Made in Lithuania / Pagaminta Lietuvoje

[Rubikas]

LAK Sklandytuvai

http://www.pociunai.lt/index.php?opt...268&Itemid=184

[Švyturys]

Pociūnuose gamins ne tik sklandytuvus, bet ir gyrokopterius:

"Termikas" and "Sportine Aviacija ir Ko" are ready to manufacture gyroplanes

2010 08 12 - a new type of aircraft on Termikas airfield - Gyrocopter.

An autogyro, also known as gyroplane, gyrocopter, or rotaplane, is a type of rotorcraft which uses an unpowered rotor in autorotation to develop lift, and an engine-powered propeller, similar to that of a fixed-wing aircraft, to provide thrust.

While similar to a helicopter rotor in appearance, the autogyro's rotor must have air flowing up and through the rotor disc in order to generate rotation. Invented by Juan de la Cierva to create an aircraft that could safely fly at slow speeds, the autogyro was first flown on 9 January 1923, at Cuatro Vientos Airfield in Madrid.

[goolfietis]

Pociūnuose gamins ne tik sklandytuvus, bet ir gyrokopterius

Lietuviškas šio orlaivio pavadinimas - autožyras, arba malūnsparnis.

[artexs]

Lietuviškas šio orlaivio pavadinimas - autožyras, arba malūnsparnis.

Su tokiu žuvo V. Lapėnas: http://www.lrytas.lt/-12003458471199...-lemtingas.htm

[zanaz]

Neseniai čia buvo kalbama apie lietuviškus televizorius Tesco parduotuvių tinkle:





Beje to paties Technika prekinio ženklo mažesnės istrižainės gaminami Turkijoj, didesnės kažkur Azijoj (ar atvirkščiai)
Lietuviški tik 32' ir dar vienu dydžiu mažesnis artai didesnis

[Gator]

Nu va zmogus atrodo perki tarkim 32 dydzio, buni patenkintas, rekomenduoji draugams si prekes zenkla, jis nusiperka to nezinodamas pagaminta ne Europoj, o Azijoj ir lieka nepatenkintas, taciau nezino kame reples. Nepatinka man tokie dalykai kaip vartotojui.

[goolfietis]

Nu va zmogus atrodo perki tarkim 32 dydzio, buni patenkintas, rekomenduoji draugams si prekes zenkla, jis nusiperka to nezinodamas pagaminta ne Europoj, o Azijoj ir lieka nepatenkintas, taciau nezino kame reples. Nepatinka man tokie dalykai kaip vartotojui.

O kas yra šiuolaikinis televizorius?

Tai yra LCD matrica su pašvietimo lempomis, pagrindinė plokštė (motininė), GALBŪT atskira maitinimo bloko plokštė, ir korpusas. Na dar pultelis.

Dabar atspėk iš vieno karto, kokie komponentai gaminami Šiauliuose, Tauro televizoriuose.

Jei neatspėjai, galiu pasakyti - korpusas išliejamas šalia esančioje Plamegoje, LCD matrica gaminama Azijoje, pagr. plokštė taip pat.

Geriausiu atveju Tauras susirenka maitinimo bloką (kuo labai abejoju). Taigi televizoriaus pagaminimas susideda iš:

1. Korpuso išliejimo;
2. Matricos prisukimu į korpusą;
3. Pagr. plokštės prisukimu į korpusą;
4. Maitinimo bloko prisukimu į korpusą (jei toks egzistuoja kaip atskiras elementas);
5. Televizoriaus suderinimo;

Dabar pasakyk, kurią iš šių operacijų Šiaulių Tauras atlieka žymiai kokybiškiau, nei kitaicai? Kuom tos operacijos tokios technologiškai sudėtingos, kad lietuviai jas atlieka gerai, o kitaicai blogai?

John labai teisingai pasakė, kad svarbu įmonės standartai, pagal kuriuos produkcija gaminama, o ne šalis, kur ji pagaminama.

Aš nešneku apie R&D, kurį atlieka Tauro konstruktoriai. Gal jie ir išranda kažką ypatingo, kas Tauro televizorius padaro geresnius nei visi kiti....

[Wycka]

Mieliau perkame lietuviškas maisto prekes

Visų “Xxxxxx XX” tinkle nuperkamų maisto produktų lietuviška produkcija sudaro 53 proc. Kaip tvirtino “Xxxxxx XX” atstovė Renata Saulytė, dar daugiau, 65 proc., lietuviškos prekės sudaro tarp visų nuperkamų greitai gendančių maisto produktų, tokių kaip duona, pienas, mėsa, daržovės, vaisiai, kiaušiniai. Palyginti su praėjusiais metais, ši dalis ūgtelėjo keliais procentais. Tuo tarpu tarp visų parduodamų pramoninių prekių lietuviškos sudaro tik 20 proc.
Artūro Urbonavičiaus, rinkos tyrimų bendrovės “AC Nielsen Baltics” vadovo komentaras:
Mūsų tyrimai rodo, kad lietuviai — patriotai ir, jei gali, renkasi tik lietuviškas maisto prekes, net jei jos brangesnės, palyginti su užsienietiškomis. Vietinė produkcija lietuviams asocijuojasi su natūralumu, ekologija ir šviežumu. Lietuvoje maisto pramonė tradiciškai labai gerai išplėtota, o pramoninių prekių gamybos paprasčiausiai nėra. Jei lietuviškų pramoninių prekių pasiūla būtų didesnė, lietuviai tikrai jų pirktų daugiau.

[Švyturys]

Mieliau perkame lietuviškas maisto prekes

Visų “Xxxxxx XX” tinkle nuperkamų maisto produktų lietuviška produkcija sudaro 53 proc.

Bet juk tai yra siaubingai mažai žemės ūkio kraštui. Nesitikėjau kad tik pusė.

(...) o pramoninių prekių gamybos paprasčiausiai nėra. Jei lietuviškų pramoninių prekių pasiūla būtų didesnė, lietuviai tikrai jų pirktų daugiau.

Kaip tai "paprasčiausiai nėra"? Yra pilna: http://gaminama.lt

[sleader]

Bet juk tai yra siaubingai mažai žemės ūkio kraštui. Nesitikėjau kad tik pusė.

Lietuva žemės ūkio kraštas yra tik skambiuose žodžiuose. Apsidairykim aplinkui, nes tiek dirvonuojančių laukų mūsų šalyje, kad atrodytu jog žemės ūkis čia visai pamirštas.

[index]

Lietuva žemės ūkio kraštas yra tik skambiuose žodžiuose. Apsidairykim aplinkui, nes tiek dirvonuojančių laukų mūsų šalyje, kad atrodytu jog žemės ūkis čia visai pamirštas.

Dirvonuoja tie laukai, kurie buvo suskaldyti smulkiais sklypeliais ir grąžinti tiems, kurie jau senai ne ūkininkai. Stambūs ūkiai laikosi netgi labai neblogai, o daugumos jų produkcijos nepamatome, nes labai didžioji dalis yra eksportuojama (ypač tinka mėsos gamintojams) arba sunaudojama biokurui, nes labiau apsimoka.

[Švyturys]

Lietuva žemės ūkio kraštas yra tik skambiuose žodžiuose. Apsidairykim aplinkui, nes tiek dirvonuojančių laukų mūsų šalyje, kad atrodytu jog žemės ūkis čia visai pamirštas.

Totalus mitas. Taip atrodo tik jei dairaisi pro savo balkoną Pašilaičiuose. Turbūt nebuvai Šiaurės ar Vidurio Lietuvoje, arba Žemaitijoje, Suvalkijoje? Praktiškai viskas gražiausiai užsėta. Javai, rapsai, kukurūzai. Šienaujamos pievos.
O Vilniaus apylinkėse žemės nederlingos, be to, jas supirkę spekuliantai, kurie tikėjosi iš to aukso kalnus uždirbti. Mokestis už apleistą ž.ų. paskirties žemę turėtų pataisyti padėtį ir čia.

[Tomas]

Bet juk tai yra siaubingai mažai žemės ūkio kraštui. Nesitikėjau kad tik pusė.

Natūralu. Jei vokiška, lenkiška, ispaniška, itališka ar prancūziška ž.ū. ir maisto pramonės produkcija kainuoja pigiau nei lietuviška, tai parduodamos lietuviškos produkcijos procentas tik mažės.

O lietuviška produkcija brangi anaiptol ne dėl to, kad pas mus brangi darbo jėga, ar ūkininkai gauna daug už žaliavas.

[Švyturys]

Dar dėl to Maximos pasisakymo: jei iš tiesų tik pusė maisto prekių ir tik penktadalis pramoninių prekių, kurias perkame, yra savos gamybos, tai tada daug aiškiau, kodėl krizė Lietuvą taip žiauriai pričiupo. Esame dideli importo mėgėjai. Tik deja tenka lįsti vis giliau į skolas, kad galėtume ir toliau mokėti kitų šalių gamintojams už šį savo "pomėgį".

[Tomas]

Krizė Lietuvą pričiupo, nes taip ir neišmokta gaminti produkcijos be didelių nebūtinų pridėtinių išlaidų (sraigtasparnių, lamborghini ir pan.) ...

[rat]

Gal pirktų daugiau vietinės produkcijos, jei ji būtų pigesnė už pvz. estišką, latvišką, lenkišką. Arba jei vietinė būtų geresnė/skanesnė ir t.t.

[sleader]

Totalus mitas. Taip atrodo tik jei dairaisi pro savo balkoną Pašilaičiuose. Turbūt nebuvai Šiaurės ar Vidurio Lietuvoje, arba Žemaitijoje, Suvalkijoje? Praktiškai viskas gražiausiai užsėta. Javai, rapsai, kukurūzai. Šienaujamos pievos.
O Vilniaus apylinkėse žemės nederlingos, be to, jas supirkę spekuliantai, kurie tikėjosi iš to aukso kalnus uždirbti. Mokestis už apleistą ž.ų. paskirties žemę turėtų pataisyti padėtį ir čia.

Gal nereikia tokios ironijos. Aš žvalgydamasis pro savo balkoną ir nesitikiu pamatyti jokio žemės ūkio, nes mieste jam ne vieta. (Nors prieš 5 metus, 20 metrų nuo langų plytėjo nemažas laukas, kuriame žmogus augino bulves.) Buvau pakankamai daug ir Lietuvoje ir už jos ribų. Tačiau kadangi daugiausia visko matau pro automobilio langą, tai palyginimui Lietuvoje vaizdas daug prastesnis nei kaimyninėje Lenkijoje. Todėl ir darau tokias išvadas.

[Wycka]

Gal pirktų daugiau vietinės produkcijos, jei ji būtų pigesnė už pvz. estišką, latvišką, lenkišką. Arba jei vietinė būtų geresnė/skanesnė ir t.t.

Girdėjau tokią teoriją: Lenkijoje yra didesnė rinka, todėl vietiniams gamintojams, gaminantiems visai lenkijos tinkai, nėra sudėtinga padidinus gamybos apimtis tik 10 procentų 'užmėtyti' mažesnę Lietuvos rinką. Vietos prekybininkai mielai susideda su stambiais gamintojais (natūralu, kad didesnėje rinkoje yra daugiau stambių gamintojų), nes jie garantuoja stabilų ir didelių apimčių tiekimą, ir dėl savo stambumo lengviau išsidera žemesnias žaliavų kainas.
Aš ir pats stebiuosi, kiek daug Lietuvos parduotuvėse užsienyje pagaminto maisto: pomidorų padažo, majonezo, pomidorų pastos, aliejaus, sulčių, ledų, jogurto, šokolado, varškės sūrelių, etc. — visa tai yra gaminama ir Lietuvoje, tačiau jeigu yra paklausa, bus ir pasiūla. Ar ne keista, kad Lietuvoje pardavinėjamas prancūziškas, olandiškas, daniškas tualetinis popierius, kai Grigiškių popieriaus fabrikas siūlo labai platų kainos ir kokybės asortimento tualetinį popierių ir popierinius rankšluosčius? Ir kuriems galams pirkti citrininį limonadą Sprite ar 7up, jeigu telšiuose gaminamas puikiausias citrininis ir multivitamininis limonadas be saldiklių GAJA?
Taip pat nesuprantu, kuriems galams parduotuvėse prikišta vokiškų, prancūziškų, itališkų, ispaniškų ir olandiškų obuolių, kriaušių, slyvų, net bulvių ir morkų, jeigu visa tai puikiausiai auga Lietuvoje?
Tokiais atvejais pritariu idėjai neberemti mažažemių ale ūkininkų (iš tikrųjų — valstiečių), o žemės ūkį sukoncentruoti į stambius, nuo 100ha ūkius. Tuo pačiu pakankamas ir pigus ž.ū. produkcijos kiekis skatins apdirbamosios pramonės pakilimą. Dabar reikia gerokai pavargti, kol parduotuvėje randi lietuviško aliejaus. O pasirodo, lietuviai gamina ir sėmenų aliejų, bet juo prekiauja tik vaistinėse, nes didieji pc nenori žaisti su mažaisiais...

[Švyturys]

Dabar reikia gerokai pavargti, kol parduotuvėje randi lietuviško aliejaus. O pasirodo, lietuviai gamina ir sėmenų aliejų, bet juo prekiauja tik vaistinėse, nes didieji pc nenori žaisti su mažaisiais...

Lietuviško rapsų aliejaus "Tyras", kuris iš tikrųjų spaudžiamas Obeliuose, reikia ieškoti IKI arba Norfoje, tada rasi nesunkiai
O Maximoje jo su žiburiu nerasi ne dėl gamintojo mažumo (jis pakankamai stambus Lietuvos rinkai), o dėl to, kad maximiniams priklauso UAB "Tikrasis kelias", kuri iš įvairių šalių importuoja į Lietuvą falsifikatą, pavadintą "Obelių aliejumi". O paskui dar aiškina, atseit "Jei lietuviškų pramoninių prekių pasiūla būtų didesnė, lietuviai tikrai jų pirktų daugiau"... Dažnai patys prekybininkai tą pasiūlą ir riboja.

[Eimantas]

Nuo erkių ir uodų - lietuviški megztiniai
http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...482664/,page.1