Energetika

[MedinisStrazdas]

Esminis klausimas yra kokia investicijų suma yra reikalinga per išgaunamą kiekį.

Gal kokiam žaliojo fondo finansuojam vystytojui, norinčiam įrodyti conceptą, esminiu klausimu būtų ir taviškis, bet tuomet pirmiausia reikia tokį finansuotoją prikalbinti.

Žaliojo fondo vysytojui reikiės kovoti su žaliojo nukrypimo aktyvistais kuriems betkoks bandymas išguati šitas dujas bus "gamtos darkymas".

[Eidvis]

[B]Hope for humanity
And that’s a game-changer

Kiek clickbaitinės antraštas ir lozungai. Vilnius autobusams stato vandenilio gamyklą, kuri, kaip suprantu, gamins tiek vandenilio per metus, kiek galima būtų iš šito neįtikėtino atradimo išgauti.

[Arunasx]

Kiek clickbaitinės antraštas ir lozungai. Vilnius autobusams stato vandenilio gamyklą, kuri, kaip suprantu, gamins tiek vandenilio per metus, kiek galima būtų iš šito neįtikėtino atradimo išgauti.

Gal mintis tame kad tiesiog tie 200 tonų išsiskiria į atmosferą nieko nedarant, tačiau atliekant grežinius būtų galima gauti ženkliai daugiau. Tiek to, raukiame.

[bato_usai]

Vokietijos „European Energy Exchange“ (EEE) elektros birža „Epex Spot“ pranešė ketinanti pradėti veiklą Baltijos šalyse

Pasak įmonės, lapkritį ji žada pradėti nuolatinę prekybą tos pačios dienos rinkoje, o kitąmet – rengti kitos dienos ir einamosios dienos prekybos aukcionus.

[Arunasx]

Kam įdomu bendrai apie daug ką energetikoje: Mūšis dėl milijardų. Žygimantas Vaičiūnas

[Arunasx]

Artėja pasaulinis suskystintų gamtinių dujų perteklius https://www.traders.lt/page.php?id=39517

Pasaulinė suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinka iki 2026 metų gali susidurti su daugiamečiu tiekimo pertekliumi. Didėjanti gamyba JAV ir nauji eksporto projektai sutampa su mažėjančia paklausa Kinijoje, o tai gali lemti reikšmingą šio kuro kainų sumažėjimą, skelbia Bloomberg. Po ketverių sudėtingų metų SGD rinkoje, Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja didžiausią gamybos augimą nuo 2019 metų. Pagrindinis žaidėjas yra JAV, kur nauji įrenginiai pradeda komercinę fazę greičiau nei tikėtasi. Kiti projektai, kuriuos remia Donaldo Trumpo administracija, seka šiuo pavyzdžiu.
Tuo tarpu Kinijoje, kuri, kaip tikėtasi, bus suskystintų gamtinių dujų didžiausia auganti rinka, importas pradeda mažėti. Šalis padidino savo dujų gamybą ir taip pat įgyvendina svarbų dujotiekio susitarimą su Rusija, kuris dar labiau sumažins SGD tiekimo paklausą.
Jau ir anksčiau buvo prognozuojamas šių dujų perteklius, tačiau tai dažniausiai neišsipildydavo. Dabar situacija kitokia, nes daugelis didelių dujų skystinimo projektų artėja prie pabaigos. Bloomberg duomenimis, šiuo metu statoma daugiau nei 174 mln. tonų metinių suskystinimo pajėgumų, kurie iki 2030 metų padidins pasaulinį SGD tiekimą iki 594 mln. tonų per metus. Tai net 42% daugiau nei šiandien.
Ekspertai įspėja, kad vartotojai neturėtų tikėtis greito kainų kritimo, ypač Europoje. Čia žiema prasidės su mažesnėmis nei įprastai dujų atsargomis, o regionas toliau konkuruos su Azija dėl SGD krovinių. Todėl šaltesniais laikotarpiais kainos gali smarkiai išaugti, prognozuoja Morgan Stanley.Didžioji dalis pasaulinės SGD sektoriaus plėtros tenka Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Dujų gamyba ten pirmąjį pusmetį, palyginti su ankstesniais metais, išaugo beveik 19 procentų.
Šiais metais dujos Europoje atpigo net trisdešimt penkiais procentais, o per pastaruosius vienerius metus - apie aštuonis procentus.

[Arunasx]

Vietinėje dujų rinkoje išaušo išvestinių finansinių priemonių era https://www.vz.lt/rinkos

Peteris Reitzas, vietinę gamtinių dujų biržos operatorę „GET Baltic“ įsigijusios Vokietijos bendrovės EEX generalinis direktorius, interviu VŽ žada didesnį likvidumą vietos dujų rinkoje. Jį turėtų atnešti kitose Europos dujų rinkose jau prekiaujantys investuotojai, kuriems Baltijos šalių ir Suomijos rinka taps dar viena galimybe.
Taip pat ketinama rinkos dalyviams pristatyti išvestines finansines priemones – iki šiol Baltijos ir Suomijos dujų rinkoje jų nebuvo ir prekiaujama buvo tik fiziniais dujų kontraktais. Dabar didžiausia žaliavų biržų operatorė Europoje suteikia vietiniams ir tarptautiniams rinkos dalyviams prieigą prie standartinių ateities sandorių, kurių trukmė siekia „nuo ateinančio mėnesio iki ateinančių metų“. Jie padeda apsidrausti kainų riziką.

[Vyt.Jan]

Esu eilinis ofiso planktono atstovas, kuris ilgai domisi transporto sistemomis ir infrastuktūra apskritai. Lietuva gerai pavarė energetikoje ir tuo didžiavausi. Deja transporte esame visiški liūzeriai, tiek aviacijoje, tiek geležinkeliuose, o vienas geriausių būdų tai išspręsti yra būtent kelti problemas į viršų, ką aš ir stengiuosi daryti. Blogiausias būdas yra apsimesti, kad viskas yra labai gerai (ką darai tu).

Ar galėčiau paklausti ką Lietuva taip gerai padarė energetikoje?
Klausiu, nes parašai labai gerų komentarų kitose temose.

Man atrodo kad energetika yra viena didžiausių LT skylių:

1. Turime didelę elektros priklausomybę, periodais importuojam didžiają dalį šalyje naudojamos elektros
2. Elektros kainos yra stipriai didesnės nei kitose rytų Europos šalyse (pvz.Vengrijoje) ko pasekoje kitose šalyse žymiai spartesniais tempais auga industrija. Vengrijos pavyzdys:
   1. 2025: [BYD] The $4.5 billion factory is expected to produce about 200,000 vehicles a year from late 2025.
   2. 2025: Mercedes will establish Hungary's largest car factory in Kecskemét
   3. 2025: Bosch invested 135 billion forints in research and development in Hungary in 2024
   4. 2025: [Samsung] The company plans to invest 323.6 billion won of the secured capital in the Hungarian factory to significantly upgrade production facilities.
   5. 2023: With approximately 52 billion forints in investment, GKN, one of the world’s largest automotive suppliers, will create 1,500 jobs in Felsőzsolca
   6. 2023: BMW Group to invest more than 2 billion euros in Hungarian Plant Debrecen by 2025
   7. 2023: [Audi] To illustrate his point, he reminded that the company has already invested 12 billion euros in Hungary
   8. 2023: SK Innovation said its third Hungarian plant would be a long-term project, with a total investment of 2.6 trillion won by 2028 (2 billion USD)
   9. 2023: He cited last year’s record investment of €6.5 billion (kalba apie bendrą metinį industrinį FDI į Vengriją)
3. Independence laivas yra sprendimas, bet už jį mokėta daug daugiau nei rinkos kaina (apie tai galima paskaityt Hoegh LNG metinėse ataskaitose, kurios jau nebe viešos, bet tais laikais dar buvo viešos)

Galiu dar vardint ir vardint, bet užteks. Ką LT taip gerai padarė energetikoje?

[Ignalina]

Skardžiau, čia tu?

[Arunasx]

Palaikau, kad ypač energetikoje pakeitėme labai daug ką iš esmės.
1. Šilumos ūkis nuo mazuto, dujų iš esmės perjungtas ant vietinio biokuro ir šiukšlių deginimo, tokiu būdu pinigus paliekant šalies viduje ir nepriklausant nuo tiekimų iš užsienio.. Jei neklystu, tai Latvija iki šiol neturi nei vienos šiukšlių kogeneracinės.
2. Teigdamas iš lempos kad:

Turime didelę elektros priklausomybę, periodais importuojam didžiają dalį šalyje naudojamos elektros

pažvelk į tai ir pradėk galvoti iš naujo

3. Teigiant, kad už LNG terminalą sumokėta daug daugiau nei rinkos kaina, tai manau reikia matyti plačiau - Lietuva neturėjo patirties eksploatuoti tokį fabriką, dabar pati įvykdė projketus Vokietijoje, lyg ir Brazilijoje dar ir t.t. O svarbiausia, jei ne terminalas, tai ruso b tektų čiulpti.

O šiaip detaliau apie energetiką gali pasislaityti kas mėnesį publikuojamą ataskaitą:
https://www.ena.lt/uploads/2025-men-...a-20250909.pdf

[Tomas]

[*]Elektros kainos yra stipriai didesnės nei kitose rytų Europos šalyse (pvz.Vengrijoje) ko pasekoje kitose šalyse žymiai spartesniais tempais auga industrija. Vengrijos pavyzdys:[LIST=1]

Nežinau energijos kainų Vengrijoje ir nelabai įdomu. Bet:
* Vengrija yra Europos vidury, kas svarbu tokių stambių gaminių kaip automobiliai, logistikai. Lietuva, palyginus, yra Europos patvorys ir iki šiol (LT geležinkeliečių dėka, kurie iki pat 2022 metų dirbo ne Lietuvai, o Maskvai), vis dar neturime net normalaus geležinkelio Europon.
* Vengrija nepriklauso eurozonai, kas daro ją konkurencingesne.

Tas pats galioja ir Čekijai ir iš dalies Lenkijai (Lenkija pati didelė šalis su didele vidine rinka, skirtingai nuo HU ir CZ).