Made in Lithuania / Pagaminta Lietuvoje

[Silber418]

Lietuvių bendrovė įrenginės Stokholmo stadionų fasadus

Lietuviško kapitalo įmonė iš Vilniaus UAB “Staticus” pasirašė sutartį su viena didžiausių Švedijos statybų bendrovių PEAB Sverige AB (metinė apyvarta 38 mlrd. SEK) įrengti fasadų konstrukcijas naujai statomame daugiafunkciniame stadione „Stokholm Arena“. Tai bus didžiausias įmonės iki šiol vykdytas objektas už Lietuvos ribų. Lietuviams buvo patikėta suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti 31.000 kv. m fasadų konstrukcijų, skelbia bendrovė.
Montavimo darbai bus pradėti šių metų liepą ir pabaigti 2012 m. pavasarį. Stokholm Arena bus daugiafunkcinis pusiau dengtas (su nuvažiuojančia stogo dalimi) 30.000 sėdimų vietų futbolo stadionas, atitinkantis visus FIFA ir UEFA standartus, taip pat pritaikytas ir kitoms tradicinėms bei netradicinėms sporto šakoms, įvairių renginių organizavimui. Bendra šio projekto statybų vertė siekia 2,7 mlrd. SEK (1,03 mlrd. Lt).
„Stokholm Arena“ bus plėtojamo „Globe City“ komplekso dalis, kurioje yra ir „Globe Arena“. „Globe Arenoje“ 2003 metais vyko Europos krepšinio čempionato finalinis etapas, kur Lietuvos rinktinė iškovojo aukso medalius.
Lietuvos bendrovė taip pat pasirašė sutartį suprojektuoti, pagaminti bei sumontuoti aliuminio stiklo konstrukcijas ir kitame PEAB Sverige AB tuo pačiu metu statomame stadione Swedbank Arena Stokholmo mieste, Solna vietovėje. Statinio paskirtis – pusiau dengtas (su nuvažiuojančia stogo dalimi) 50.000 vietų nacionalinis futbolo stadionas, kurio vertė 2,2 mlrd. SEK.
UAB “Staticus” žengė į Skandinavijos ir Didžiosios Britanijos statybų rinkas prasidedant ekonominei krizei Lietuvoje ir per tą laiką jau įvykdė nemažai įvairios paskirties projektų Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje bei Anglijoje. Šiuo metu įmonė atlieka fasadų konstrukcijų įrengimo darbus Londono, Oslo, Stokholmo, Goteborgo, Malmės, Karlskronos, Jončiopingo ir kitų užsienio šalių miestų projektuose.

www.delfi.lt

'Stockholms arenan' arodys taip:





Jungtis su 'Ericsson globe'



Daugiau informacijos apie šiuo metu statomas (ir planuojamas) arenas Stokholmo metropolyje galite rasti čia.

[blitz]

Solidu, šaunuoliai. Rusijoje ar NVS gauti užsakymus yra viena, dirbti prie kiečiausių objektų Stokholme ar Londone - visai kas kita.

[Gytaz]

Lietuvos įmonė gamins detales Europos kosminiam palydovui

Lietuvos įmonė „Optolita“ gamins itin preciziškus optikos komponentus Europos kosmoso agentūros kuriamam palydovui. Žemės atmosferą lazeriu tyrinėsiančiame palydove „Aeolus“ bus naudojamos Lietuvoje iš kristalų pagamintos ir specialia danga dengtos optinės detalės. Planuojama, kad palydovas į kosmosą bus paleistas 2013 m.

Kvietimas dalyvauti šiame projekte – ne tik didelis prestižas, bet ir akivaizdus įrodymas, kad Lietuva su savo sukurtomis technologijomis gali dalyvauti realiose kosmoso programose. Gamintojų atranka vyko net keletą metų, o palydovo kūrėjai kėlė itin aukštus produktų ir aptarnavimo kokybės reikalavimus“, – teigia įmonės „Optolita“ direktorius Rimantas Kraujalis.

Europos kosmoso agentūros palydovas „Aeolus“ bus pirmasis įrenginys, leisiantis stebėti vėjo reiškinius iš kosmoso. Palydovui skrendant 400 km aukštyje, Žemės atmosferos sluoksniai bus zonduojami lazeriu. Tikimasi, kad tokiu būdu surinkti duomenys padės kur kas tiksliau prognozuoti oro pokyčius ir tirti tokius svarbius gamtos reiškinius, kaip globalinis atšilimas.

„Palydovui skirtų optikos komponentų gamyba – itin sudėtingas, ilgas ir unikalių žinių reikalaujantis procesas. Pavyzdžiui, kristalų ruošinius auginame mūsų dukterinėje Novosibirske (Rusija) veikiančioje įmonėje, kurios laboratorijose sukuriamos specialios, daugiau nei tūkstančio laipsnių pagal Celsijų temperatūros sąlygos. Šią žaliavą apdirbame jau Lietuvoje: reikia ją preciziškai supjaustyti, nupoliruoti, padengti dangomis, atlikti testus ir t. t“, – teigia „Optolita“ projekto vadovas Audrius Jakštas.

Palydovo „Aeolus“ kūrėjai kontaktus su Lietuvos įmone užmezgė prieš 7 metus. Rinkdamiesi tiekėjus, Europos kosmoso agentūros atstovai tikrino optinių detalių parametrus, vertino patikimumą. „Optolita“ specialistai nuolat bendravo su palydovo kūrėjais, lankėsi jų laboratorijose.
„Galime teigti, kad tai – tik bendradarbiavimo pradžia. Užsitikrinę reputaciją tarp kosmoso technologijų tyrėjų, tikimės sulaukti ir daugiau kvietimų dalyvauti tokiuose išskirtiniuose projektuose“, – pabrėžė įmonės plėtros direktorius Daugirdas Kuzma.

[Eimantas]

KTU specialistai patobulino ir išbandė naujas raketines sistemas

Pasak GTI direktoriaus, prof. Algimanto Fedaravičiaus, tai ankstesnių jau pristatytų darbų tąsa (2009 m. liepą KTU GTI specialistai sėkmingai išbandė eksperimentinę raketinę paleidimo sistemą ir paleido raketą „KTU GTI-1“). Ankstesnės kietojo kuro raketinės sistemos patobulintos patikimumo požiūriu. Be to, sukurta žymiai galingesnė raketa, kurios variklis užtikrina veikimo nuotolį iki 30 km.

http://tv.delfi.lt/video/AOLTJ0hi/

[artexs]

KTU specialistai patobulino ir išbandė naujas raketines sistemas

http://tv.delfi.lt/video/AOLTJ0hi/

Bent jau kažkas galingiau už palestiniečių Qassam

[Gator]

O tai kokie planai del tu raketu? Tik del mokslinio intereso ar planuoja pardavineti jas su laiku? Kaip suprantu kolkas jos be nusitaikymo galvutes?

[artexs]

Kaip priemonę paleist meteorologiniam zondams jau turbūt būtų galima naudoti iškart, o iki kovinio komplekso joms dar labai toli. Reikia normalios savaeigės nusitaikymo/paleidimo sistemos, raketos valdymo elektronikos, kovinės galvutės ir t.t.

[Gator]

Tai va idomu ar yra planuose kovinis projektas ir tarkim gaut kontrakta is gynybos ministerijos? Na ir siaip uzsienio kontraktai.

[LC.]

Tai va idomu ar yra planuose kovinis projektas ir tarkim gaut kontrakta is gynybos ministerijos? Na ir siaip uzsienio kontraktai.

Užsienio kontraktas? Vamzdis+degi medžiaga (tarkim, parakas) yra, turbūt, visa to aparato konstrukcija. Namanau, kad čia aukštųjų technologijų gaminys, o tik KTU studentų ir kelių mokslininkų žaisliukas.

[Gator]

Užsienio kontraktas? Vamzdis+degi medžiaga (tarkim, parakas) yra, turbūt, visa to aparato konstrukcija. Namanau, kad čia aukštųjų technologijų gaminys, o tik KTU studentų ir kelių mokslininkų žaisliukas.

Ne apie situ raketu prekyba kalbu, o apie tai kai (jei) igyvendins sita:

Reikia normalios savaeigės nusitaikymo/paleidimo sistemos, raketos valdymo elektronikos, kovinės galvutės ir t.t.

[artexs]

Užsienio kontraktas? Vamzdis+degi medžiaga (tarkim, parakas) yra, turbūt, visa to aparato konstrukcija. Namanau, kad čia aukštųjų technologijų gaminys, o tik KTU studentų ir kelių mokslininkų žaisliukas.

Parake, tu parake

Ištrauka iš 2009 metų "Kario" straipsnio (http://www.kam.lt/download/11398/37-41.pdf):

Lietuviška karinė prekė
jau perkama

– Ką parodė eksperimentinio artimojo nuotolio
kietojo kuro raketinio komplekso kūrimas ir tyrimas?
– Visų pirma galima konstatuoti, kad eksperimentinis
artimojo nuotolio kietojo kuro raketinis
kompleksas sukurtas ir šių metų liepos mėn. 3 d.
21 val.17 min. sėkmingai išbandytas Pabradės
centriniame poligone. Taip pat noriu pažymėti,
kad dabar KTU Gynybos technologijų institute
yra grupė specialistų, galinčių kurti, tirti ir praktiškai
realizuoti raketinės technikos kompleksus.
Vykdant programą buvo atlikta raketinės technikos
fizikinių ir projektavimo principų studija:
sukurta kietojo raketinio kuro receptūra, jo gamybos
technologija bei raketų kuro elementai;
sukurti dviejų tipų kietojo kuro raketų varikliai,
atlikti jų patikimumo ir traukos charakteristikų
poligoniniai eksperimentiniai bandymai bei atlikta
lyginamoji analizė su užsienio analogais;
sukurta raketos konstrukcija su išorinės balistikos
duomenų matavimo registravimo ir perdavimo
aparatūra bei raketos paleidimo įrenginys.
– Ar nenuvylė poligono eksperimentai?
– Poligono eksperimentinis bandymas nudžiugino,
nes jis iš pirmojo karto buvo sėkmingas.
Prisimenant visą raketinio kuro ir variklių kūrimo istoriją, kurioje buvo visko – ir sėkmių,
ir nesėkmių, rezultatas nuteikia optimistiškai.
Taip pat nesitikėjome ir tokių skrydžio balistinių
parametrų: maksimalus greitis 427 m/s, nuotolis
– daugiau kaip 10 000 m.
– Ką viešai apie jūsų darbus kalba Lietuvos
kariuomenės vadovybė?
– Lietuvos kariuomenės vadovybė viešai mūsų
darbų nekomentuoja. Tačiau viltingai nuteikia
Krašto apsaugos ministerijos l. e. ginkluotės politikos
skyriaus vadovo pareigas pulkininko leitenanto
Sauliaus Vainučio komentaras dienraštyje
„Kauno diena“ (š. m. rugpjūčio 29 d., Nr. 198),
kuriame su tam tikromis išlygomis perspektyva
yra pripažįstama. Taip pat džiugu, kad neformaliai
bendraujant su kai kuriais vadovais, KTU Gynybos
technologijų instituto veikla yra vertinama
teigiamai ir apgailestaujama, kad nėra finansinio
ir moralinio palaikymo iš Vyriausybės pusės.
ir moralinio palaikymo iš Vyriausybės pusės.
– Kokius perspektyvius projektus šiuo metu
puoselėja jūsų mokslininkai?
– Pirmiausia kuriame, tobuliname ir diegiame
mokomąją įrangą Lietuvos gynybos institucijose.
Reikia toliau plėtoti raketinės technikos programą
jos taikymo kryptimi, gerinti technines ir balistines
charakteristikas iki vidutiniojo nuotolio (30
000 – 40 000 m.).
Tyrimų pagrindu būtina rengti aukščiausios
kvalifikacijos gynybos technologijų srities specialistus,
dalyvauti mokslinėse techninėse konferencijose
mūsų šalyje ir užsienyje.
– Lietuviška karinė prekė – nebrangi, bet Europoje
ir pasaulyje dar nepaklausi?
– Kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos
Mokslo ir gynybos pramonės integracijos komiteto
pirmininkas galiu pasakyti, kad lietuviškas
karines prekes užsienio valstybės jau perka. Į
užsienį savo produkciją eksportuoja UAB „Garlita“,
UAB „Elsis“, VĮ „Giraitės ginkluotės gamykla“,
Lietuvos tekstilės institutas, UAB „Stigma“,
UAB „ Helisota“ ir kt. Reikia pasakyti, kad rinka
šioje srityje yra gerokai užpildyta, pripažįstame,
kad yra savų gamintojų protegavimo atvejų. Tačiau
gerėjant ekonominei situacijai bei stiprėjant
Lietuvos pramonei, reikia tikėtis, kad mūsų gaminiai
taps konkurencingi ir sėkmingai įsilies į ES ir
NATO šalių rinką.

[LC.]

/\ Na gerai, ne parakas. Bet koks skirtumas? Buvo "sukurta kietojo raketinio kuro receptūra"; ką tai reiškia? Čia dviračio išradinėjimas? Neva, anksčiau tai nebuvo išrasta... Gerai, nesigilinkim, išties, aš šioje srityje esu visiškai žalias ir apie tai nenusimanau.

[bebop]

"Vėtrija" kuria Lietuvą galinčią išgarsinti daržovę

Daržovių auginimo versle reikia inovacijų, nusprendė UAB „Vėtrija“. Bendrovė dabar bendradarbiauja su mokslininkais, kad galėtų sukurti mūsų klimatui geriausiai tinkančius augalus, kuriuos perduotų auginti savo partneriams – ūkininkams. Iš ūkininkų bendrovė tikisi, kad jie imsis daugiau auginti daržovių ir uogų, ne vien tradicinių kultūrų, antradienį rašo "Verslo žinios".


„Su Babtų sodininkystės ir daržininkystės institute dirbančiais mokslininkais kuriame lapinių kopūstų auginimo technologiją. Šiemet jie atliks tyrimus, o mes kitąmet perkelsime augalus pas ūkininkus, iš jų pirksime derlių, šaldysime ir parduosime Europoje“, – aiškina sprendimą Gediminas Daukšys, grybus, uogas ir daržoves perdirbančios UAB „Vėtrija“ direktorius.

Jis pažymi, kad dabar ūkininkai pramoniniu būdu neaugina net tų daržovių, kurių galima rasti kiekviename darže.

Tačiau viliasi, kad ateityje Lietuva Europoje taps žinoma kaip kurios nors daržovės kokybiška augintoja. Pavyzdžiui, dėsto verslininkas, šiandien ES prekybos centruose Lietuva žinoma kaip voveraičių tiekėja – šie grybai žymimi net atskiru pavadinimu „Lietuviškos voveraitės“, taip jos atskiriamos nuo Rytuose ir Balkanuose surinktų grybų.

[HAMMER]

Įdomu kokios modifikacijos slypės

[Silber418]

Maloni naujiena: lietuvių architekto Džiugo Lukoševičiaus projektas dalyvauja Malmės miesto tvaraus projekto 'Mellersta Hamnen' konkurse. Pagrindinė užduotis - pateikti projekto pasiūlymą pagal aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus kuriamai naujai erdvei senoje miesto centre esančioje krantinėje. Ar pasisekė mūsų tautiečio projektui pelnyti Skandinavijos architektų simpatijas, sužinosime vėliau.

'Mellersta Hamnen' projekto vizija, Džiugas Lukoševičius


'Mellersta Hamnen' projekto vizija, Džiugas Lukoševičius

[Eimantas]

Tuoj negera darysis nuo termino 'Aukščiausi aplinkosaugos reikalavimai"...

[Raptor]

„Eternit Baltic“ produkciją eksportuoja į Kolumbiją

Naujojoje Akmenėje įsikūrusi bendrovė „Eternit Baltic“ į Kolumbiją eksportuoja 1 mln. norminių kv. metrų pluoštinio cemento banguotų lakštų, o tai sudaro šeštadalį metinių gamyklos pajėgumų.

„Šis sandoris mums ir visai Lietuvai labai svarbus plečiant eksporto mastus ir rinkas. Tai, kad pelnėme jau antrą tokį stambų užsakymą iš tolimų rinkų, leidžia tikėtis dar daugiau panašių sandorių“, – bendrovės pranešime cituojamas „Eternit Baltic“ direktorius Gediminas Vaitkevičius.

Jo teigimu, bendrovės produkcija buvo pasirinkta dėl atitikimo specifiniams reikalavimams atsižvelgiant į drėgną Kolumbijos klimatą, ilgaamžiškumo, ekologiškumo, gero kokybės ir kainos santykio. Šį užsakymą „Eternit Baltic“ įgyvendins iki liepos vidurio, gamykla dirba pilnu pajėgumu.

Kolumbiją praėjusių metų pabaigoje užklupo smarkios liūtys, sukėlusios purvo nuošliaužą, kuri visiškai sugriovė apie pusšimtį namų, kitus apgadino. Lietuviškais banguotais lakštai bus dengiami atstatomų namų stogai.

Tai antrasis toks užsakymas iš Užatlantės. Pernai po naujos gamyklos pastatymo bendrovė produkciją plukdė į Čilę – lietuviškais lakštais buvo dengiami nuo žemės drebėjimo nukentėjusių namų stogai.

100 proc. bendrovės akcijų valdo belgų kapitalo „Etex Management Holding“.

[Al1]

Lietuviškas sūris Latvijos rinkai.

[Silber418]

Lietuviškas sūris Latvijos rinkai.

Atvaizdas

"Pagaminta Lietuvoje. Skanu kaip namie.."

[Al1]

Bet brangus - litais apie 29 Lt/kg.