkelti/20100523/i48_IMG_9002.JPG

Kai gyventojų tankumas vienas mažiausių Pasaulyje ir vairavimo kultūra pedantiška, nereikia tikėtis, kad visi keliai bus platūs ir su begale juostų.

[Silber418]

Šiaip, trečioji juosta dažniausiai yra, taip vadinama, 'changing lane' arba turite omenyje 'kišenes'.

[Lettered]

Keisti man tie 3 juostų keliai, juolab asfalto tik ketvirčiu daugiau reiktų iki 4 juostų kelio, bet saugumo ir patogumo prasme būtų išlošta kur kas daugiau. Beto, kalba eina apie turtingą šalį, ne kokią nors Afriką.

http://foto.terpe.lt/inkelti/20100523/i48_IMG_9002.JPG

[andyour]

Ne, tai visiem aišku, kad saugiausia būtų išvis automobilių atsisakyt ir važinėt arkliais. Tada nei avarijos baisios, nei benzino kainos.

Iš vieno kraštutinumo į kitą Jeigu tikrai tai pareikalautų reikšmingų papildomų kuro sąnaudų, atsirastų antra juosta.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Gal ir tiesą sakai, neapsimoka, nes priešprieša susidūrus ištinka staigi mirtis, netenka kankintis, tai kam jos išvis reikalingos...

Ne, tai visiem aišku, kad saugiausia būtų išvis automobilių atsisakyt ir važinėt arkliais. Tada nei avarijos baisios, nei benzino kainos.

[digital]

Šiaip logikos yra, tuose praplatėjimuose galima aplenkti lėčiau važiuojančius.